Kas Lietuvoje yra vidurinioji klasė: ar jūs
patenkate į jos gretas?

 

2018-04-11

 

Kas trečias Lietuvos gyventojas save priskiria viduriniajai klasei. Ekonomistai sako, kad taip save vadinti galėtų uždirbantys daugiau kaip 1 tūkst. Eur per mėnesį „į rankas“.

 

Vis dėlto 42 proc. lietuvių save kol kas priskiria žemesnei viduriniajai klasei, 15 proc. save laiko nepasiturinčiais, o 8 proc. – aukštesnei viduriniajai klasei.

Tai atskleidė „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa.

„Gausi vidurinioji klasė atspindi šalies ekonominį pajėgumą – išsivysčiusiose Vakarų šalyse jai priskiriama 50–60 proc. gyventojų. Viduriniosios klasės atstovai dažniausiai gali be didesnių sunkumų patenkinti būtinąsias reikmes ir kas mėnesį atsidėti pajamų taupymui, investavimui ar didesnę jų dalį skirti vartojimui.

Nors Lietuvoje vidurinioji klasė dar nėra tokia gausi, kaip išsivysčiusiose šalyse, ji turi potencialo augti, nes į šalies darbo rinką ateina jauna ir išsilavinusi karta, didėja investicijų srautai ir auga kvalifikuotų darbo vietų skaičius“, – tyrimą komentavo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Jos teigimu, viduriniajai klasei Lietuvoje save dažniausiai priskiria išsilavinę, jauni (18–25 m.) gyventojai, dažniau vyrai (37 proc.) negu moterys (34 proc.). Mažiausiai viduriniosios klasės atstovais save laiko 56 m. ir vyresni gyventojai (28 proc.).

Lietuvos gyventojai viduriniajai klasei priskiria žmones, kurie per mėnesį gauna nuo 1 069 Eur pajamų, atskaičius mokesčius. Tuo metu viršutinė viduriniosios klasės atstovo pajamų riba – 1 980 Eur per mėnesį.

 

Anot J. Civilkienės, viduriniosios klasės atstovus charakterizuoja ne tik jų pajamos. Dauguma (75 proc.) apklaustų gyventojų mano, kad šios klasės atstovai turi gyventi nuosavame būste, o 45 proc. – kad šios klasės atstovams turi likti pinigų atsidėti taupymui.

Maždaug kas trečias apklaustasis teigė, kad viduriniosios klasės atstovai turi 3-6 mėnesių atlyginimams prilygstančias santaupas ir neturi skolų, išskyrus ilgalaikius įsipareigojimus.

Ir „Swedbank“ tyrimo rezultatai, ir įprasti viduriniosios klasės apibrėžimai rodo, kad ją apibūdina ne tik pajamos, bet ir gyvenimo būdas bei turtas. Pagal du iš trijų kriterijų, bent trečdalis lietuvių iš tiesų gali sakyti priklausantys viduriniajai klasei.

 

„Praėjusiais metais beveik trečdalis lietuvių atostogavo užsienyje – tai yra dvigubai daugiau nei prieš dešimtmetį. Per pastaruosius metus 43 proc. gyventojų lankėsi kultūriniuose renginiuose – teatre, koncerte ar operoje – ir tai yra vienas iš aukščiausių rodiklių ES. Toks gyvenimo būdas yra vienas iš viduriniosios klasės požymių“, − sakė „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jo teigimu, pagal turto kriterijų maždaug trečdalis lietuvių drąsiai gali priskirti save viduriniajai klasei. Apie 39 proc. suaugusiųjų turi ne senesnį nei 10 metų automobilį, o 29 proc. gyventojų turi 2 tūkst. ar daugiau Eur finansinio turto – tai prilygsta bent trims vidutiniams atlyginimams. Dar 9 proc. gyventojų finansinis turtas svyruoja tarp 1 tūkst. ir 2 tūkst. Eur. Net 90 proc. lietuvių teigia gyvenantys nuosavame būste.

 

Tiesa, ekonomisto nuomone, nemaža dalis gyventojų gyvena nekokybiškame būste ir nėra patenkinti jo kokybe. Pavyzdžiui, net 14 proc. gyventojų naudojasi lauko tualetu.

„Galiausiai, vertinant tik pagal pajamų kriterijų, Lietuvos vidurinioji klasė yra šiek tiek skurdesnė. Daugiau nei 1,3 tūkst. eurų per mėnesį prieš mokesčius uždirba tik 14 proc. dirbančiųjų. Tiesa, galima pasidžiaugti, kad tiek uždirbančiųjų nuo 2010 m. išaugo beveik trigubai. Vertinant visas pajamas, ši dalis būtų dar mažesnė, nes pensijas ir kitas socialines išmokas gaunančių asmenų pajamos viduriniosios klasės kartelės nesiekia“, − komentavo N. Mačiulis.


Pasak jo, vis tik apklausos rezultatai, rodantys, jog 35 proc. gyventojų priskiria save viduriniajai klasei, nors didelė dalis neuždirba 1069 Eur, atskleidžia, kad gyventojai vertina ne tik pajamas, bet ir turtą, bei, ypač, gyvenimo būdą. Net ir gaunant kelis tūkstančius eurų per mėnesį, galima neįvertinti savo galimybių, prisiimti perteklinių finansinių įsipareigojimų ir gyventi gana skurdžiai.

Ekonomisto teigimu, Skandinavijos šalyse apie 70 proc. gyventojų priskiriami viduriniajai klasei. Kad Lietuvoje didėtų šios klasės gyventojų, reikėtų mažesnių darbo mokesčių, daugiau investicijų, ypač į regionus, švietimo ir perkvalifikavimo programų tobulinimas.

 

Būsimos reformos – ne viduriniajai klasei

 

Paklaustas, ar būsimos mokesčių permainos, apie kurias jau užsimenama, padės stiprinti viduriniąją klasę, N. Mačiulis kalbėjo:

„Tai kas girdisi, dar sunku įvertinti. Vienas iš pagrindinių pokyčių turbūt yra gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų sujungimas. Tai reikštų, kad neapmokestinamasis pajamų dydis įgauna didesnį svorį – didesnei daliai mokamų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų jis bus taikomas. Vadinasi, padidės pajamos tiems, kurie uždirba mažiau už vidurkį.

 

Taip, dalis jų galbūt pereis nuo skurdo ribos iki vidutinių pajamų. Tačiau reforma vis dėlto labiau nukreipta ne į viduriniosios klasės stiprinimą, bet į skurdo mažinimą. T. y. Šiek tiek praplečiamas intervalas tų žmonių, kurie būtų priskiriami viduriniajai klasei, bet pagal pajamas išlieka nelabai patenkinti, ką rodo ir tyrimas.

Čia galbūt reikėtų, pavyzdžiui, labai žemų „Sodros“ lubų, kurios padidintų pajamas daugelio uždirbančių daugiau, ne tik uždirbančių mažiausiai.“


Kas Lietuvoje yra vidurinioji klasė: ar jūs
patenkate į jos gretas?

 

2018-04-11

 

Kas trečias Lietuvos gyventojas save priskiria viduriniajai klasei. Ekonomistai sako, kad taip save vadinti galėtų uždirbantys daugiau kaip 1 tūkst. Eur per mėnesį „į rankas“.

 

Vis dėlto 42 proc. lietuvių save kol kas priskiria žemesnei viduriniajai klasei, 15 proc. save laiko nepasiturinčiais, o 8 proc. – aukštesnei viduriniajai klasei.

Tai atskleidė „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa.

„Gausi vidurinioji klasė atspindi šalies ekonominį pajėgumą – išsivysčiusiose Vakarų šalyse jai priskiriama 50–60 proc. gyventojų. Viduriniosios klasės atstovai dažniausiai gali be didesnių sunkumų patenkinti būtinąsias reikmes ir kas mėnesį atsidėti pajamų taupymui, investavimui ar didesnę jų dalį skirti vartojimui.

Nors Lietuvoje vidurinioji klasė dar nėra tokia gausi, kaip išsivysčiusiose šalyse, ji turi potencialo augti, nes į šalies darbo rinką ateina jauna ir išsilavinusi karta, didėja investicijų srautai ir auga kvalifikuotų darbo vietų skaičius“, – tyrimą komentavo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Jos teigimu, viduriniajai klasei Lietuvoje save dažniausiai priskiria išsilavinę, jauni (18–25 m.) gyventojai, dažniau vyrai (37 proc.) negu moterys (34 proc.). Mažiausiai viduriniosios klasės atstovais save laiko 56 m. ir vyresni gyventojai (28 proc.).

Lietuvos gyventojai viduriniajai klasei priskiria žmones, kurie per mėnesį gauna nuo 1 069 Eur pajamų, atskaičius mokesčius. Tuo metu viršutinė viduriniosios klasės atstovo pajamų riba – 1 980 Eur per mėnesį.

 

Anot J. Civilkienės, viduriniosios klasės atstovus charakterizuoja ne tik jų pajamos. Dauguma (75 proc.) apklaustų gyventojų mano, kad šios klasės atstovai turi gyventi nuosavame būste, o 45 proc. – kad šios klasės atstovams turi likti pinigų atsidėti taupymui.

Maždaug kas trečias apklaustasis teigė, kad viduriniosios klasės atstovai turi 3-6 mėnesių atlyginimams prilygstančias santaupas ir neturi skolų, išskyrus ilgalaikius įsipareigojimus.

Ir „Swedbank“ tyrimo rezultatai, ir įprasti viduriniosios klasės apibrėžimai rodo, kad ją apibūdina ne tik pajamos, bet ir gyvenimo būdas bei turtas. Pagal du iš trijų kriterijų, bent trečdalis lietuvių iš tiesų gali sakyti priklausantys viduriniajai klasei.

 

„Praėjusiais metais beveik trečdalis lietuvių atostogavo užsienyje – tai yra dvigubai daugiau nei prieš dešimtmetį. Per pastaruosius metus 43 proc. gyventojų lankėsi kultūriniuose renginiuose – teatre, koncerte ar operoje – ir tai yra vienas iš aukščiausių rodiklių ES. Toks gyvenimo būdas yra vienas iš viduriniosios klasės požymių“, − sakė „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jo teigimu, pagal turto kriterijų maždaug trečdalis lietuvių drąsiai gali priskirti save viduriniajai klasei. Apie 39 proc. suaugusiųjų turi ne senesnį nei 10 metų automobilį, o 29 proc. gyventojų turi 2 tūkst. ar daugiau Eur finansinio turto – tai prilygsta bent trims vidutiniams atlyginimams. Dar 9 proc. gyventojų finansinis turtas svyruoja tarp 1 tūkst. ir 2 tūkst. Eur. Net 90 proc. lietuvių teigia gyvenantys nuosavame būste.

 

Tiesa, ekonomisto nuomone, nemaža dalis gyventojų gyvena nekokybiškame būste ir nėra patenkinti jo kokybe. Pavyzdžiui, net 14 proc. gyventojų naudojasi lauko tualetu.

„Galiausiai, vertinant tik pagal pajamų kriterijų, Lietuvos vidurinioji klasė yra šiek tiek skurdesnė. Daugiau nei 1,3 tūkst. eurų per mėnesį prieš mokesčius uždirba tik 14 proc. dirbančiųjų. Tiesa, galima pasidžiaugti, kad tiek uždirbančiųjų nuo 2010 m. išaugo beveik trigubai. Vertinant visas pajamas, ši dalis būtų dar mažesnė, nes pensijas ir kitas socialines išmokas gaunančių asmenų pajamos viduriniosios klasės kartelės nesiekia“, − komentavo N. Mačiulis.


Pasak jo, vis tik apklausos rezultatai, rodantys, jog 35 proc. gyventojų priskiria save viduriniajai klasei, nors didelė dalis neuždirba 1069 Eur, atskleidžia, kad gyventojai vertina ne tik pajamas, bet ir turtą, bei, ypač, gyvenimo būdą. Net ir gaunant kelis tūkstančius eurų per mėnesį, galima neįvertinti savo galimybių, prisiimti perteklinių finansinių įsipareigojimų ir gyventi gana skurdžiai.

Ekonomisto teigimu, Skandinavijos šalyse apie 70 proc. gyventojų priskiriami viduriniajai klasei. Kad Lietuvoje didėtų šios klasės gyventojų, reikėtų mažesnių darbo mokesčių, daugiau investicijų, ypač į regionus, švietimo ir perkvalifikavimo programų tobulinimas.

 

Būsimos reformos – ne viduriniajai klasei

 

Paklaustas, ar būsimos mokesčių permainos, apie kurias jau užsimenama, padės stiprinti viduriniąją klasę, N. Mačiulis kalbėjo:

„Tai kas girdisi, dar sunku įvertinti. Vienas iš pagrindinių pokyčių turbūt yra gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų sujungimas. Tai reikštų, kad neapmokestinamasis pajamų dydis įgauna didesnį svorį – didesnei daliai mokamų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų jis bus taikomas. Vadinasi, padidės pajamos tiems, kurie uždirba mažiau už vidurkį.

 

Taip, dalis jų galbūt pereis nuo skurdo ribos iki vidutinių pajamų. Tačiau reforma vis dėlto labiau nukreipta ne į viduriniosios klasės stiprinimą, bet į skurdo mažinimą. T. y. Šiek tiek praplečiamas intervalas tų žmonių, kurie būtų priskiriami viduriniajai klasei, bet pagal pajamas išlieka nelabai patenkinti, ką rodo ir tyrimas.

Čia galbūt reikėtų, pavyzdžiui, labai žemų „Sodros“ lubų, kurios padidintų pajamas daugelio uždirbančių daugiau, ne tik uždirbančių mažiausiai.“