Medikų apklausa: patys perka originalius vaistus ir neskubės pacientams skirti pigiausio

 

2017-09-12

 

Sveikatos apsaugos ministerijai paskelbus naują kompensuojamų vaistų kompensavimo principų pokytį kompensuoti pigiausią grupėje esantį vaistą, kilo nemažas pasipiktinimas visuomenėje.

Pirma, dėl to, kad neliko dalies vaistų, antra, dėl to, kad daliai pacientų (manoma, apie 10 proc. sergančiųjų lėtinėmis ligomis) priemoka už vaistus padidėjo, trečia, nemažai daliai buvo pasiūlyta vartojamą vaistą keisti į pigesnį, ypač jeigu prieš tai buvo vartotojas originalus vaistus, jį siūloma keisti į generinį. Pirmieji apie šio pokyčio žalą prabilo pacientai, ypač tie, kurie serga lėtinėmis ligomis ir vaistus turi vartoti daugybę metų.

Lietuvos šeimos gydytojų asociacija ėmėsi iniciatyvos išsiaiškinti medikų požiūrį. Jų nuomonės apklausa sukrėtė valdininkus – kas antras gydytojas neplanuoja išrašyti tik pigiausius vaistus.

 

Penkeri metai vaisto parinkimui

Donata Petroliūnaitė (32 m.) turi nemažą gyvenimo su epilepsijos diagnoze patirtį. Maždaug prieš du metus Donatai buvo pakeistas gydymas ir tiek laiko priepuoliai vis rečiau apie save primena. Gydymas buvo keičiamas ir koreguojamas ne vieną, ir ne du kartus. Liepos mėnesį įsigaliojus naujai vaistų kompensavimo tvarkai, Donatai už jai tinkantį medikamentą, kuris buvo renkamas taip ilgai, tenka primokėti daugiau nei anksčiau.

„Labiausiai skaudu dėl nemažos dalies mūsų organizacijos narių, kuriems priemoka nuo 3 eurų padidėjo iki 9. Kitiems, mano žiniomis, vaistams tenka išleisti ir po 120 eurų, tai kaip gyventi, kai visos žmogaus pajamos vos 140 eurų per mėnesį?“ – retoriškai klausė Epilepsija sergančiųjų pacientų organizacijos „Epilė“ narė.

Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos ir Sveikatos žurnalistų asociacijos užsakymu liepos mėnesį tyrimų bendrovės „Spinter“ atliktas bendrosios praktikos ir gydytojų specialistų tyrimas atskleidė, kad dažniausiai gydytojai pacientui tinkamą vaistą parenka dviejų-trijų vizitų metu (65 proc. atvejų), 12 proc. – tik per 4–5 vizitus. Vos 14 proc. atvejų pavyksta parinkti vaistus jau pirmojo vizito metu.

 

Medikų nuomonės tyrimas

Sudėtingiausia, pasak tyrime dalyvavusių daugiau kaip 300 gydytojų, parinkti vaistus hipertenzijai gydyti. Po šios ligos seka psichikos, psichosomatinės ligos.

Medikų apklausa parodė, kad didžioji dalis (78 proc.) gydytojų Lietuvoje pataria pacientams, kurį konkretų vaistą ligai gydyti rinktis ir tai daro norėdami padėti išvengti galimai neigiamo psichologinio poveikio arba dėl galimo nepilnaverčio naujo vaisto poveikio.


„Gydytojai nuo pirmo medicinos kurso yra mokomi, kuo skiriasi kiekvieno vaisto sudėtis ir jo poveikis žmogaus organizmui, todėl visiškai normalu, kad sveikatos specialistai, kurie savo gydymo praktikoje susiduria su pacientais, žino, kad vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga, tai pačiai ligai gydyti skiriasi“, – teigia prof. J.Kalibatas.

Paklausus gydytojų, kokius vaistus jie renkasi sau asmeniškai, 61 proc. teigė, kad sau perka originalius vaistus.

 

Mažino kainą – atėmė pasirinkimą

Vilniaus miesto Alergologijos centro gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė sako, jog jei ligonis turi teisę rinktis vaistus vaistinėje, tai gydytojas taip pat turėtų turėti teisę spręsti, kokį vaistą skirti savo pacientui.

Jeigu būtų galimybė, 48 proc. gydytojų savo pacientui rekomenduotų rinktis geriausiai jiems žinomą vaistą.

„Uždraudus medikui skirti tinkamą vaistą, įvedus mažiausios kainos vaisto taisyklę, manau, žeminamas gydytojo orumas.

Mums net neleidžiama patarti kokį konkrečiai vaistą skiriame žmogui, galime parašyti tik cheminę formulę. O paskui ateina žmogus į vaistinę ir vaistininkas ten jau turi teisę rekomenduoti konkretų vaistą? Situacija, manau, neteisinga”, – kalbėjo gydytoja.

Nuo liepos mėnesio įvedus naują kompensuojamųjų vaistų tvarką, pasak viceministrės Kristinos Garuolienės, iš kompensuojamųjų vaistų sąrašų dingo apie 300 medikamentų. „Tačiau nemaža jų dalis nėra nuolatinio vartojimo vaistai, kiti dingo dėl gamintojų sprendimo jų daugiau nebegaminti”, – sakė viceministrė.


Ar visi vaistai vienodi?

Šiemet Sveikatos apsaugos ministerija pristatė naujovių, kuriomis siekiama keisti kompensavimo sistemą paliekant tik pigiausius vaistus. Tyrimo metu medikai buvo klausiami, kokia jų nuomonė dėl pasiūlymo palikti gydymui tik pigiausią vaistą. Kas antras (56 proc.) gydytojas nepritaria pasiūlymui neleisti gyventojams rinktis vaistų paliekant gydymui tik pigiausią.

Jeigu būtų galimybė, 48 proc. gydytojų savo pacientui rekomenduotų rinktis geriausiai jiems žinomą vaistą, 19 proc. rekomenduotų originalų, net jeigu jo patentas pasibaigęs. Geriausiai žinomą vaistą dažniau savo pacientui rekomenduotų rinktis gydytojai specialistai. Originalų vaistą – didesnę patirtį turintys, vyresni respondentai ir mažesnių miestų gydytojai.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistė, prof. dr. Jolanta Gulbinovič reaguodama į medikų apklausos rezultatus ir gydytojų pasisakymus, replikavo, jog jaučiasi patekusi į akmens amžių. „Kiekvieno žmogaus organizme bet kuris vaistas veikia skirtingai, ar tai būtų originalus, ar generinis medikamentas.

Taip, generiniai vaistai prieš patekdami į rinką nebeprivalo atlikti klinikinių tyrimų, tačiau apie visus pašalinius poveikius, kuriuos jaučia pacientas, pradėjęs vartoti naujus vaistus, jis turi pranešti medikui, o medikas Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

Mes tokių skundų per metus gauname labai mažai, daugiau nei šimtą. Vaisto neveikimas irgi priskiriamas pašaliniam efektui. Bet yra tam tikri reikalavimai, kurie keliami generiniam vaistui, turi būti bioekvalentiškumas, tačiau kuris medikas galėtų pasakyti, kas tai yra?“ – kalbėjo profesorė.

Viceministrė K.Garuolienė pabrėžė, jog šis gydytojų nuomonės tyrimas atskleidė tam tikras sistemos spragas. „Matome, kad reikia daugiau diskusijų su medikais. Ilgą laiką jų edukavimas apie vaistus nebuvo vykdomas valstybiniu mastu, tą darė atskiros farmacinės įmonės, o objektyvių mokymų jie neturėjo. Naujose savo veiklos strategijose esame numatę daugiau dėmesio skirti medikų ir pacientų edukacijai“, – sakė viceministrė.

 


Medikų apklausa: patys perka originalius vaistus ir neskubės pacientams skirti pigiausio

 

2017-09-12

 

Sveikatos apsaugos ministerijai paskelbus naują kompensuojamų vaistų kompensavimo principų pokytį kompensuoti pigiausią grupėje esantį vaistą, kilo nemažas pasipiktinimas visuomenėje.

Pirma, dėl to, kad neliko dalies vaistų, antra, dėl to, kad daliai pacientų (manoma, apie 10 proc. sergančiųjų lėtinėmis ligomis) priemoka už vaistus padidėjo, trečia, nemažai daliai buvo pasiūlyta vartojamą vaistą keisti į pigesnį, ypač jeigu prieš tai buvo vartotojas originalus vaistus, jį siūloma keisti į generinį. Pirmieji apie šio pokyčio žalą prabilo pacientai, ypač tie, kurie serga lėtinėmis ligomis ir vaistus turi vartoti daugybę metų.

Lietuvos šeimos gydytojų asociacija ėmėsi iniciatyvos išsiaiškinti medikų požiūrį. Jų nuomonės apklausa sukrėtė valdininkus – kas antras gydytojas neplanuoja išrašyti tik pigiausius vaistus.

 

Penkeri metai vaisto parinkimui

Donata Petroliūnaitė (32 m.) turi nemažą gyvenimo su epilepsijos diagnoze patirtį. Maždaug prieš du metus Donatai buvo pakeistas gydymas ir tiek laiko priepuoliai vis rečiau apie save primena. Gydymas buvo keičiamas ir koreguojamas ne vieną, ir ne du kartus. Liepos mėnesį įsigaliojus naujai vaistų kompensavimo tvarkai, Donatai už jai tinkantį medikamentą, kuris buvo renkamas taip ilgai, tenka primokėti daugiau nei anksčiau.

„Labiausiai skaudu dėl nemažos dalies mūsų organizacijos narių, kuriems priemoka nuo 3 eurų padidėjo iki 9. Kitiems, mano žiniomis, vaistams tenka išleisti ir po 120 eurų, tai kaip gyventi, kai visos žmogaus pajamos vos 140 eurų per mėnesį?“ – retoriškai klausė Epilepsija sergančiųjų pacientų organizacijos „Epilė“ narė.

Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos ir Sveikatos žurnalistų asociacijos užsakymu liepos mėnesį tyrimų bendrovės „Spinter“ atliktas bendrosios praktikos ir gydytojų specialistų tyrimas atskleidė, kad dažniausiai gydytojai pacientui tinkamą vaistą parenka dviejų-trijų vizitų metu (65 proc. atvejų), 12 proc. – tik per 4–5 vizitus. Vos 14 proc. atvejų pavyksta parinkti vaistus jau pirmojo vizito metu.

 

Medikų nuomonės tyrimas

Sudėtingiausia, pasak tyrime dalyvavusių daugiau kaip 300 gydytojų, parinkti vaistus hipertenzijai gydyti. Po šios ligos seka psichikos, psichosomatinės ligos.

Medikų apklausa parodė, kad didžioji dalis (78 proc.) gydytojų Lietuvoje pataria pacientams, kurį konkretų vaistą ligai gydyti rinktis ir tai daro norėdami padėti išvengti galimai neigiamo psichologinio poveikio arba dėl galimo nepilnaverčio naujo vaisto poveikio.


„Gydytojai nuo pirmo medicinos kurso yra mokomi, kuo skiriasi kiekvieno vaisto sudėtis ir jo poveikis žmogaus organizmui, todėl visiškai normalu, kad sveikatos specialistai, kurie savo gydymo praktikoje susiduria su pacientais, žino, kad vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga, tai pačiai ligai gydyti skiriasi“, – teigia prof. J.Kalibatas.

Paklausus gydytojų, kokius vaistus jie renkasi sau asmeniškai, 61 proc. teigė, kad sau perka originalius vaistus.

 

Mažino kainą – atėmė pasirinkimą

Vilniaus miesto Alergologijos centro gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė sako, jog jei ligonis turi teisę rinktis vaistus vaistinėje, tai gydytojas taip pat turėtų turėti teisę spręsti, kokį vaistą skirti savo pacientui.

Jeigu būtų galimybė, 48 proc. gydytojų savo pacientui rekomenduotų rinktis geriausiai jiems žinomą vaistą.

„Uždraudus medikui skirti tinkamą vaistą, įvedus mažiausios kainos vaisto taisyklę, manau, žeminamas gydytojo orumas.

Mums net neleidžiama patarti kokį konkrečiai vaistą skiriame žmogui, galime parašyti tik cheminę formulę. O paskui ateina žmogus į vaistinę ir vaistininkas ten jau turi teisę rekomenduoti konkretų vaistą? Situacija, manau, neteisinga”, – kalbėjo gydytoja.

Nuo liepos mėnesio įvedus naują kompensuojamųjų vaistų tvarką, pasak viceministrės Kristinos Garuolienės, iš kompensuojamųjų vaistų sąrašų dingo apie 300 medikamentų. „Tačiau nemaža jų dalis nėra nuolatinio vartojimo vaistai, kiti dingo dėl gamintojų sprendimo jų daugiau nebegaminti”, – sakė viceministrė.


Ar visi vaistai vienodi?

Šiemet Sveikatos apsaugos ministerija pristatė naujovių, kuriomis siekiama keisti kompensavimo sistemą paliekant tik pigiausius vaistus. Tyrimo metu medikai buvo klausiami, kokia jų nuomonė dėl pasiūlymo palikti gydymui tik pigiausią vaistą. Kas antras (56 proc.) gydytojas nepritaria pasiūlymui neleisti gyventojams rinktis vaistų paliekant gydymui tik pigiausią.

Jeigu būtų galimybė, 48 proc. gydytojų savo pacientui rekomenduotų rinktis geriausiai jiems žinomą vaistą, 19 proc. rekomenduotų originalų, net jeigu jo patentas pasibaigęs. Geriausiai žinomą vaistą dažniau savo pacientui rekomenduotų rinktis gydytojai specialistai. Originalų vaistą – didesnę patirtį turintys, vyresni respondentai ir mažesnių miestų gydytojai.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistė, prof. dr. Jolanta Gulbinovič reaguodama į medikų apklausos rezultatus ir gydytojų pasisakymus, replikavo, jog jaučiasi patekusi į akmens amžių. „Kiekvieno žmogaus organizme bet kuris vaistas veikia skirtingai, ar tai būtų originalus, ar generinis medikamentas.

Taip, generiniai vaistai prieš patekdami į rinką nebeprivalo atlikti klinikinių tyrimų, tačiau apie visus pašalinius poveikius, kuriuos jaučia pacientas, pradėjęs vartoti naujus vaistus, jis turi pranešti medikui, o medikas Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

Mes tokių skundų per metus gauname labai mažai, daugiau nei šimtą. Vaisto neveikimas irgi priskiriamas pašaliniam efektui. Bet yra tam tikri reikalavimai, kurie keliami generiniam vaistui, turi būti bioekvalentiškumas, tačiau kuris medikas galėtų pasakyti, kas tai yra?“ – kalbėjo profesorė.

Viceministrė K.Garuolienė pabrėžė, jog šis gydytojų nuomonės tyrimas atskleidė tam tikras sistemos spragas. „Matome, kad reikia daugiau diskusijų su medikais. Ilgą laiką jų edukavimas apie vaistus nebuvo vykdomas valstybiniu mastu, tą darė atskiros farmacinės įmonės, o objektyvių mokymų jie neturėjo. Naujose savo veiklos strategijose esame numatę daugiau dėmesio skirti medikų ir pacientų edukacijai“, – sakė viceministrė.