Pristatė tyrimo rezultatus: ką iš tiesų žmonės mano apie daugiabučių renovaciją

 

2017-10-04

 

Daugiabučių renovaciją ilgą laiką lydėjo įvairios reakcijos, kurias apjungė Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) ir tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas. Trečiadienį, spalio 4 dieną, vykusioje konferencijoje atskleidžiami tyrimo rezultatai: daugelis gyventojų renovacijos kokybę vertina palankiai ir dėl priimto sprendimo nesigaili.

 

Dauguma sutinka, kad renovuotame bute – šilčiau ir jaukiau

Tyrimo metu buvo apklausiami daugiau nei vienerius metus atnaujintuose daugiabučiuose gyvenantys žmonės. Jų buvo klausiama, ar renovacija pateisino lūkesčius, kokius privalumus ir trūkumus jie pastebi atnaujintame būste.

Tyrimo respondentų buvo prašoma atsakyti, kaip jie vertina savo daugiabučio būklę praėjus kuriam laikui po renovacijos. 26 proc. respondentų ją įvertino labai gerai, 52 proc. – gerai, 16 proc. – patenkinamai, o 6 proc. apklaustųjų apie savo renovuoto būsto būklę pasisakė neigiamai.

Respondentų buvo klausiama, ar renovacija pateisino jų lūkesčius – 25 proc. respondentų lūkesčiai buvo visiškai patenkinti, 57 proc. – greičiau pasiteisino, 10 proc. – greičiau nepasiteisino, o 4 proc. – visiškai nepasiteisino. 4 proc. respondentų savo nuomonės šiuo atžvilgiu neišreiškė.

„Sprinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas pabrėžia, kad tikslinė tyrimo grupė buvo jau renovuotų namų gyventojai, pokyčius stebintys daugiau nei metus laiko. Jis pastebi, kad beveik 80 proc. renovaciją vertina gerai arba labai gerai, o labai blogai renovaciją vertina 1 proc. respondentų.

 

I. Zoko teigimu, 25 proc. renovacija patenkintų respondentų labiausiai džiaugiasi sumažėjusiomis šildymo išlaidomis, 23 proc. tikina gyvenantys jaukiau ir jaučiantys emocinį pasitenkinimą, o 20 proc. labiausiai vertina tai, kad atnaujintame bute yra šilčiau.

Lūkesčių neatitikimą 5 proc. respondentų lėmė renovacijos metu atliktas brokas, 4 proc. – didelė kaina, 3 proc. – nepilnai išpildyti lūkesčiai.

7 proc. respondentų nurodė, kad šildymo kainos po renovacijos nepasikeitė.

„85 proc. respondentų teigia, kad po renovacijos pagerėjo jų gyvenimo kokybė. Pirmiausia jie gyvenimo kokybę sieja su šiluma ir estetiniu pasitenkinimu. Pagrindiniai renovacijos privalumai – mažesnės kainos už šildymą“, – teigia I. Zokas,

 

Nesistebi, kad atsirado ir nepatenkintų gyventojų

Tyrimo metu paaiškėjo ir tai, kad 44 proc. iš pradžių nepritarusių daugiabučio renovacijai respondentų gautu rezultatu liko patenkinti ir mano, kad buvo priimtas teisingas sprendimas. Pastebima ir tai, kad dažniau renovacijai pritardavo didesnes pajamas gaunantys gyventojai, kuriems finansinė našta buvo mažesnė.

BETA direktorius Valius Serbenta teigia, kad tyrimo metu paaiškėję rezultatai jam nebuvo netikėti, o tai, kad atsirado ir nepatenkintų renovuotų daugiabučių gyventojų, yra visiškai natūralu.

„Apklausėme daugiabučių gyventojus, kuriems kartais sunku profesionaliai įvertinti, ar kokybiškai atliktas darbas, ar ne. Kartais jiems trūksta statybinio proceso informacijos, jie turi tam tikrų baimių. Natūralu, kad sulaukiame ir nepasitenkinimo“, – sako jis.

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas teigia, kad renovacijos darbų kokybei didelės įtakos turėjo ir techninio prižiūrėtojo buvimas, kuris užtikrina, kad atliekami darbai atitiktų gyventojų lūkesčius.

„Imtasi veiksmų, kurie galėtų įtakoti statybos kokybės pagerinimą. Vienas iš jų – rangos darbai yra atskirti nuo projektavimo. Tai pasaulinė praktika, kuri leidžia užtikrinti geresnę projekto kokybę. Valstybė samdo advokatą gyventojams, kuris prižiūri, kad viskas būtų taip, kaip numatyta projekte. Visais klausimais jie gali kreiptis į techninį prižiūrėtoją“, – aiškina jis.

Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė džiaugiasi tyrimo rezultatais ir teigia, kad jie užtikrins sklandesnę darbų eigą ateityje.

„Nors sprendimas priimamas bendrasavininkų daugumos ir ne visi gyventojai pritaria renovacijai, džiugina tai, kad daugumą galutinis rezultatas tenkina. Tai tikrai džiugūs duomenys, kurie patvirtina, kad mūsų programa toliau galės tęstis dar sklandžiau, turės didesnį gyventojų palaikymą ir bus mažiau trukdžių visiems projektų dalyviams ateityje“, – sako R. Brandišauskienė.

Vyriausybės programoje numatyta, kad kasmet būtų renovuojama ne mažiau kaip 500 daugiabučių namų.


Pristatė tyrimo rezultatus: ką iš tiesų žmonės mano apie daugiabučių renovaciją

 

2017-10-04

 

Daugiabučių renovaciją ilgą laiką lydėjo įvairios reakcijos, kurias apjungė Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) ir tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas. Trečiadienį, spalio 4 dieną, vykusioje konferencijoje atskleidžiami tyrimo rezultatai: daugelis gyventojų renovacijos kokybę vertina palankiai ir dėl priimto sprendimo nesigaili.

 

Dauguma sutinka, kad renovuotame bute – šilčiau ir jaukiau

Tyrimo metu buvo apklausiami daugiau nei vienerius metus atnaujintuose daugiabučiuose gyvenantys žmonės. Jų buvo klausiama, ar renovacija pateisino lūkesčius, kokius privalumus ir trūkumus jie pastebi atnaujintame būste.

Tyrimo respondentų buvo prašoma atsakyti, kaip jie vertina savo daugiabučio būklę praėjus kuriam laikui po renovacijos. 26 proc. respondentų ją įvertino labai gerai, 52 proc. – gerai, 16 proc. – patenkinamai, o 6 proc. apklaustųjų apie savo renovuoto būsto būklę pasisakė neigiamai.

Respondentų buvo klausiama, ar renovacija pateisino jų lūkesčius – 25 proc. respondentų lūkesčiai buvo visiškai patenkinti, 57 proc. – greičiau pasiteisino, 10 proc. – greičiau nepasiteisino, o 4 proc. – visiškai nepasiteisino. 4 proc. respondentų savo nuomonės šiuo atžvilgiu neišreiškė.

„Sprinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas pabrėžia, kad tikslinė tyrimo grupė buvo jau renovuotų namų gyventojai, pokyčius stebintys daugiau nei metus laiko. Jis pastebi, kad beveik 80 proc. renovaciją vertina gerai arba labai gerai, o labai blogai renovaciją vertina 1 proc. respondentų.

 

I. Zoko teigimu, 25 proc. renovacija patenkintų respondentų labiausiai džiaugiasi sumažėjusiomis šildymo išlaidomis, 23 proc. tikina gyvenantys jaukiau ir jaučiantys emocinį pasitenkinimą, o 20 proc. labiausiai vertina tai, kad atnaujintame bute yra šilčiau.

Lūkesčių neatitikimą 5 proc. respondentų lėmė renovacijos metu atliktas brokas, 4 proc. – didelė kaina, 3 proc. – nepilnai išpildyti lūkesčiai.

7 proc. respondentų nurodė, kad šildymo kainos po renovacijos nepasikeitė.

„85 proc. respondentų teigia, kad po renovacijos pagerėjo jų gyvenimo kokybė. Pirmiausia jie gyvenimo kokybę sieja su šiluma ir estetiniu pasitenkinimu. Pagrindiniai renovacijos privalumai – mažesnės kainos už šildymą“, – teigia I. Zokas,

 

Nesistebi, kad atsirado ir nepatenkintų gyventojų

Tyrimo metu paaiškėjo ir tai, kad 44 proc. iš pradžių nepritarusių daugiabučio renovacijai respondentų gautu rezultatu liko patenkinti ir mano, kad buvo priimtas teisingas sprendimas. Pastebima ir tai, kad dažniau renovacijai pritardavo didesnes pajamas gaunantys gyventojai, kuriems finansinė našta buvo mažesnė.

BETA direktorius Valius Serbenta teigia, kad tyrimo metu paaiškėję rezultatai jam nebuvo netikėti, o tai, kad atsirado ir nepatenkintų renovuotų daugiabučių gyventojų, yra visiškai natūralu.

„Apklausėme daugiabučių gyventojus, kuriems kartais sunku profesionaliai įvertinti, ar kokybiškai atliktas darbas, ar ne. Kartais jiems trūksta statybinio proceso informacijos, jie turi tam tikrų baimių. Natūralu, kad sulaukiame ir nepasitenkinimo“, – sako jis.

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas teigia, kad renovacijos darbų kokybei didelės įtakos turėjo ir techninio prižiūrėtojo buvimas, kuris užtikrina, kad atliekami darbai atitiktų gyventojų lūkesčius.

„Imtasi veiksmų, kurie galėtų įtakoti statybos kokybės pagerinimą. Vienas iš jų – rangos darbai yra atskirti nuo projektavimo. Tai pasaulinė praktika, kuri leidžia užtikrinti geresnę projekto kokybę. Valstybė samdo advokatą gyventojams, kuris prižiūri, kad viskas būtų taip, kaip numatyta projekte. Visais klausimais jie gali kreiptis į techninį prižiūrėtoją“, – aiškina jis.

Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė džiaugiasi tyrimo rezultatais ir teigia, kad jie užtikrins sklandesnę darbų eigą ateityje.

„Nors sprendimas priimamas bendrasavininkų daugumos ir ne visi gyventojai pritaria renovacijai, džiugina tai, kad daugumą galutinis rezultatas tenkina. Tai tikrai džiugūs duomenys, kurie patvirtina, kad mūsų programa toliau galės tęstis dar sklandžiau, turės didesnį gyventojų palaikymą ir bus mažiau trukdžių visiems projektų dalyviams ateityje“, – sako R. Brandišauskienė.

Vyriausybės programoje numatyta, kad kasmet būtų renovuojama ne mažiau kaip 500 daugiabučių namų.