Kovoje dėl Grybauskaitės kėdės du kandidatai veržiasi pirmyn  

 

2017-12-18

 

Pamainos Daliai Grybauskaitei prezidento poste besidairantys rinkėjai kol kas labiau simpatizuoja į ją panašesniems kandidatams, kurie pasižymi ekspertinėmis savybėmis. Vis dėlto konkretūs partijų kandidatai dar gali dabartinę situaciją apversti aukštyn kojomis.


Kaip rodo naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" 2017 metų lapkričio 16-24 dienomis atlikta apklausa, jei prezidento rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, žūtbūtinė kova dėl pergalės vyktų tarp premjero Sauliaus Skvernelio ir ekonomisto Gitano Nausėdos, kuriuos skiria tik 0,2 procento.

Už S. Skvernelį balsuotų 12,2 proc., o už G. Nausėdą – 12 proc. apklaustųjų. Trečioje vietoje liktų Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kurį palaikė 9,5 proc. apklaustųjų.

Už jų liko europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, kurią palaikė 7 proc. apklaustųjų. Parlamentarę Ingridą Šimonytę apklausoje palaikė 5,6 proc., dėstytoją Vygaudą Ušacką – 5,2 proc., parlamentarą Žygimantą Pavilionį – 4,2 proc. apklaustųjų.

Už valstiečių žaliųjų lyderį Ramūną Karbauskį balsuotų 4 proc., parlamentarą Naglį Puteikį – 3,9 proc., europarlamentarą Antaną Guogą – 3,5 proc., Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentą Robertą Dargį – 2,5 proc., parlamentarą Algirdą Butkevičių – 2,3 proc., Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių – 2,1 proc., europarlamentarus Valentiną Mazuronį ir Petrą Auštrevičių – atitinkamai 1 proc. ir 0,3 proc. apklaustųjų.

Nežino už ką balsuotų 9,4 proc., o nebalsuotų 10,3 proc. apklaustųjų.

 

Nori eksperto prezidento

Apibendrindama rezultatus politologė, Lietuvos karo akademijos profesorė Juratė Novagrockienė konstatavo matomą tendenciją, kad rinkėjas labiau nori eksperto prezidento. Pasak politologės, tiek G. Nausėda, tiek S. Skvernelis yra charakterizuojami kaip savo sritis žinantys vykdytojai.

„Jų padėtis yra gana skirtinga, nes S. Skvernelis gauna labai daug politinių taškų dėl to, kad jis yra ministras pirmininkas, yra labai gerai matomas. O G. Nausėda, matyt, yra susirinkęs savo politinį kapitalą dėl to, kad jis labai neutraliai, padoriai, išsamiai komentuoja ekonominę, o kartais ir politinę situaciją. Ir vienas, ir kitas sudaro išmanančio žmogaus poziciją“, - sakė J. Novagrockienė.

Pasak politologės, galbūt rinkėjus įkvepia ir dabartinės šalies vadovės pavyzdys: jai rūpi ūkio reikalų tvarkymas, valstybės reikalai.

„Palyginus su Valdu Adamkumi, tai yra visai kitokio pobūdžio vadovavimas, nes V. Adamkui daugiau rūpėjo kultūrinio, bendro vaizdo kūrimas, bandymas derinti politinių partijų sąveikas“, - sakė J. Novagrockienė.

V. Matijošaitis, kuris šiek tiek atsiliko nuo lyderių, pasak politologės, taip pat yra charakterizuojamas kaip geras ūkininkas, tvarkytojas, žinantis, ką reikia daryti, besirūpinantis Kaunu.

Ketvirtoje vietoje su 7 proc. palaikymu likusi socialdemokratė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, J. Novagrockienės teigimu, laikosi aukštai iš inercijos. Ji susikūrė savo įvaizdį dar būdama socialinės apsaugos ir darbo ministre, per tą laiką neįsivėlė į skandalus, tad jos reitingai lieka aukšti.

Už jos eilutėje rikiuojasi parlamentarė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kurią palaikė 5,6 proc., dėstytojas, buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas, kurį palaiko 5,2 proc. ir parlamentaras Žygimantas Pavilionis, kurį palaiko 4,2 proc. apklaustųjų.

Politologė atkreipė dėmesį, kad visus šiuos kandidatus sieja tai, kad jie yra pakankamai žinomi, tačiau šiuo metu mažiau matomi žmonės. Vis dėlto, pasak J. Novagrockienės, iki 2019 metų rinkimų dar daug laiko, tad daryti apibendrinimus iš dabartinių apklausų dar labai anksti.

 

S. Skvernelio galimybės mažėja?

Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius teigė, kad reitingų lyderių eilė gali atrodyti visai kitaip, kai partijos išsikels savo kandidatus, nes dabar pirmaujančiųjų palaikymas yra labai nedidelis, siekia vos 12 procentų.

„Sudėjus I. Šimonytės, V. Ušacko ir Ž. Pavilionio balsus matosi, kad kai paaiškės konservatorių partijos kandidatas rinkimuose, tai jis jau turės aukštesnį procentą nei S. Skvernelis. Ateityje matysime balsų konsolidavimą. Bus stiprus konservatorių, stiprus socialdemokratų kandidatas, o turint galvoje, kad S. Skvernelio neigiamų vertinimų dalis apklausose didėja, jo šansai rimtai pasirodyti prezidento rinkimuose yra labai kuklūs ir kiekvieną dieną darosi vis kuklesni“, - sakė V. Valentinavičius.

Politologas atkreipė dėmesį, kad tarp apklausos lyderių esantys G. Nausėda ir V. Matijošaitis turi vieną bendrą bruožą – jie siejami su stambiu verslu. Pirmasis siejamas su bankų sektoriumi, antrasis turi asmeninį daugiamilijoninį verslą.

V. Valentinavičius nebuvo linkęs optimistiškai vertinti perspektyvos, kad Lietuvą valdytų verslininkas.

„Mano asmeninė nuomonė yra, kad Lietuvai ko tik betrūko, tai verslininko prezidento poste. Lietuvoje ir taip verslas daro didžiulę įtaką politiką, Vyriausybių, viena po kitos, prioritetas numeris vienas yra verslo sąlygų gerinimas žmonių gerovės sąskaita, tai jeigu mes dar turėsime prezidentą verslininką, tai šiuo požiūriu situacija pasidarys tiesiog katastrofiška“, - kalbėjo jis.

Prezidento rinkimų kontekste dažnai kalbama apie dvi Lietuvas – labiau pasiturinčius Vilniaus ir kitų didmiesčių gyventojus, ir likusiuosius, kurie sunkiau suduria galą su galu. Pasak politologo, S. Skvernelis ir V. Matijošaitis yra labiau antros Lietuvos kandidatai, G. Nausėda – labai aiškiai pirmos Lietuvos kandidatas.

 

„Bet tie procentai yra tokie žemi, kad šiuo atveju neturi reikšmės, kuri Lietuva kurį kandidatą palaiko. Kita vertus, antros Lietuvos kandidatas bus lemiamas būsimuose rinkimuose, ir kandidatų sėkmė didžiąja dalimi priklausys nuo populizmo gerąja prasme - ar jie gebės matyti antros Lietuvos poreikius, ir ar jie gebės įtikinti antrą Lietuvą, kad jų išrinkimas antrai Lietuvai bus reikšmingas. Aš tikėčiau, kad laimės tas kandidatas, kuris labai aiškiai pasakys "žmonės, man jūsų gerovė rūpi labiau nei verslininkų pelnai“, - sakė V. Valentinavičius.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2017 metų lapkričio 16-24 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.

 



Kovoje dėl Grybauskaitės kėdės du kandidatai veržiasi pirmyn  

 

2017-12-18

 

Pamainos Daliai Grybauskaitei prezidento poste besidairantys rinkėjai kol kas labiau simpatizuoja į ją panašesniems kandidatams, kurie pasižymi ekspertinėmis savybėmis. Vis dėlto konkretūs partijų kandidatai dar gali dabartinę situaciją apversti aukštyn kojomis.


Kaip rodo naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" 2017 metų lapkričio 16-24 dienomis atlikta apklausa, jei prezidento rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, žūtbūtinė kova dėl pergalės vyktų tarp premjero Sauliaus Skvernelio ir ekonomisto Gitano Nausėdos, kuriuos skiria tik 0,2 procento.

Už S. Skvernelį balsuotų 12,2 proc., o už G. Nausėdą – 12 proc. apklaustųjų. Trečioje vietoje liktų Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kurį palaikė 9,5 proc. apklaustųjų.

Už jų liko europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, kurią palaikė 7 proc. apklaustųjų. Parlamentarę Ingridą Šimonytę apklausoje palaikė 5,6 proc., dėstytoją Vygaudą Ušacką – 5,2 proc., parlamentarą Žygimantą Pavilionį – 4,2 proc. apklaustųjų.

Už valstiečių žaliųjų lyderį Ramūną Karbauskį balsuotų 4 proc., parlamentarą Naglį Puteikį – 3,9 proc., europarlamentarą Antaną Guogą – 3,5 proc., Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentą Robertą Dargį – 2,5 proc., parlamentarą Algirdą Butkevičių – 2,3 proc., Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių – 2,1 proc., europarlamentarus Valentiną Mazuronį ir Petrą Auštrevičių – atitinkamai 1 proc. ir 0,3 proc. apklaustųjų.

Nežino už ką balsuotų 9,4 proc., o nebalsuotų 10,3 proc. apklaustųjų.

 

Nori eksperto prezidento

Apibendrindama rezultatus politologė, Lietuvos karo akademijos profesorė Juratė Novagrockienė konstatavo matomą tendenciją, kad rinkėjas labiau nori eksperto prezidento. Pasak politologės, tiek G. Nausėda, tiek S. Skvernelis yra charakterizuojami kaip savo sritis žinantys vykdytojai.

„Jų padėtis yra gana skirtinga, nes S. Skvernelis gauna labai daug politinių taškų dėl to, kad jis yra ministras pirmininkas, yra labai gerai matomas. O G. Nausėda, matyt, yra susirinkęs savo politinį kapitalą dėl to, kad jis labai neutraliai, padoriai, išsamiai komentuoja ekonominę, o kartais ir politinę situaciją. Ir vienas, ir kitas sudaro išmanančio žmogaus poziciją“, - sakė J. Novagrockienė.

Pasak politologės, galbūt rinkėjus įkvepia ir dabartinės šalies vadovės pavyzdys: jai rūpi ūkio reikalų tvarkymas, valstybės reikalai.

„Palyginus su Valdu Adamkumi, tai yra visai kitokio pobūdžio vadovavimas, nes V. Adamkui daugiau rūpėjo kultūrinio, bendro vaizdo kūrimas, bandymas derinti politinių partijų sąveikas“, - sakė J. Novagrockienė.

V. Matijošaitis, kuris šiek tiek atsiliko nuo lyderių, pasak politologės, taip pat yra charakterizuojamas kaip geras ūkininkas, tvarkytojas, žinantis, ką reikia daryti, besirūpinantis Kaunu.

Ketvirtoje vietoje su 7 proc. palaikymu likusi socialdemokratė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, J. Novagrockienės teigimu, laikosi aukštai iš inercijos. Ji susikūrė savo įvaizdį dar būdama socialinės apsaugos ir darbo ministre, per tą laiką neįsivėlė į skandalus, tad jos reitingai lieka aukšti.

Už jos eilutėje rikiuojasi parlamentarė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kurią palaikė 5,6 proc., dėstytojas, buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas, kurį palaiko 5,2 proc. ir parlamentaras Žygimantas Pavilionis, kurį palaiko 4,2 proc. apklaustųjų.

Politologė atkreipė dėmesį, kad visus šiuos kandidatus sieja tai, kad jie yra pakankamai žinomi, tačiau šiuo metu mažiau matomi žmonės. Vis dėlto, pasak J. Novagrockienės, iki 2019 metų rinkimų dar daug laiko, tad daryti apibendrinimus iš dabartinių apklausų dar labai anksti.

 

S. Skvernelio galimybės mažėja?

Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius teigė, kad reitingų lyderių eilė gali atrodyti visai kitaip, kai partijos išsikels savo kandidatus, nes dabar pirmaujančiųjų palaikymas yra labai nedidelis, siekia vos 12 procentų.

„Sudėjus I. Šimonytės, V. Ušacko ir Ž. Pavilionio balsus matosi, kad kai paaiškės konservatorių partijos kandidatas rinkimuose, tai jis jau turės aukštesnį procentą nei S. Skvernelis. Ateityje matysime balsų konsolidavimą. Bus stiprus konservatorių, stiprus socialdemokratų kandidatas, o turint galvoje, kad S. Skvernelio neigiamų vertinimų dalis apklausose didėja, jo šansai rimtai pasirodyti prezidento rinkimuose yra labai kuklūs ir kiekvieną dieną darosi vis kuklesni“, - sakė V. Valentinavičius.

Politologas atkreipė dėmesį, kad tarp apklausos lyderių esantys G. Nausėda ir V. Matijošaitis turi vieną bendrą bruožą – jie siejami su stambiu verslu. Pirmasis siejamas su bankų sektoriumi, antrasis turi asmeninį daugiamilijoninį verslą.

V. Valentinavičius nebuvo linkęs optimistiškai vertinti perspektyvos, kad Lietuvą valdytų verslininkas.

„Mano asmeninė nuomonė yra, kad Lietuvai ko tik betrūko, tai verslininko prezidento poste. Lietuvoje ir taip verslas daro didžiulę įtaką politiką, Vyriausybių, viena po kitos, prioritetas numeris vienas yra verslo sąlygų gerinimas žmonių gerovės sąskaita, tai jeigu mes dar turėsime prezidentą verslininką, tai šiuo požiūriu situacija pasidarys tiesiog katastrofiška“, - kalbėjo jis.

Prezidento rinkimų kontekste dažnai kalbama apie dvi Lietuvas – labiau pasiturinčius Vilniaus ir kitų didmiesčių gyventojus, ir likusiuosius, kurie sunkiau suduria galą su galu. Pasak politologo, S. Skvernelis ir V. Matijošaitis yra labiau antros Lietuvos kandidatai, G. Nausėda – labai aiškiai pirmos Lietuvos kandidatas.

 

„Bet tie procentai yra tokie žemi, kad šiuo atveju neturi reikšmės, kuri Lietuva kurį kandidatą palaiko. Kita vertus, antros Lietuvos kandidatas bus lemiamas būsimuose rinkimuose, ir kandidatų sėkmė didžiąja dalimi priklausys nuo populizmo gerąja prasme - ar jie gebės matyti antros Lietuvos poreikius, ir ar jie gebės įtikinti antrą Lietuvą, kad jų išrinkimas antrai Lietuvai bus reikšmingas. Aš tikėčiau, kad laimės tas kandidatas, kuris labai aiškiai pasakys "žmonės, man jūsų gerovė rūpi labiau nei verslininkų pelnai“, - sakė V. Valentinavičius.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2017 metų lapkričio 16-24 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.