Lietuvio investuotojo portretas

 

2017-10-06

 

Lietuviai pastaraisiais metais investuoja racionaliau ir renkasi mažiau rizikingus sprendimus, tačiau šalyje yra akivaizdus skirtumas tarp to, kaip investuoja vyrai ir moterys.

 

Tokį lietuvio investuotojo portretą piešia klientų investavimo įpročius išnagrinėjęs bankas „Swedbank“ ir apklausą atlikusi investicijų valdymo bendrovė „INVL Asset Management“.

„Swedbank“ pastebėjo, kad yra didelis skirtumas tarp to, kaip lietuviai investavo, pavyzdžiui, prieškriziniais 2007-aisiais ir kaip tai daro 2017-aisiais.

Linas Grinevičius, „Swedbank“ Pensijų ir investavimo produktų valdymo departamento direktorius, pastebi, kad prieš dešimtmetį gyventojai lėšas nukreipdavo į itin rizikingas kryptis, tikėdamiesi greitos ir itin didelės grąžos iš savo investicijų. Investuotojai lengvai susigundydavo didelių grąžų pažadais ir nuvertindavo rizikos faktorių.

Tačiau dabar, anot „Swedbank“, investuotojai yra pasimokę iš krizės, susipažinę su kitų investuotojų skaudžiomis patirtimis ir ieško saugesnių, kad ir mažesnę grąžą garantuojančių investicijų, o vidutinis 4% dydžio metinis pelningumas daugelio yra vertinamas kaip pakankamas.

Pono Grinevičiaus teigimu, klientai vis dažniau renkasi investuoti ne į atskirą pavienį produktą, pavyzdžiui, konkrečios įmonės akcijas ar aukso rinką, bet ieško labiau valdomo sprendimo, kuris atitiktų jų mažesnės rizikos apetitą. Dėl to esą populiarėja akcijų fondų fondai – jie siūlo aukštą investicijų diversifikaciją ir sumažina galimus vertės svyravimus.

Tiesa, nors didžioji dalis šalies gyventojų renkasi saugesnes investicijas, susidomėjimas rizikingesnėmis investavimo alternatyvomis taip pat auga – gyventojai kaip prioritetinę investavimo kryptį vis dar renkasi nekilnojamą turtą, tikėdamiesi uždirbti arba iš nuomos, arba iš turto vertės prieaugio.

Pastebima, kad taip pat auga investuojančiųjų į įmonių akcijas skaičius ir šiai investavimo sričiai skiriamų lėšų dalis. Kadangi akcijų pasiūla vietos rinkoje nėra plati, dažnas renkasi investuoti užsienyje – įsigyja tokių garsių pasaulinių kompanijų, kaip „Apple“, „Facebook“, „Google“ ar kitų gerai žinomų įmonių akcijų. Tokios investicijos jau yra rizikingesnės, nes sunkiau prognozuoti šių įmonių tolimesnį akcijų kursą, ypač žinant, kad dalies bendrovių akcijų kaina yra paremta ne tik finansiniais rezultatais, bet ir aukštais lūkesčiais. Todėl į jas investuojantys gyventojai turi visuomet pasverti riziką, pranešime spaudai dėsto p. Grinevičius.

 

Išryškėjo skirtumai

„INVL Asset Management“ užsakymu atliktas gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimas, kurį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, atskleidė dar vieną tendenciją, kad Lietuvoje investuoti renkasi daugiau vyrų.

Tai, kad investuoja, nurodė 18,7% vyrų ir 14,3% moterų. Be to, vyrai dažniau nurodė investicijoms skiriantys nuo 51 iki 100 Eur kas mėnesį (tiek skiria 37,5% vyrų ir 27,1% moterų). Tuo tarpu tarp skiriančių mėnesio investicijoms iki 20 Eur labiau dominavo moterys – tiek investavo 12,5% moterų ir 4,8% vyrų. Įdomu, kad kas mėnesį investuojantys nuo 21 iki 50 Eur ir nuo 101 iki 200 Eur teigė panašus skaičius vyrų ir moterų – atitinkamai apie 21% ir 15%.

Be to, moterys Lietuvoje yra linkusios pradėti anksčiau rūpintis pensija. Pavyzdžiui, paklausus, kokio amžiaus reikėtų vėliausiai pradėti kaupti pensijai, kas trečia moteris (33,5%) nurodė, kad tai reikėtų daryti būnant 19–25 metų. Tarp vyrų tokios nuomonės laikėsi mažiau apklaustųjų – 28,9%.

Taip pat paaiškėjo, kad 8,1% moterų rekomenduotų pradėti kaupti pensijai vos sulaukus pilnametystės – jau nuo 18 metų, o tarp vyrų taip manančių buvo 6,6%. Pradėti rūpintis pensija būnant 26-35 metų rekomenduotų panašus skaičius – apie 30% apklausos dalyvių, o 36-45 metų – 16,1% vyrų ir 13,5% moterų.

Tyrimo duomenimis, dauguma šalies gyventojų mano, kad kokybiškam gyvenimui pensijoje reiktų 75-100% gaunamų pajamų. Tokių pačių, kaip dabar gaunamos, pajamų pensijoje norėtų 44% šalies gyventojų – 48,5% moterų ir 39,7% vyrų.


Lietuvio investuotojo portretas

 

2017-10-06

 

Lietuviai pastaraisiais metais investuoja racionaliau ir renkasi mažiau rizikingus sprendimus, tačiau šalyje yra akivaizdus skirtumas tarp to, kaip investuoja vyrai ir moterys.

 

Tokį lietuvio investuotojo portretą piešia klientų investavimo įpročius išnagrinėjęs bankas „Swedbank“ ir apklausą atlikusi investicijų valdymo bendrovė „INVL Asset Management“.

„Swedbank“ pastebėjo, kad yra didelis skirtumas tarp to, kaip lietuviai investavo, pavyzdžiui, prieškriziniais 2007-aisiais ir kaip tai daro 2017-aisiais.

Linas Grinevičius, „Swedbank“ Pensijų ir investavimo produktų valdymo departamento direktorius, pastebi, kad prieš dešimtmetį gyventojai lėšas nukreipdavo į itin rizikingas kryptis, tikėdamiesi greitos ir itin didelės grąžos iš savo investicijų. Investuotojai lengvai susigundydavo didelių grąžų pažadais ir nuvertindavo rizikos faktorių.

Tačiau dabar, anot „Swedbank“, investuotojai yra pasimokę iš krizės, susipažinę su kitų investuotojų skaudžiomis patirtimis ir ieško saugesnių, kad ir mažesnę grąžą garantuojančių investicijų, o vidutinis 4% dydžio metinis pelningumas daugelio yra vertinamas kaip pakankamas.

Pono Grinevičiaus teigimu, klientai vis dažniau renkasi investuoti ne į atskirą pavienį produktą, pavyzdžiui, konkrečios įmonės akcijas ar aukso rinką, bet ieško labiau valdomo sprendimo, kuris atitiktų jų mažesnės rizikos apetitą. Dėl to esą populiarėja akcijų fondų fondai – jie siūlo aukštą investicijų diversifikaciją ir sumažina galimus vertės svyravimus.

Tiesa, nors didžioji dalis šalies gyventojų renkasi saugesnes investicijas, susidomėjimas rizikingesnėmis investavimo alternatyvomis taip pat auga – gyventojai kaip prioritetinę investavimo kryptį vis dar renkasi nekilnojamą turtą, tikėdamiesi uždirbti arba iš nuomos, arba iš turto vertės prieaugio.

Pastebima, kad taip pat auga investuojančiųjų į įmonių akcijas skaičius ir šiai investavimo sričiai skiriamų lėšų dalis. Kadangi akcijų pasiūla vietos rinkoje nėra plati, dažnas renkasi investuoti užsienyje – įsigyja tokių garsių pasaulinių kompanijų, kaip „Apple“, „Facebook“, „Google“ ar kitų gerai žinomų įmonių akcijų. Tokios investicijos jau yra rizikingesnės, nes sunkiau prognozuoti šių įmonių tolimesnį akcijų kursą, ypač žinant, kad dalies bendrovių akcijų kaina yra paremta ne tik finansiniais rezultatais, bet ir aukštais lūkesčiais. Todėl į jas investuojantys gyventojai turi visuomet pasverti riziką, pranešime spaudai dėsto p. Grinevičius.

 

Išryškėjo skirtumai

„INVL Asset Management“ užsakymu atliktas gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimas, kurį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, atskleidė dar vieną tendenciją, kad Lietuvoje investuoti renkasi daugiau vyrų.

Tai, kad investuoja, nurodė 18,7% vyrų ir 14,3% moterų. Be to, vyrai dažniau nurodė investicijoms skiriantys nuo 51 iki 100 Eur kas mėnesį (tiek skiria 37,5% vyrų ir 27,1% moterų). Tuo tarpu tarp skiriančių mėnesio investicijoms iki 20 Eur labiau dominavo moterys – tiek investavo 12,5% moterų ir 4,8% vyrų. Įdomu, kad kas mėnesį investuojantys nuo 21 iki 50 Eur ir nuo 101 iki 200 Eur teigė panašus skaičius vyrų ir moterų – atitinkamai apie 21% ir 15%.

Be to, moterys Lietuvoje yra linkusios pradėti anksčiau rūpintis pensija. Pavyzdžiui, paklausus, kokio amžiaus reikėtų vėliausiai pradėti kaupti pensijai, kas trečia moteris (33,5%) nurodė, kad tai reikėtų daryti būnant 19–25 metų. Tarp vyrų tokios nuomonės laikėsi mažiau apklaustųjų – 28,9%.

Taip pat paaiškėjo, kad 8,1% moterų rekomenduotų pradėti kaupti pensijai vos sulaukus pilnametystės – jau nuo 18 metų, o tarp vyrų taip manančių buvo 6,6%. Pradėti rūpintis pensija būnant 26-35 metų rekomenduotų panašus skaičius – apie 30% apklausos dalyvių, o 36-45 metų – 16,1% vyrų ir 13,5% moterų.

Tyrimo duomenimis, dauguma šalies gyventojų mano, kad kokybiškam gyvenimui pensijoje reiktų 75-100% gaunamų pajamų. Tokių pačių, kaip dabar gaunamos, pajamų pensijoje norėtų 44% šalies gyventojų – 48,5% moterų ir 39,7% vyrų.