Įpročių tyrimas: Lietuvoje aukojama tik per didžiąsias šventes

 

2017-09-19

 

Nors per pastaruosius metus pusė Lietuvos gyventojų teigia bent kartą aukoję labdarai, tik dešimtadalis patvirtino aukojantys reguliariai. Tai paaiškėjo šių metų rugpjūtį „Spinter tyrimams“ atlikus visuomenės nuomonės apklausą. Kaip rodo šis išsamus prekybos tinklo „Iki“ užsakymu atliktas gyventojų įpročių tyrimas, 68 proc. aukojančiųjų labiau linkę aukoti tik per didžiąsias metų šventes, o beveik pusė apklaustųjų (49 proc.) teigė neaukojantys apskritai.

 

Gyventojų, kurie prisidėjo prie labdaros, keturis ir daugiau kartų per metus – vos 7 proc. Beveik trečdalis (31 proc.) apklaustųjų labdarai aukoja 2-3 kartus per metus, kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) – kartą per metus. Daugiau gyventojų (68 proc.) yra linkę aukoti maistą nei pinigus (61 proc.). Finansinių aukų trūkumą patvirtina ir labdaros organizacijos, o tyrėjai tai aiškina nesusiformavusiais aukojimo įpročiais.

 

„Lietuvoje aukojimo tradicijos tebesiformuoja, neturime įpročio reguliariai paremti tuos, kuriems tai reikalinga. Nors daugumai gyventojų aukojimas tėra proginis veiksmas, įžvelgiu ir šviesiąją pusę. Jaunesni žmonės (7 proc. apklaustųjų) linkę aukoti ne tik didžiųjų švenčių proga, bet ir tuomet, kai nori pasidalinti finansine sėkme. Manau, kad tėra laiko klausimas, kol labdara taps įprasta gerąja praktika“, – tyrimo duomenis apibendrina „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.

 

Tarp aukoti skatinančių veiksnių tyrimo dalyviai dažniausiai minėjo norą padėti sunkiau gyvenantiems (73 proc. aukojančių respondentų). Beveik pusę (46 proc.) aukojančių apklaustųjų prie paramos prisidėti paskatina kvietimas aukoti visuomenės informavimo priemonėse, kiek daugiau nei du trečdalius (38 proc.) – akcijos prekybos vietose.

 

„Geroji žinia yra tai, kad labdarą skatinantys motyvai rodo, jog aukojimas ir užuojauta lietuviams nėra svetimi dalykai. Daugiau rūpesčio kelia tai, kokiais būdais ir kaip dažnai esame linkę aukoti – čia mums išties yra kur pasitempti. Akivaizdu, kad reguliaraus aukojimo įpročių dar neturime, labai svarbu apie tai priminti, paskatinti ir pasiūlyti patogiausią būdą“, – aiškina I. Zokas.

Nors aukojantys pinigais teigė beveik du trečdaliai (61 proc.) aukojančių apklaustųjų, finansinės paramos suma yra sąlyginai nedidelė. Kas antras aukojantis respondentas teigė galintis aukoti 2-3 eurų sumą.

 

Iš didžiausių labdaros ir paramos organizacijų daugiausiai (48 proc.) aukojančių apklaustųjų pirmenybę teikia „Maisto bankui“, tačiau ir jis, nuolat sulaukiantis gyventojų aukų maistu, susiduria su finansinių lėšų stygiumi. Šiuo metu organizacija nėra pajėgi surinkti ir išdalinti visų įmanomų maisto produktų, plėstis ir pasiekti daugiau skurstančiųjų atokesnėse šalies vietovėse. Tam trūksta įvairių techninių priemonių, tad labdaros fondas yra priverstas ieškoti naujų paramos pritraukimo būdų.

 

Prekybos tinklas „Iki“ prieš savaitę pradėjo socialinę akciją „Gera kaina – Geras darbas“. Iki pat lapkričio antros pusės gyventojai bus kviečiami finansiškai prisidėti prie labdaros iniciatyvos. Įsigydami specialiu ženklu pažymėtų kasdienių prekių, tinklo pirkėjai 1 papildomu euru parems „Maisto banką“, kuriam bus pervestos visos šios socialinės akcijos metu surinktos lėšos.

Tyrimas apie Lietuvos gyventojų aukojimo įpročius buvo atliktas šių metų rugpjūčio 21-28 dienomis, apklausus 1013 respondentų visoje Lietuvoje.


Įpročių tyrimas: Lietuvoje aukojama tik per didžiąsias šventes

 

2017-09-19

 

Nors per pastaruosius metus pusė Lietuvos gyventojų teigia bent kartą aukoję labdarai, tik dešimtadalis patvirtino aukojantys reguliariai. Tai paaiškėjo šių metų rugpjūtį „Spinter tyrimams“ atlikus visuomenės nuomonės apklausą. Kaip rodo šis išsamus prekybos tinklo „Iki“ užsakymu atliktas gyventojų įpročių tyrimas, 68 proc. aukojančiųjų labiau linkę aukoti tik per didžiąsias metų šventes, o beveik pusė apklaustųjų (49 proc.) teigė neaukojantys apskritai.

 

Gyventojų, kurie prisidėjo prie labdaros, keturis ir daugiau kartų per metus – vos 7 proc. Beveik trečdalis (31 proc.) apklaustųjų labdarai aukoja 2-3 kartus per metus, kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) – kartą per metus. Daugiau gyventojų (68 proc.) yra linkę aukoti maistą nei pinigus (61 proc.). Finansinių aukų trūkumą patvirtina ir labdaros organizacijos, o tyrėjai tai aiškina nesusiformavusiais aukojimo įpročiais.

 

„Lietuvoje aukojimo tradicijos tebesiformuoja, neturime įpročio reguliariai paremti tuos, kuriems tai reikalinga. Nors daugumai gyventojų aukojimas tėra proginis veiksmas, įžvelgiu ir šviesiąją pusę. Jaunesni žmonės (7 proc. apklaustųjų) linkę aukoti ne tik didžiųjų švenčių proga, bet ir tuomet, kai nori pasidalinti finansine sėkme. Manau, kad tėra laiko klausimas, kol labdara taps įprasta gerąja praktika“, – tyrimo duomenis apibendrina „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.

 

Tarp aukoti skatinančių veiksnių tyrimo dalyviai dažniausiai minėjo norą padėti sunkiau gyvenantiems (73 proc. aukojančių respondentų). Beveik pusę (46 proc.) aukojančių apklaustųjų prie paramos prisidėti paskatina kvietimas aukoti visuomenės informavimo priemonėse, kiek daugiau nei du trečdalius (38 proc.) – akcijos prekybos vietose.

 

„Geroji žinia yra tai, kad labdarą skatinantys motyvai rodo, jog aukojimas ir užuojauta lietuviams nėra svetimi dalykai. Daugiau rūpesčio kelia tai, kokiais būdais ir kaip dažnai esame linkę aukoti – čia mums išties yra kur pasitempti. Akivaizdu, kad reguliaraus aukojimo įpročių dar neturime, labai svarbu apie tai priminti, paskatinti ir pasiūlyti patogiausią būdą“, – aiškina I. Zokas.

Nors aukojantys pinigais teigė beveik du trečdaliai (61 proc.) aukojančių apklaustųjų, finansinės paramos suma yra sąlyginai nedidelė. Kas antras aukojantis respondentas teigė galintis aukoti 2-3 eurų sumą.

 

Iš didžiausių labdaros ir paramos organizacijų daugiausiai (48 proc.) aukojančių apklaustųjų pirmenybę teikia „Maisto bankui“, tačiau ir jis, nuolat sulaukiantis gyventojų aukų maistu, susiduria su finansinių lėšų stygiumi. Šiuo metu organizacija nėra pajėgi surinkti ir išdalinti visų įmanomų maisto produktų, plėstis ir pasiekti daugiau skurstančiųjų atokesnėse šalies vietovėse. Tam trūksta įvairių techninių priemonių, tad labdaros fondas yra priverstas ieškoti naujų paramos pritraukimo būdų.

 

Prekybos tinklas „Iki“ prieš savaitę pradėjo socialinę akciją „Gera kaina – Geras darbas“. Iki pat lapkričio antros pusės gyventojai bus kviečiami finansiškai prisidėti prie labdaros iniciatyvos. Įsigydami specialiu ženklu pažymėtų kasdienių prekių, tinklo pirkėjai 1 papildomu euru parems „Maisto banką“, kuriam bus pervestos visos šios socialinės akcijos metu surinktos lėšos.

Tyrimas apie Lietuvos gyventojų aukojimo įpročius buvo atliktas šių metų rugpjūčio 21-28 dienomis, apklausus 1013 respondentų visoje Lietuvoje.