Lietuviai skiria vaikams kišenpinigių,
bet kaip elgtis su pinigais – nemoko

 

2017-08-17

„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė (55 proc.) 5–6 metų amžiaus vaikų iš tėvų jau gauna kišenpinigių, o reguliarias pajamas iš šeimos biudžeto gauna beveik visi 7–19 metų vaikai ir jaunuoliai. Tyrimo duomenimis, didesnę ar mažesnę sumą pinigų iš tėvų gauna ir didžioji dalis (70 proc.) mokyklą baigusių 20–23 metų jaunuolių.

Vaikų kišenpinigių suma skiriasi kintant jų amžiui – kuo vyresnis vaikas, tuo daugiau pinigų tėvai jam duoda smulkioms išlaidoms. Dažniausiai tėvai skiria iki 10 eurų per mėnesį 7–10 metų amžiaus vaikams, iki 30 eurų per mėnesį 11–15 metų paaugliams ir iki 50 eurų 16–19 metų jaunuoliams, o studentams trečdalis šeimų kas mėnesį skiria daugiau nei 100 eurų.

 „Atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį šalyje ir į tai, kad dažna šeima augina kelis vaikus, bendra kišenpinigių suma per metus yra nemaža. Dėl to labai svarbu, kad gaunami pinigai patenkintų ne tik trumpalaikius poreikius, bet ir padėtų formuoti ilgalaikius asmeninių finansų planavimo ir valdymo įgūdžius“, – komentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje.

Tyrimas atskleidė, kad kas antra savo 5–6 metų mažamečiams duodanti kišenpinigių šeima tam skiria iki 5 eurų per mėnesį, o maždaug kas dešimta šeima (12 proc.) per mėnesį atseikėja net iki 30 eurų smulkioms vaikų išlaidoms.

„Kalbėti apie pinigus, supažindinti vaiką su monetomis, kupiūromis ir jų vertėmis tikrai reikėtų dar jam esant ikimokyklinio amžiaus, nes vaikui pradėjus lankyti mokyklą ir taip bus apstu naujų dalykų, kuriuos jis turės išmokti. Atsižvelgdami į kitus vaiko gebėjimus, pavyzdžiui, ar jis tik pažįsta skaičius, ar jau moka sudėti ir atimti, galite pažaisti įvairius žaidimus. Pradėti galima nuo paprasčiausio monetų rūšiavimo“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje.

J. Cvilikienė pabrėžia, kad mažiems vaikams taip pat svarbu paaiškinti, iš kur atsiranda pinigai ir kokios gali būti jų formos. Svarbu kalbėtis, kad pinigai neatsiranda iš „dėžės prie parduotuvės“, o yra uždirbami.

Remiantis apklausos duomenimis, tik 16 proc. tėvų apie pinigus su ikimokyklinukais kalbasi išsamiai, o 14 proc. nesikalba visiškai, tikėdamiesi, kad su pinigais ir finansiniais procesais vaikas susipažins savaime. Panašios tendencijos pastebimos ir kitose amžiaus grupėse. Apskritai tyrimas atskleidė, kad apie finansus daugiau kalba didesnes pajamas gaunantys mieste gyvenantys tėvai.

 

Augant vaikui tėvų domėjimasis jo finansais blėsta

Tyrimo duomenimis, tik trečdalis tėvų reguliariai teiraujasi savo 11–15 metų amžiaus vaikų, kam ir kur jie išleido savo kišenpinigius, o 16–19 metų amžiaus grupėje reguliariai besidominčiųjų skaičius sumenksta iki 14 proc., ir tik labai nedidelė dalis tėvų tikrina savo vaiko banko sąskaitą internete.

„Šie skaičiai tik patvirtina tėvų dėmesio stoką vaikų finansiniams klausimams šeimoje, nes vaikui augant didėja ne tik jo finansiniai poreikiai, bet ir iššūkiai. Be to, tyrimo duomenimis, beveik du trečdaliai 11–15 metų paauglių ir beveik pusė 16–19 metų jaunuolių savo kišenpinigius išleidžia saldumynams ir užkandžiams, tai yra nebūtiniems poreikiams tenkinti. Greičiausiai dėl to net 22 proc. 16–19 metų jaunuolių, anot jų tėvų, visai netaupo“, – teigia „Swedbank“ finansų ekspertė.

Pasak jos, skirtingo amžiaus vaikams turėtų būti duodami ne tik pinigai, bet ir keliami skirtingi finansinės elgsenos lūkesčiai bei užduotys. Mokomasi, kaip dalį pinigų atsidėti trumpalaikiams ir ilgalaikiams tikslams, įvertinti būtinas ir nebūtinas išlaidas, formuoti taupymo ar net skolinimo bei skolinimosi įgūdžius.

 

Populiariausia kišenpinigių forma – vis dar grynieji

Atliktas tyrimas parodė, kad populiariausia kišenpinigių forma yra grynieji: tik kas dešimtas 11–15 metų paauglys pinigų smulkioms išlaidoms gauna į savo banko sąskaitą. Elektroninių kišenpinigių gauna beveik 30 proc. 16–19 metų jaunuolių ir tik baigus mokyklą šis skaičius perkopia 50 procentų.

„Paradoksalu, kad dabartiniai vaikai dažnai puikiai pažįsta įvairias technologijas, sklandžiai naudojasi kompiuteriu, mobiliuoju telefonu ir įvairiomis programėlėmis. Neretai – geriau už savo tėvus. Tačiau naudojimasis išmaniais kasdienių finansų planavimo ir valdymo įrankiais nuo suaugusiųjų atsilieka. Iš dalies taip yra todėl, kad mokiniai smulkius pinigus dažniausiai išleidžia vietose, kuriose nėra galimybės atsiskaityti kortele, pavyzdžiui, mokykloje. Be to, vaikai turi mažiau teisinių ir techninių galimybių naudotis internetine arba išmaniąja bankininkyste“, – skirtumus komentuoja Jūratė Cvilikienė.

 

„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu Lietuvos gyventojų tyrimą apie kišenpinigius vaikams šių metų birželio mėn. atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 1008 respondentus Lietuvoje. Apklausoje dalyvavę tėvai turi vaikų nuo 5 iki 23 metų amžiaus.


Lietuviai skiria vaikams kišenpinigių,
bet kaip elgtis su pinigais – nemoko

 

2017-08-17

„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė (55 proc.) 5–6 metų amžiaus vaikų iš tėvų jau gauna kišenpinigių, o reguliarias pajamas iš šeimos biudžeto gauna beveik visi 7–19 metų vaikai ir jaunuoliai. Tyrimo duomenimis, didesnę ar mažesnę sumą pinigų iš tėvų gauna ir didžioji dalis (70 proc.) mokyklą baigusių 20–23 metų jaunuolių.

Vaikų kišenpinigių suma skiriasi kintant jų amžiui – kuo vyresnis vaikas, tuo daugiau pinigų tėvai jam duoda smulkioms išlaidoms. Dažniausiai tėvai skiria iki 10 eurų per mėnesį 7–10 metų amžiaus vaikams, iki 30 eurų per mėnesį 11–15 metų paaugliams ir iki 50 eurų 16–19 metų jaunuoliams, o studentams trečdalis šeimų kas mėnesį skiria daugiau nei 100 eurų.

 „Atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį šalyje ir į tai, kad dažna šeima augina kelis vaikus, bendra kišenpinigių suma per metus yra nemaža. Dėl to labai svarbu, kad gaunami pinigai patenkintų ne tik trumpalaikius poreikius, bet ir padėtų formuoti ilgalaikius asmeninių finansų planavimo ir valdymo įgūdžius“, – komentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje.

Tyrimas atskleidė, kad kas antra savo 5–6 metų mažamečiams duodanti kišenpinigių šeima tam skiria iki 5 eurų per mėnesį, o maždaug kas dešimta šeima (12 proc.) per mėnesį atseikėja net iki 30 eurų smulkioms vaikų išlaidoms.

„Kalbėti apie pinigus, supažindinti vaiką su monetomis, kupiūromis ir jų vertėmis tikrai reikėtų dar jam esant ikimokyklinio amžiaus, nes vaikui pradėjus lankyti mokyklą ir taip bus apstu naujų dalykų, kuriuos jis turės išmokti. Atsižvelgdami į kitus vaiko gebėjimus, pavyzdžiui, ar jis tik pažįsta skaičius, ar jau moka sudėti ir atimti, galite pažaisti įvairius žaidimus. Pradėti galima nuo paprasčiausio monetų rūšiavimo“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje.

J. Cvilikienė pabrėžia, kad mažiems vaikams taip pat svarbu paaiškinti, iš kur atsiranda pinigai ir kokios gali būti jų formos. Svarbu kalbėtis, kad pinigai neatsiranda iš „dėžės prie parduotuvės“, o yra uždirbami.

Remiantis apklausos duomenimis, tik 16 proc. tėvų apie pinigus su ikimokyklinukais kalbasi išsamiai, o 14 proc. nesikalba visiškai, tikėdamiesi, kad su pinigais ir finansiniais procesais vaikas susipažins savaime. Panašios tendencijos pastebimos ir kitose amžiaus grupėse. Apskritai tyrimas atskleidė, kad apie finansus daugiau kalba didesnes pajamas gaunantys mieste gyvenantys tėvai.

 

Augant vaikui tėvų domėjimasis jo finansais blėsta

Tyrimo duomenimis, tik trečdalis tėvų reguliariai teiraujasi savo 11–15 metų amžiaus vaikų, kam ir kur jie išleido savo kišenpinigius, o 16–19 metų amžiaus grupėje reguliariai besidominčiųjų skaičius sumenksta iki 14 proc., ir tik labai nedidelė dalis tėvų tikrina savo vaiko banko sąskaitą internete.

„Šie skaičiai tik patvirtina tėvų dėmesio stoką vaikų finansiniams klausimams šeimoje, nes vaikui augant didėja ne tik jo finansiniai poreikiai, bet ir iššūkiai. Be to, tyrimo duomenimis, beveik du trečdaliai 11–15 metų paauglių ir beveik pusė 16–19 metų jaunuolių savo kišenpinigius išleidžia saldumynams ir užkandžiams, tai yra nebūtiniems poreikiams tenkinti. Greičiausiai dėl to net 22 proc. 16–19 metų jaunuolių, anot jų tėvų, visai netaupo“, – teigia „Swedbank“ finansų ekspertė.

Pasak jos, skirtingo amžiaus vaikams turėtų būti duodami ne tik pinigai, bet ir keliami skirtingi finansinės elgsenos lūkesčiai bei užduotys. Mokomasi, kaip dalį pinigų atsidėti trumpalaikiams ir ilgalaikiams tikslams, įvertinti būtinas ir nebūtinas išlaidas, formuoti taupymo ar net skolinimo bei skolinimosi įgūdžius.

 

Populiariausia kišenpinigių forma – vis dar grynieji

Atliktas tyrimas parodė, kad populiariausia kišenpinigių forma yra grynieji: tik kas dešimtas 11–15 metų paauglys pinigų smulkioms išlaidoms gauna į savo banko sąskaitą. Elektroninių kišenpinigių gauna beveik 30 proc. 16–19 metų jaunuolių ir tik baigus mokyklą šis skaičius perkopia 50 procentų.

„Paradoksalu, kad dabartiniai vaikai dažnai puikiai pažįsta įvairias technologijas, sklandžiai naudojasi kompiuteriu, mobiliuoju telefonu ir įvairiomis programėlėmis. Neretai – geriau už savo tėvus. Tačiau naudojimasis išmaniais kasdienių finansų planavimo ir valdymo įrankiais nuo suaugusiųjų atsilieka. Iš dalies taip yra todėl, kad mokiniai smulkius pinigus dažniausiai išleidžia vietose, kuriose nėra galimybės atsiskaityti kortele, pavyzdžiui, mokykloje. Be to, vaikai turi mažiau teisinių ir techninių galimybių naudotis internetine arba išmaniąja bankininkyste“, – skirtumus komentuoja Jūratė Cvilikienė.

 

„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu Lietuvos gyventojų tyrimą apie kišenpinigius vaikams šių metų birželio mėn. atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 1008 respondentus Lietuvoje. Apklausoje dalyvavę tėvai turi vaikų nuo 5 iki 23 metų amžiaus.