Švedija masina verslininkus iš Lietuvos

 

2018-01-31

 
 

Pernai gruodžio pabaigoje „Versli Lietuva“ atliktas klientų tyrimas parodė, kad per metus pagrindinių Lietuvos įmonių eksporto plėtros rinkų penketukas nepakito, o jame geidžiamiausių rinkų pozicijas sustiprino Švedija ir Vokietija, rašoma pranešime spaudai. Sumažėjo planuojančių plėtrą į Norvegiją, tuo tarpu noras plėstis į Daniją ir Jungtinę Karalystę išliko stabilus.

 

„Lietuvos eksportuotojai Skandinavijos šalis laiko savo namų rinka, o Švediją išskiria kaip vieną ekonomiškai stabiliausių rinkų. Švedijos rinka yra svarbi Lietuvos baldų, inžinerinės pramonės, statybos paslaugų bei statybinių prekių gamybos sektoriams. Pastaraisiais metais Švedijos nekilnojamojo turto rinka sparčiai augo, tai lėmė ir nekilojamojo turto kainų augimą. Dėl to galėjo susidaryti besiformuojančio nekilnojamojo turto rinkos burbulo įspūdis. Šiuo metu vykstančios kainų korekcijos yra laikinos ir netrukus stabilizuosis. Todėl Lietuvos eksportuotojai situacijos nedramatizuoja ir nekeičia savo planų plėstis į vieną turtingiausių ES ekonomikų“, – sako „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas Vadimas Ivanovas.

V. Ivanovo teigimu, jei būsto kainos kristų ilgesnį laikotarpį, tai pastebimai paveiktų privatųjį vartojimą ir investicijas į būstą. „Tačiau stiprus Švedijos pramonės sektorius ir auganti eksporto paklausa bei palanki globalių veiksnių konjunktūra turėtų kompensuoti neigiamą nekilnojamo turto rinkos poveikį investicijoms į būstą ir privačiam vartojimui“, – pažymi jis.

 

Klientų tyrimas atskleidžia, kad 2018-2019 metais dauguma (38 proc.) Lietuvos eksportuotojų planuoja plėtrą į Švediją, 31 proc. – į Vokietiją, 29 proc. – į Daniją, 29 proc. – į Norvegiją ir 27 proc. – į Jungtinę Karalystę. Po pagrindinių eksporto plėtros šalių penketuko, kurio sudėtis nepakito per metus, toliau seka Baltijos šalys. Iš tolimesnių rinkų šiais metais net kas penktas Lietuvos eksportuotojas norėtų patekti į Jungtinių Valstijas, kas dešimtas – į Kinijos rinką.

 

Pernai pagrindinė Lietuvos įmonių nauja eksporto rinka buvo Vokietija (23 proc.), toliau sekėsi įžengti į Estiją (16 proc.), Jungtinę Karalystę (13 proc.), Lenkiją (13 proc.), Jungtines Valstijas (10 proc.), Norvegiją (10 proc.), Prancūziją (10 proc.), Švediją (10 proc.) ir kt.

 

Tyrimą 2017 m. gruodžio mėnesį atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.


Švedija masina verslininkus iš Lietuvos

 

2018-01-31

 
 

Pernai gruodžio pabaigoje „Versli Lietuva“ atliktas klientų tyrimas parodė, kad per metus pagrindinių Lietuvos įmonių eksporto plėtros rinkų penketukas nepakito, o jame geidžiamiausių rinkų pozicijas sustiprino Švedija ir Vokietija, rašoma pranešime spaudai. Sumažėjo planuojančių plėtrą į Norvegiją, tuo tarpu noras plėstis į Daniją ir Jungtinę Karalystę išliko stabilus.

 

„Lietuvos eksportuotojai Skandinavijos šalis laiko savo namų rinka, o Švediją išskiria kaip vieną ekonomiškai stabiliausių rinkų. Švedijos rinka yra svarbi Lietuvos baldų, inžinerinės pramonės, statybos paslaugų bei statybinių prekių gamybos sektoriams. Pastaraisiais metais Švedijos nekilnojamojo turto rinka sparčiai augo, tai lėmė ir nekilojamojo turto kainų augimą. Dėl to galėjo susidaryti besiformuojančio nekilnojamojo turto rinkos burbulo įspūdis. Šiuo metu vykstančios kainų korekcijos yra laikinos ir netrukus stabilizuosis. Todėl Lietuvos eksportuotojai situacijos nedramatizuoja ir nekeičia savo planų plėstis į vieną turtingiausių ES ekonomikų“, – sako „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas Vadimas Ivanovas.

V. Ivanovo teigimu, jei būsto kainos kristų ilgesnį laikotarpį, tai pastebimai paveiktų privatųjį vartojimą ir investicijas į būstą. „Tačiau stiprus Švedijos pramonės sektorius ir auganti eksporto paklausa bei palanki globalių veiksnių konjunktūra turėtų kompensuoti neigiamą nekilnojamo turto rinkos poveikį investicijoms į būstą ir privačiam vartojimui“, – pažymi jis.

 

Klientų tyrimas atskleidžia, kad 2018-2019 metais dauguma (38 proc.) Lietuvos eksportuotojų planuoja plėtrą į Švediją, 31 proc. – į Vokietiją, 29 proc. – į Daniją, 29 proc. – į Norvegiją ir 27 proc. – į Jungtinę Karalystę. Po pagrindinių eksporto plėtros šalių penketuko, kurio sudėtis nepakito per metus, toliau seka Baltijos šalys. Iš tolimesnių rinkų šiais metais net kas penktas Lietuvos eksportuotojas norėtų patekti į Jungtinių Valstijas, kas dešimtas – į Kinijos rinką.

 

Pernai pagrindinė Lietuvos įmonių nauja eksporto rinka buvo Vokietija (23 proc.), toliau sekėsi įžengti į Estiją (16 proc.), Jungtinę Karalystę (13 proc.), Lenkiją (13 proc.), Jungtines Valstijas (10 proc.), Norvegiją (10 proc.), Prancūziją (10 proc.), Švediją (10 proc.) ir kt.

 

Tyrimą 2017 m. gruodžio mėnesį atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.