Dauguma lietuvių žino, jog šalyje esama radioaktyviųjų atliekų, tačiau nesijaučia apie tai informuoti

 

2017-10-30

 

Lietuvos gyventojams trūksta informacijos apie radioaktyviąsias atliekas. Kaip parodė „Spinter tyrimų“ apklausa, tik kas penktas yra gerai informuotas apie tokias atliekas, nors 84 proc. gyventojų girdėję, kad jos Lietuvoje egzistuoja.

 

Rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais atliktas tyrimas atskleidė, kad gerai arba labai gerai informuotais apie šalyje esančias radioaktyviąsias atliekas jaučiasi vos 18 proc. respondentų. Net 39 proc. apklaustųjų teigė esą visiškai neinformuoti, o 40 proc. nurodė šia tema turį nepakankamai žinių.

 

Kaip sako Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros (RATA) vadovė Ineta Janušytė, apklausos rezultatai kelia susirūpinimą. Anot jos, dėl prasto gyventojų informuotumo gali kilti nepagrįstų baimių ir klaidingų nusistatymų.

 

„Apklausos duomenimis, gyventojams trūksta informacijos apie tai, kokie būna radioaktyviųjų atliekų šaltiniai, kur, kokiomis sąlygomis Lietuvoje ir pasaulyje laikomos šios atliekos, kokio pavojingumo jos būna. Tuo pačiu gana didelė dalis gyventojų nurodo jaučiantys grėsmę dėl radioaktyviųjų atliekų. Tai rodo, kad visuomenę būtina šviesti apie šią sritį, išaiškinti, kas iš tiesų gali kelti pavojų, o kas ne. Tuomet neliks vietos klaidingiems įsitikinimams ir baimėms“, – sako ji.

 

Dauguma lietuvių (84 proc.) žino, jog šalyje esama radioaktyviųjų atliekų, 7 proc. mano, kad tokių atliekų Lietuvoje nėra, o 9 proc. nuomonės šiuo klausimu neišreiškė.

 

Beveik pusė gyventojų (47 proc.) mano, kad radioaktyviųjų atliekų saugai šalyje skiriama nepakankamai dėmesio, o 38 proc. mano, kad Lietuva skiria pakankamai dėmesio. Dar 15 proc. neturi nuomonės.

 

Ateities perspektyvos klausimu – kaip Lietuva turėtų elgtis su panaudotu branduoliniu kuru ir didelio aktyvumo ilgaamžėmis radioaktyviosiomis atliekomis, gyventojų nuomonė pasiskirstė gana panašiomis proporcijomis. 30 proc. šalies gyventojų mano, kad Lietuva turi kaip įmanoma greičiau įrengti atliekyną. Ketvirtadalis (24 proc.) tyrimo dalyvių laikosi nuomonės, kad Lietuva turi elgtis racionaliai – laikyti šias atliekas, kiek leidžia eksploatavimo sąlygos, laikinose saugyklose ir pamažu įrengti giluminį atliekyną. 23 proc. – Lietuva turi kaip įmanoma greičiau tokį atliekyną įrengti, nes negalima palikti šios naštos ateities kartoms.

 

Lietuvos gyventojų nuomonės dėl radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir giluminio atliekyno įrengimo tyrimą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2017 metų rugpjūčio 20 – rugsėjo 15 dienomis. Jo metu apklausta 1013 respondentų, kurių amžius siekė nuo 18 iki 75 metų.

 

Už radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, užtikrinant branduolinę ir radiacinę saugą, Lietuvoje atsakinga Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra (RATA). Ji surenka ir apdoroja radioaktyviąsias atliekas. Dalyvauja likviduojant ekstremalias, su radioaktyviosiomis medžiagomis susijusias, situacijas. RATA taip pat eksploatuoja Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklą, tikrina, ar Ignalinos AE teritorijoje radioaktyviųjų atliekų pakuotės atitinka priėmimo į atliekyną kriterijus, vykdo Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo planavimo ir techninių projektų vykdymo priežiūrą bei vertina panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų dėjimo į atliekyną galimybes.


Dauguma lietuvių žino, jog šalyje esama radioaktyviųjų atliekų, tačiau nesijaučia apie tai informuoti

 

2017-10-30

 

Lietuvos gyventojams trūksta informacijos apie radioaktyviąsias atliekas. Kaip parodė „Spinter tyrimų“ apklausa, tik kas penktas yra gerai informuotas apie tokias atliekas, nors 84 proc. gyventojų girdėję, kad jos Lietuvoje egzistuoja.

 

Rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais atliktas tyrimas atskleidė, kad gerai arba labai gerai informuotais apie šalyje esančias radioaktyviąsias atliekas jaučiasi vos 18 proc. respondentų. Net 39 proc. apklaustųjų teigė esą visiškai neinformuoti, o 40 proc. nurodė šia tema turį nepakankamai žinių.

 

Kaip sako Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros (RATA) vadovė Ineta Janušytė, apklausos rezultatai kelia susirūpinimą. Anot jos, dėl prasto gyventojų informuotumo gali kilti nepagrįstų baimių ir klaidingų nusistatymų.

 

„Apklausos duomenimis, gyventojams trūksta informacijos apie tai, kokie būna radioaktyviųjų atliekų šaltiniai, kur, kokiomis sąlygomis Lietuvoje ir pasaulyje laikomos šios atliekos, kokio pavojingumo jos būna. Tuo pačiu gana didelė dalis gyventojų nurodo jaučiantys grėsmę dėl radioaktyviųjų atliekų. Tai rodo, kad visuomenę būtina šviesti apie šią sritį, išaiškinti, kas iš tiesų gali kelti pavojų, o kas ne. Tuomet neliks vietos klaidingiems įsitikinimams ir baimėms“, – sako ji.

 

Dauguma lietuvių (84 proc.) žino, jog šalyje esama radioaktyviųjų atliekų, 7 proc. mano, kad tokių atliekų Lietuvoje nėra, o 9 proc. nuomonės šiuo klausimu neišreiškė.

 

Beveik pusė gyventojų (47 proc.) mano, kad radioaktyviųjų atliekų saugai šalyje skiriama nepakankamai dėmesio, o 38 proc. mano, kad Lietuva skiria pakankamai dėmesio. Dar 15 proc. neturi nuomonės.

 

Ateities perspektyvos klausimu – kaip Lietuva turėtų elgtis su panaudotu branduoliniu kuru ir didelio aktyvumo ilgaamžėmis radioaktyviosiomis atliekomis, gyventojų nuomonė pasiskirstė gana panašiomis proporcijomis. 30 proc. šalies gyventojų mano, kad Lietuva turi kaip įmanoma greičiau įrengti atliekyną. Ketvirtadalis (24 proc.) tyrimo dalyvių laikosi nuomonės, kad Lietuva turi elgtis racionaliai – laikyti šias atliekas, kiek leidžia eksploatavimo sąlygos, laikinose saugyklose ir pamažu įrengti giluminį atliekyną. 23 proc. – Lietuva turi kaip įmanoma greičiau tokį atliekyną įrengti, nes negalima palikti šios naštos ateities kartoms.

 

Lietuvos gyventojų nuomonės dėl radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir giluminio atliekyno įrengimo tyrimą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2017 metų rugpjūčio 20 – rugsėjo 15 dienomis. Jo metu apklausta 1013 respondentų, kurių amžius siekė nuo 18 iki 75 metų.

 

Už radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, užtikrinant branduolinę ir radiacinę saugą, Lietuvoje atsakinga Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra (RATA). Ji surenka ir apdoroja radioaktyviąsias atliekas. Dalyvauja likviduojant ekstremalias, su radioaktyviosiomis medžiagomis susijusias, situacijas. RATA taip pat eksploatuoja Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklą, tikrina, ar Ignalinos AE teritorijoje radioaktyviųjų atliekų pakuotės atitinka priėmimo į atliekyną kriterijus, vykdo Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo planavimo ir techninių projektų vykdymo priežiūrą bei vertina panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų dėjimo į atliekyną galimybes.