Kol politikai ginčijasi, vilniečiai laukte laukia,
kada pigs šiluma

 

2017-11-03

 

Už atliekų deginimą? Prieš? Neturite nuomonės? Štai trys klausimai, kuriuos, įsisiūbavus kalboms apie Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) būtinybę, vilniečiams uždavė rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Gyventojų apklausa paliudijo, kad du trečdaliai sostinės gyventojų yra palankūs jėgainės statybai ir laukia, kada pastatyta jėgainė leis bent kiek atpiginti šilumą.


Neabejingi aplinkosaugai 

Šiemet, kaip ir pernai, jau vykdoma sostinės gyventojų nuomonės apklausa apie atliekų deginimą ir mieste, netoli Gariūnų statomą kogeneracinę jėgainę. Kol apdorojami šviežiausi duomenys, siūlome pažvelgti į paskutinės „Spinter tyrimų“ apklausos duomenis. 

Anksčiau atlikto tyrimo apibendrinti duomenys paliudijo, kad vilniečiai tikrai nėra abejingi aplinkosaugai. Jiems rūpi, kad pastatyta atliekų deginimo jėgainė veiktų taip, kaip pridera ir atliktų svarbią misiją – sumažintų aplink sostinę įsikūrusiuose sąvartynuose vis augančius atliekų kaupus.

76 proc. respondentų – tyrimo dalyvių mano, kad atliekų deginimas būtų naudingas tuo, jog padėtų sumažinti kiekį atliekų, kaupiamų Vilniaus regiono sąvartyne.


Savo ruožtu 42 proc. respondentų neabejoja tuo, kad deginimas padėtų sumažinti po rūšiavimo liekantį atliekų kiekį Vilniuje. Maždaug kita tiek – 40 proc. apklaustųjų mano, kad nauja atliekų jėgainė sostinėje padėtų sumažinti šilumos kainą.

35 proc. tyrimo dalyvių yra įsitikinę, kad atliekų deginimas Vilniuje paskatintų atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą energijos gamybai. 

 

Užsikemša sąvartynai 

„Sunkoka šiais laikais, kai ir prekės, ir paslaugos brangsta, patikėti pažadais, kad kas nors ims ir atpigs. Tačiau suprantu ir tai, kad tas atliekas kažkaip reikia tvarkyti. Tad jeigu tikrai bus garantuota, kad jėgainė neterš aplinkos – tebūnie jos deginamos“, – sakė sostinėje, Karoliniškėse 65 kv. metrų ploto 3 kambarių bute gyvenanti Laimutė. 

Ne šildymo sezono metu kas mėnesį už karštą vandenį bei gyvatuką jos šeima sumoka 11-15 eurų. Balandį, kai dar būta iš šildymo, išlaidos už vandenį ir šilumą siekė apie 62 eurus. „Mums tai – nemenki pinigai. Jei iš tikrųjų išsipildys pažadai, kad šiluma, pastačius jėgainę, atpigs, tikėtina, susitrauks nors kiek ir mėnesio mokesčiai“, – užsiminė Laimutė.

Tuo tarpu Vilniuje, Antakalnio rajone gyvenanti Elena patikino, kad ji seniai laikosi nuostatos, jog atliekas būtina rūšiuoti. O tai, kas lieka jas surūšiavus, būtina sudeginti. 

„Nemanau, kad europiečiai yra tokie kvaili, kad degina atliekas ir pigiai šildosi būstą. Kiek žinau, į sąvartynus jie išgabena labai nedaug atliekų.

Žinoma, svarbu, kad Lietuvoje būtų įdiegtos naujausios technologijos – kad būtų garantuota, jog jėgainė neterš aplinkos. Bet kvailystė būtų niurnėti dėl to, kad atliekos gabenamos ne į sąvartyną, bet paverčiamos šiluma“, – kalbėjo Elena.

Ji patikino, jog pati seniai rūšiuoja atliekas – sukrauna jas į plastikui, stiklui ar popieriui skirtus „varpelius“. 

„Man tai nekelia jokių sunkumų. Užtat pabumbu pati sau matydama, kaip greitai prie namo pilnėja mišriųjų atliekų konteineriai. Juk vėliau dauguma jų turinio atsiduria sąvartyne. 

Jei žmonės stoja piestu prieš jėgainę dėl to, kad esą bus teršiama aplinka, kodėl jie nebūgštauja, kad Lietuva seniai dūsta nuo sąvartynų? Juk tai didelė blogybė aplinkai“, – sakė vilnietė.           

 

Apie deginimą – su viltimi 

„Vien žodis jėgainė man skamba grėsmingai. Bet apskritai – per mažai domiuosi, kaip bus deginamos Vilniuje atliekos. Vertėtų į tas žinias  pasigilinti“, – atviravo Vilniuje vos 30 kv. metrų butą mūriniame, maždaug 1995 m. pastatytame daugiabutyje besinuomojanti Monika. 

Jos teigimu, yra vilties, kad atsiradusi atliekų deginimo galimybė daugumai vilniečių pavirs ir mažesniais mokesčiais už šilumą. 

„Gyvenu devintame aukšte, mano langai į pietvakarius. Tad vasarą jame jaučiuosi lyg saunoje, nes ir balkonas yra įstiklintas. Užtat žiemą jame šilta, ir vidutinis mokestis už šilumą sukasi apie 30 eurų. Nors yra buvę, kad speiguotą mėnesį už tokio nedidelio būsto šildymą mokėjau 65 eurus“, – apie išlaidas, beriamas už šildymą, prakalbo mergina.

Tuo tarpu neseniai iš Kauno į Vilnių gyventi persikėlęs Gintaras mano, kad svarbiausias jėgainės statybų klausimas yra susijęs su ekologija. 

„Esu vienas iš tų žmonių, kurie garsiai nešaukia „už“ jėgainę Vilniuje. Bet jeigu jos išvengti negalime, tai bent jau statyti jėgainę reikia tokio galingumo, kad degintume tik lietuviškas atliekas – kad nebūtų jokio šiukšlių importo ir, be abejo, jokios aplinkos taršos“, – sakė Gintaras. 

 

Meras: atliekų tvarkymas pigs

Pasak Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, šiuo metu Europoje vis labiau populiarėja atliekų deginimas. Europos valstybėse masiškai atsisakoma atliekų rūšiavimo gamyklų, nes jose dažniausiai lieka antrinių atliekų, kurios šiuo metu laidojamos tiesiog sąvartynuose.

„Vilniuje šiuo metu nėra pilnos atliekų tvarkymo grandinės. Pastačius atliekų deginimo gamyklą, atliekas sutvarkyti bus galima greičiau ir veiksmingiau. Ir apskritai atliekų tvarkymo paslaugos  galutiniam vartotojui – miesto gyventojams – ilgainiui dar labiau atpigs. 

Be to, neseniai esame pasirašę naujo laikotarpio sutartis su atliekų vežėjais, tad jau yra prognozuojamos 20-30 procentų mažesnės atliekų išvežimo kainos“, – sakė R.Šimašius.    Nesibaimina net artimiausi kaimynai    

Arčiau numatomos statyti jėgainės esančių Vilniaus mikrorajonų gyventojai kiek atsargiau vertina tokios jėgainės statybą būtent sostinėje, tačiau net ir šioje grupėje palankių vertinimų kur kas daugiau nei nepalankių: per 70 proc. Lazdynų, Karoliniškių, Pilaitės gyventojų tokios jėgainės statybą vertina teigiamai.

Planus Vilniuje statyti atliekas kurui naudojančią jėgainę dažniau labai teigiamai vertina vyrai, 26-35 m. respondentai, aukščiausio išsimokslinimo apklaustieji.

Šiuolaikiškų atliekas deginsiančių didelio efektyvumo Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą Vyriausybė patikėjo įgyvendinti valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“. Planuojama, kad komunalines atliekas šilumos bei elektros energijos gamybai naudosianti Vilniaus kogeneracinė jėgainė pradės veikti jau 2019 m. 

 

Tyrimo, kurį „Lietuvos energijos“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“, metu buvo apklausti 1008 respondentai – nuo 18 iki 56 ir daugiau metų amžiaus Vilniaus gyventojai. Du trečdaliai jų tvirtai pritaria jėgainės statyboms.  


Kol politikai ginčijasi, vilniečiai laukte laukia,
kada pigs šiluma

 

2017-11-03

 

Už atliekų deginimą? Prieš? Neturite nuomonės? Štai trys klausimai, kuriuos, įsisiūbavus kalboms apie Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) būtinybę, vilniečiams uždavė rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Gyventojų apklausa paliudijo, kad du trečdaliai sostinės gyventojų yra palankūs jėgainės statybai ir laukia, kada pastatyta jėgainė leis bent kiek atpiginti šilumą.


Neabejingi aplinkosaugai 

Šiemet, kaip ir pernai, jau vykdoma sostinės gyventojų nuomonės apklausa apie atliekų deginimą ir mieste, netoli Gariūnų statomą kogeneracinę jėgainę. Kol apdorojami šviežiausi duomenys, siūlome pažvelgti į paskutinės „Spinter tyrimų“ apklausos duomenis. 

Anksčiau atlikto tyrimo apibendrinti duomenys paliudijo, kad vilniečiai tikrai nėra abejingi aplinkosaugai. Jiems rūpi, kad pastatyta atliekų deginimo jėgainė veiktų taip, kaip pridera ir atliktų svarbią misiją – sumažintų aplink sostinę įsikūrusiuose sąvartynuose vis augančius atliekų kaupus.

76 proc. respondentų – tyrimo dalyvių mano, kad atliekų deginimas būtų naudingas tuo, jog padėtų sumažinti kiekį atliekų, kaupiamų Vilniaus regiono sąvartyne.


Savo ruožtu 42 proc. respondentų neabejoja tuo, kad deginimas padėtų sumažinti po rūšiavimo liekantį atliekų kiekį Vilniuje. Maždaug kita tiek – 40 proc. apklaustųjų mano, kad nauja atliekų jėgainė sostinėje padėtų sumažinti šilumos kainą.

35 proc. tyrimo dalyvių yra įsitikinę, kad atliekų deginimas Vilniuje paskatintų atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą energijos gamybai. 

 

Užsikemša sąvartynai 

„Sunkoka šiais laikais, kai ir prekės, ir paslaugos brangsta, patikėti pažadais, kad kas nors ims ir atpigs. Tačiau suprantu ir tai, kad tas atliekas kažkaip reikia tvarkyti. Tad jeigu tikrai bus garantuota, kad jėgainė neterš aplinkos – tebūnie jos deginamos“, – sakė sostinėje, Karoliniškėse 65 kv. metrų ploto 3 kambarių bute gyvenanti Laimutė. 

Ne šildymo sezono metu kas mėnesį už karštą vandenį bei gyvatuką jos šeima sumoka 11-15 eurų. Balandį, kai dar būta iš šildymo, išlaidos už vandenį ir šilumą siekė apie 62 eurus. „Mums tai – nemenki pinigai. Jei iš tikrųjų išsipildys pažadai, kad šiluma, pastačius jėgainę, atpigs, tikėtina, susitrauks nors kiek ir mėnesio mokesčiai“, – užsiminė Laimutė.

Tuo tarpu Vilniuje, Antakalnio rajone gyvenanti Elena patikino, kad ji seniai laikosi nuostatos, jog atliekas būtina rūšiuoti. O tai, kas lieka jas surūšiavus, būtina sudeginti. 

„Nemanau, kad europiečiai yra tokie kvaili, kad degina atliekas ir pigiai šildosi būstą. Kiek žinau, į sąvartynus jie išgabena labai nedaug atliekų.

Žinoma, svarbu, kad Lietuvoje būtų įdiegtos naujausios technologijos – kad būtų garantuota, jog jėgainė neterš aplinkos. Bet kvailystė būtų niurnėti dėl to, kad atliekos gabenamos ne į sąvartyną, bet paverčiamos šiluma“, – kalbėjo Elena.

Ji patikino, jog pati seniai rūšiuoja atliekas – sukrauna jas į plastikui, stiklui ar popieriui skirtus „varpelius“. 

„Man tai nekelia jokių sunkumų. Užtat pabumbu pati sau matydama, kaip greitai prie namo pilnėja mišriųjų atliekų konteineriai. Juk vėliau dauguma jų turinio atsiduria sąvartyne. 

Jei žmonės stoja piestu prieš jėgainę dėl to, kad esą bus teršiama aplinka, kodėl jie nebūgštauja, kad Lietuva seniai dūsta nuo sąvartynų? Juk tai didelė blogybė aplinkai“, – sakė vilnietė.           

 

Apie deginimą – su viltimi 

„Vien žodis jėgainė man skamba grėsmingai. Bet apskritai – per mažai domiuosi, kaip bus deginamos Vilniuje atliekos. Vertėtų į tas žinias  pasigilinti“, – atviravo Vilniuje vos 30 kv. metrų butą mūriniame, maždaug 1995 m. pastatytame daugiabutyje besinuomojanti Monika. 

Jos teigimu, yra vilties, kad atsiradusi atliekų deginimo galimybė daugumai vilniečių pavirs ir mažesniais mokesčiais už šilumą. 

„Gyvenu devintame aukšte, mano langai į pietvakarius. Tad vasarą jame jaučiuosi lyg saunoje, nes ir balkonas yra įstiklintas. Užtat žiemą jame šilta, ir vidutinis mokestis už šilumą sukasi apie 30 eurų. Nors yra buvę, kad speiguotą mėnesį už tokio nedidelio būsto šildymą mokėjau 65 eurus“, – apie išlaidas, beriamas už šildymą, prakalbo mergina.

Tuo tarpu neseniai iš Kauno į Vilnių gyventi persikėlęs Gintaras mano, kad svarbiausias jėgainės statybų klausimas yra susijęs su ekologija. 

„Esu vienas iš tų žmonių, kurie garsiai nešaukia „už“ jėgainę Vilniuje. Bet jeigu jos išvengti negalime, tai bent jau statyti jėgainę reikia tokio galingumo, kad degintume tik lietuviškas atliekas – kad nebūtų jokio šiukšlių importo ir, be abejo, jokios aplinkos taršos“, – sakė Gintaras. 

 

Meras: atliekų tvarkymas pigs

Pasak Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, šiuo metu Europoje vis labiau populiarėja atliekų deginimas. Europos valstybėse masiškai atsisakoma atliekų rūšiavimo gamyklų, nes jose dažniausiai lieka antrinių atliekų, kurios šiuo metu laidojamos tiesiog sąvartynuose.

„Vilniuje šiuo metu nėra pilnos atliekų tvarkymo grandinės. Pastačius atliekų deginimo gamyklą, atliekas sutvarkyti bus galima greičiau ir veiksmingiau. Ir apskritai atliekų tvarkymo paslaugos  galutiniam vartotojui – miesto gyventojams – ilgainiui dar labiau atpigs. 

Be to, neseniai esame pasirašę naujo laikotarpio sutartis su atliekų vežėjais, tad jau yra prognozuojamos 20-30 procentų mažesnės atliekų išvežimo kainos“, – sakė R.Šimašius.    Nesibaimina net artimiausi kaimynai    

Arčiau numatomos statyti jėgainės esančių Vilniaus mikrorajonų gyventojai kiek atsargiau vertina tokios jėgainės statybą būtent sostinėje, tačiau net ir šioje grupėje palankių vertinimų kur kas daugiau nei nepalankių: per 70 proc. Lazdynų, Karoliniškių, Pilaitės gyventojų tokios jėgainės statybą vertina teigiamai.

Planus Vilniuje statyti atliekas kurui naudojančią jėgainę dažniau labai teigiamai vertina vyrai, 26-35 m. respondentai, aukščiausio išsimokslinimo apklaustieji.

Šiuolaikiškų atliekas deginsiančių didelio efektyvumo Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą Vyriausybė patikėjo įgyvendinti valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“. Planuojama, kad komunalines atliekas šilumos bei elektros energijos gamybai naudosianti Vilniaus kogeneracinė jėgainė pradės veikti jau 2019 m. 

 

Tyrimo, kurį „Lietuvos energijos“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“, metu buvo apklausti 1008 respondentai – nuo 18 iki 56 ir daugiau metų amžiaus Vilniaus gyventojai. Du trečdaliai jų tvirtai pritaria jėgainės statyboms.