Kas ketvirtas Lietuvos verslininkas pirmiausia
laukia pokyčių švietimo sistemoje

 

2017-08-17

 

Nuo realių darbo rinkos poreikių atitrūkusi Lietuvos švietimo sistema tampa kliūtimi kuriant geresnį gyvenimą Lietuvoje. Tuo įsitikinęs kas ketvirtas šalies verslininkas, įžvelgiantis švietimo sistemos reformų būtinybę.

 

Nors tradiciškai daugelis verslininkų labiausiai tikisi permainų mokesčių srityje, tačiau net 23,2 proc. įmonių vadovų mano, kad reformos pirmiausia reikalingos būtent švietimo sistemai. Tai atskleidė „Spinter tyrimų“ gegužės mėnesį atlikta daugiau nei 500 smulkių ir vidutinių įmonių vadovų nuomonių apklausa, kurią inicijavo „Citadele“ bankas. Tyrimas taip pat parodė, kad tinkamos kvalifikacijos darbuotojų dabar labiausiai trūksta gamybininkams ir intelektualias paslaugas teikiančioms įmonėms.

 

„Natūrali darbuotojų rotacija verslui streso nekelia. Tačiau Lietuvos darbo rinka pastaraisiais metais nukraujavo dėl sparčios emigracijos, o temperatūrą dar labiau kaitina ne tik visame pasaulyje, bet ir mūsų šalyje spartėjanti, iki šiol nematytas apimtis įgaunanti darbuotojų kaita, prie kurios taip pat reikia prisitaikyti. Tad verslininkų lūkestis, kad už specialistų paruošimą atsakingi švietimo sektoriaus atstovai įsiklausys į rinkos poreikius, o pati sistema nustos veikti kaip savitikslis mechanizmas, tikrai pagrįstas“, – sako „Citadele“ banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.

 

Tyrimo metu buvo klausiama, kuriose srityse, siekiant geresnio gyvenimo Lietuvoje, labiausiai reikia reformų. Švietimo sistema atsidūrė antroje vietoje po mokesčių, kuriuos reformuoti siūlytų beveik kas antras respondentas, arba 44,4 proc. šalies smulkių ir vidutinių įmonių vadovų.

 

„Faktas, kad švietimo sistema pagal permainų poreikį atsidūrė taip aukštai, rodo, jog verslas išnaudojo galimybes ieškoti reikalingų darbuotojų ir tikisi valstybės įsitraukimo. Rugpjūčio pradžioje Lietuvoje bedarbiais buvo 21,6 tūkst. jaunų žmonių – tai net šiek tiek daugiau nei visa Ukmergė. Kai nuolat jaučiamas darbuotojų trūkumas, yra didelė prabanga turėti tiek daug į darbo rinką pilnavertiškai negalinčių įsilieti jaunų žmonių. Tačiau negalima nematyti, kad juos įdarbinti trukdo per didelis atotrūkis tarp kompetencijų, kurias turi jaunas, studijas ką tik pabaigęs žmogus, ir tų kompetencijų praktinių pritaikymo galimybių, kurios būtinos darbdaviui“, – sako „Citadele“ banko atstovė.

 

Po trečdalį gamybos (32,4 proc.) ir intelektualines paslaugas teikiančių įmonių (34,4 proc.) vadovų teigia, kad siekiant geresnio gyvenimo Lietuvoje pirmiausia būtina reformuoti būtent švietimo sistemą. Tuo tarpu prekybos sektoriuje tokį poreikį išsakė vos 15 proc. verslininkų.

 

„Spręsti darbo rinkos poreikius ir nedarbo problemas, ypač regionuose, padėtų glaudesnė švietimo sistemos ir verslo atstovų partnerystė. Darbuotojų trūkumo problema nėra vien verslo galvos skausmas, nes tai galiausiai atsiliepia miestų, regionų plėtrai ir patrauklumui, sėkmingos įmonės sumoka daugiau mokesčių į biudžetą ir padidina jo galimybes finansuoti daugiau viešųjų paslaugų“, – teigia G. Kubiliūnienė.

 

Tyrime dalyvavusių įmonių vadovai patvirtino tendenciją, kad nuo tikslingai paruoštų specialistų trūkumo kenčia ne tik atokesni regionai, bet ir didieji miestai. Švietimo sistemos pokyčių tikisi net 28,4 proc. Kauno, 27,3 proc. Vilniaus regiono smulkių ir vidutinių įmonių vadovų.


Kas ketvirtas Lietuvos verslininkas pirmiausia
laukia pokyčių švietimo sistemoje

 

2017-08-17

 

Nuo realių darbo rinkos poreikių atitrūkusi Lietuvos švietimo sistema tampa kliūtimi kuriant geresnį gyvenimą Lietuvoje. Tuo įsitikinęs kas ketvirtas šalies verslininkas, įžvelgiantis švietimo sistemos reformų būtinybę.

 

Nors tradiciškai daugelis verslininkų labiausiai tikisi permainų mokesčių srityje, tačiau net 23,2 proc. įmonių vadovų mano, kad reformos pirmiausia reikalingos būtent švietimo sistemai. Tai atskleidė „Spinter tyrimų“ gegužės mėnesį atlikta daugiau nei 500 smulkių ir vidutinių įmonių vadovų nuomonių apklausa, kurią inicijavo „Citadele“ bankas. Tyrimas taip pat parodė, kad tinkamos kvalifikacijos darbuotojų dabar labiausiai trūksta gamybininkams ir intelektualias paslaugas teikiančioms įmonėms.

 

„Natūrali darbuotojų rotacija verslui streso nekelia. Tačiau Lietuvos darbo rinka pastaraisiais metais nukraujavo dėl sparčios emigracijos, o temperatūrą dar labiau kaitina ne tik visame pasaulyje, bet ir mūsų šalyje spartėjanti, iki šiol nematytas apimtis įgaunanti darbuotojų kaita, prie kurios taip pat reikia prisitaikyti. Tad verslininkų lūkestis, kad už specialistų paruošimą atsakingi švietimo sektoriaus atstovai įsiklausys į rinkos poreikius, o pati sistema nustos veikti kaip savitikslis mechanizmas, tikrai pagrįstas“, – sako „Citadele“ banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.

 

Tyrimo metu buvo klausiama, kuriose srityse, siekiant geresnio gyvenimo Lietuvoje, labiausiai reikia reformų. Švietimo sistema atsidūrė antroje vietoje po mokesčių, kuriuos reformuoti siūlytų beveik kas antras respondentas, arba 44,4 proc. šalies smulkių ir vidutinių įmonių vadovų.

 

„Faktas, kad švietimo sistema pagal permainų poreikį atsidūrė taip aukštai, rodo, jog verslas išnaudojo galimybes ieškoti reikalingų darbuotojų ir tikisi valstybės įsitraukimo. Rugpjūčio pradžioje Lietuvoje bedarbiais buvo 21,6 tūkst. jaunų žmonių – tai net šiek tiek daugiau nei visa Ukmergė. Kai nuolat jaučiamas darbuotojų trūkumas, yra didelė prabanga turėti tiek daug į darbo rinką pilnavertiškai negalinčių įsilieti jaunų žmonių. Tačiau negalima nematyti, kad juos įdarbinti trukdo per didelis atotrūkis tarp kompetencijų, kurias turi jaunas, studijas ką tik pabaigęs žmogus, ir tų kompetencijų praktinių pritaikymo galimybių, kurios būtinos darbdaviui“, – sako „Citadele“ banko atstovė.

 

Po trečdalį gamybos (32,4 proc.) ir intelektualines paslaugas teikiančių įmonių (34,4 proc.) vadovų teigia, kad siekiant geresnio gyvenimo Lietuvoje pirmiausia būtina reformuoti būtent švietimo sistemą. Tuo tarpu prekybos sektoriuje tokį poreikį išsakė vos 15 proc. verslininkų.

 

„Spręsti darbo rinkos poreikius ir nedarbo problemas, ypač regionuose, padėtų glaudesnė švietimo sistemos ir verslo atstovų partnerystė. Darbuotojų trūkumo problema nėra vien verslo galvos skausmas, nes tai galiausiai atsiliepia miestų, regionų plėtrai ir patrauklumui, sėkmingos įmonės sumoka daugiau mokesčių į biudžetą ir padidina jo galimybes finansuoti daugiau viešųjų paslaugų“, – teigia G. Kubiliūnienė.

 

Tyrime dalyvavusių įmonių vadovai patvirtino tendenciją, kad nuo tikslingai paruoštų specialistų trūkumo kenčia ne tik atokesni regionai, bet ir didieji miestai. Švietimo sistemos pokyčių tikisi net 28,4 proc. Kauno, 27,3 proc. Vilniaus regiono smulkių ir vidutinių įmonių vadovų.