Lietuvos įtakingiausieji 2017: visuomenininkai

 

2017-08-23

 

Išskirtiniame DELFI projekte „Lietuvos įtakingiausieji 2017” skelbiamas didžiausios įtakos Lietuvoje turinčių visuomenininkų sąrašas.

Įtakingais laikomų visuomenininkų sąrašą DELFI ir žurnalas „Reitingai“ sudarė apklausę įvairias Lietuvos elito grupes: politikus, verslininkus/ekonomistus, popkultūros/sporto pasaulio atstovus, žiniasklaidos atstovus, tarnautojus/teisininkus bei pačius visuomenininkus.

Visuomenininkų sąraše įtakingiausiais laikomi istorikas Alfredas Bumblauskas, kunigas Ričardas Doveika ir atlikėjas, architektas Algirdas Kaušpėdas.

2016 m. rinkimuose istorikas A. Bumblauskas buvo pirmas, filosofas Leonidas Donskis – antras, o kunigas R. Doveika – trečioje vietoje.

Pagal „Spinter tyrimų“ atliktą reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą, įtakingiausių visuomenininkų trejetuke yra žurnalistas, rašytojas Algimantas Čekuolis, R. Doveika ir A. Bumblauskas.

Į įtakingiausiųjų visuomeninkų sąrašą, pagal visuomenės nuomonės apklausą, šiemet taip pat pateko ir Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto originalą suradęs Liudas Mažylis, rašytoja Rūta Vanagaitė, sociologas Vladas Gaidys, daug politologų, teatro, muzikos pasaulio asmenybių.

B. Gailius: ne valdžios elitas turėtų suvokti savo kalbėjimo poveikį

Vilniaus universitete dėstantis istorikas Bernardas Gailius patikino, kad demokratinėje visuomenėje ne valdžios sektoriaus elitas nemažai gali.

„Demokratinėje visuomenėje kiekvienas žmogus įstatymų ribose gali tai, ko nori. Tai, jeigu žmogus nori daryti įtaką valstybėje, visuomenei, nori kitus bendrapiliečius kažkaip raginti vienaip ar kitaip veikti, tai jis tą ir daro. Tai ir yra žmonės, kurių klausosi, kurie yra matomi, girdimi, tai jie be abejo daro nemažą įtaką. Aš manau, kad tie žmonės gal kartais per mažai susimąsto, kokią jie įtaką daro, ir kiek žmonių jų klauso ir pamėgdžioja juos“, - kalbėjo B. Gailius.

Istorikas pasigenda iš pilietinės visuomenės elito ne tiek aktyvumo, kiek susimąstymo apie savo statusą ir padėtį.

„Svarbu ne tik sukelti aktyvumo bangą, svarbus ir pats kasdieninis gyvenimas, kalbėjimas. Tie žmonės, kurių klausosi, jie turėtų kalbėdami galvoti ir apie tai, kad daugybė žmonių jų klausosi, ir galbūt taip ir darys, kaip jie pasakys“, - sakė B. Gailius.

Istorikas siūlo nesistebėti, kad visuomenėje plinta negatyvios nuostatos, jeigu jos autoritetai jas platina.

„Pavyzdžiui, jeigu tarp ne valdžios elito populiaru skųstis ir sakyti, kad viskas pas mus blogai, nematyti jokių prošvaisčių, gyvenimas nuobodus, pinigų per mažai, mokesčiai per dideli, tai tada nėra ko stebėtis, kad paskui viskas atsikartoja vis platesniame ir platesniame žmonių sluoksnyje. Nebūtina ko nors imtis ir sukelti didelį judėjimą, kuris siektų susigrąžinti emigrantus, bet užtektų bent šiek tiek disciplinuoti savo elgesį ir kalbėjimą“, - sakė B. Gailius.

Tarp įvykių, kuriems ne valdžios sektoriaus elitas turėjo didžiulę įtaką ir padarė pokytį, istorikas nedvejodamas paminėjo Sąjūdį.

A. Bumblauskas: stengiuosi sakyti, kad „karalius nuogas“

Istorikas Alfredas Bumblauskas neslėpė, kad jam yra maloni žinia, kad jis – pirmas įtakingiausiųjų visuomenininkų sąraše, tačiau teigė nelabai suprantąs, kokia yra ta jo įtaka.

„Komedija, - nusijuokė A. Bumblauskas. - Kai koks nors Edmundas Jakilaitis bent jau pernai paskelbtas įtakingiausiu žurnalistu, tai aš suprantu, o kuo aš esu toks įtakingas visuomenininkas, tai, tiesą sakant, nelabai gerai žinau“.

Pasak jo, dabartiniu metu istorikas negali daryti jokios įtakos. Paklaustas, kokią norėtų daryti įtaką, A. Bumblauskas atsakė, kad istorikas turi daryti darbus, kad būtų kiek įmanoma mažiau konformizmų ir susitaikėliškumo su esamomis nuomonėmis.

„Aš visuomet stengiuosi šnekėti, kad „karalius nuogas“, dėl to šiek tiek stebiuosi, kad už mane vistiek balsuoja“, - sakė A. Bumblauskas.

Istorikas leido suprasti nesistengiąs būti patogiu kalbėtoju, tačiau abejoja, ar jo kalbos daro įtaką.

„Kaip sakė Jerzy Giedroycas, žymus lenkų, lietuvių kilmės, kunigaikštiškos kilmės politikas, prie Paryžiaus pragyvenęs visą gyvenimą: istorikas turi šnekėti viską taip ir net priešingai, kas ką nori girdėti. Man dažnai tas yra, bet aš nežinau, ar tai daro poveikį. Man atrodo, kad nelabai daro, (…) bet šitie balsavimai gal rodo, kad kažkas keičiasi visuomenėje“, - sakė A. Bumblauskas.

R. Doveika akcentavo pasitikėjimo svarbą

Kunigas Ričardas Doveika sakė, kad jį toks įvertinimas stebina ir įpareigoja.

„Ačiū, tiems, kas parodė tokį pasitikėjimą, manau, kad kiekvienas pasitikėjimas dar labiau įpareigoja dar labiau jį pateisinti, ir dėti pastangas kartu prašant, kad kiekvienas, kuris atlieka mums pavestus darbus, uždavinius arba pašaukimus, kad mes niekada savo pašaukimuose nedirbtume, bet juose būtume. Šeimoje – tai šeimos pašaukimas, man, kaip kunigui – tai kunigo pašaukimas“, - sakė R. Doveika.

Kunigas teigė, kad kiekviena galimybė visuomenei auginti tarpusavio pasitikėjimą ir supratimą, kad, būdami skirtingi ir kitoniški tame pačiame krašte, vedini to paties ateities tikslo, galime sutelkti jėgas, vienas kitam rodant atsakomybę ir prisiimant ją, veda į brandesnę pilietinę visuomenę.

„Kiekvienas pasitikėjimas – jeigu turi šiandien žmogų, kuriam gali pasakyti: aš tavimi pasitikiu. Tai turi labai didelį turtą gyvenime, kuris tampa pagrindu išvengti visų depresijų, vienišumo, atmetimo, tampa didele paskata, kai esi apgaubiamas įvairiausiais komentarais, replikomis. Tokie dalykai parodo, kad tu turi dėl ko nubusti kiekvieną rytą, ir gyventi su pakelta galva džiaugiantis, kad tavo buvimas šiandien kažkam taip pat suteikia stiprybės būti“, - kalbėjo R. Doveika.

A. Kaušpėdas: su žmonėmis reikia kalbėtis

Architektas, roko grupės „Antis“ atlikėjas A. Kaušpėdas teigė itin įtakingas nesijaučiąs, tačiau džiaugėsi įvertinimu.

„Labai įtakingas nesijaučiu, bet, kiek suprantu, ši apklausa vyko tarp elito atstovų, to rato žmonių, kurie yra laikomi visuomenės kūrybine jėga tiek politikoje, moksle, mene. Džiaugiuosi, kad mane vertina“, - kalbėjo A. Kaušpėdas.

Atlikėjo vertinimu, jis gali daryti daugiau moralinę, socialinę įtaką. „Žinoma, iš manęs ima interviu žurnalistai vienu ar kitu klausimu. Paskutinis įvykis buvo rokerių ir jiems prijaučiančių asmenų protestai prieš tam tikrus draudimus, susijusius su alkoholiu, kuriuos aš asmeniškai priėmiau kaip tam tikrą laisvės apribojimą ir sąmoningumo neskatinimą“, - sakė A. Kaušpėdas.

Atlikėjas iš savo veiklos pastebi, kad pilietinei visuomenei reikia įkvepiančių asmenybių ir motyvacijos.

„Aš labai dažnai kalbu su jaunimu įvairiomis progomis ir mokyklose ir turiu savo idėjų, kaip, pavyzdžiui, atstatyti Gedimino pilį arba kurti daugiau kūrybinę aplinką. Žmonės tai vertina, ir žmonėms to reikia. Matyti, kad jie nori stipresnės motyvacijos, ir nori drįsti. Dėl to daug kalbu apie laisvę, kaip apie tam tikrą nuostabią galimybę ir su tuo susijusias įvairias rizikas. Laisvės paslaptis yra drąsa, o kaina – atsakomybė“, - sakė A. Kaušpėdas.

Iš susitikimų atlikėjas teigė pajutęs, kad visuomenė „jau yra subrendusi bendram tautos gyvenimui“.

„Apie ką ne kartą esu kalbėjęs su žmonėmis, kad jeigu norime pasiekti rezultatų, turime savo sodybų tvoras nugriauti ir susijungti kartu į vieną gyvenimą“, - kalbėjo A. Kaušpėdas.

A. Kaušpėdas yra ambasadorius prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotoje kampanijoje „Už saugią Lietuvą“.


Lietuvos įtakingiausieji 2017: visuomenininkai

 

2017-08-23

 

Išskirtiniame DELFI projekte „Lietuvos įtakingiausieji 2017” skelbiamas didžiausios įtakos Lietuvoje turinčių visuomenininkų sąrašas.

Įtakingais laikomų visuomenininkų sąrašą DELFI ir žurnalas „Reitingai“ sudarė apklausę įvairias Lietuvos elito grupes: politikus, verslininkus/ekonomistus, popkultūros/sporto pasaulio atstovus, žiniasklaidos atstovus, tarnautojus/teisininkus bei pačius visuomenininkus.

Visuomenininkų sąraše įtakingiausiais laikomi istorikas Alfredas Bumblauskas, kunigas Ričardas Doveika ir atlikėjas, architektas Algirdas Kaušpėdas.

2016 m. rinkimuose istorikas A. Bumblauskas buvo pirmas, filosofas Leonidas Donskis – antras, o kunigas R. Doveika – trečioje vietoje.

Pagal „Spinter tyrimų“ atliktą reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą, įtakingiausių visuomenininkų trejetuke yra žurnalistas, rašytojas Algimantas Čekuolis, R. Doveika ir A. Bumblauskas.

Į įtakingiausiųjų visuomeninkų sąrašą, pagal visuomenės nuomonės apklausą, šiemet taip pat pateko ir Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto originalą suradęs Liudas Mažylis, rašytoja Rūta Vanagaitė, sociologas Vladas Gaidys, daug politologų, teatro, muzikos pasaulio asmenybių.

B. Gailius: ne valdžios elitas turėtų suvokti savo kalbėjimo poveikį

Vilniaus universitete dėstantis istorikas Bernardas Gailius patikino, kad demokratinėje visuomenėje ne valdžios sektoriaus elitas nemažai gali.

„Demokratinėje visuomenėje kiekvienas žmogus įstatymų ribose gali tai, ko nori. Tai, jeigu žmogus nori daryti įtaką valstybėje, visuomenei, nori kitus bendrapiliečius kažkaip raginti vienaip ar kitaip veikti, tai jis tą ir daro. Tai ir yra žmonės, kurių klausosi, kurie yra matomi, girdimi, tai jie be abejo daro nemažą įtaką. Aš manau, kad tie žmonės gal kartais per mažai susimąsto, kokią jie įtaką daro, ir kiek žmonių jų klauso ir pamėgdžioja juos“, - kalbėjo B. Gailius.

Istorikas pasigenda iš pilietinės visuomenės elito ne tiek aktyvumo, kiek susimąstymo apie savo statusą ir padėtį.

„Svarbu ne tik sukelti aktyvumo bangą, svarbus ir pats kasdieninis gyvenimas, kalbėjimas. Tie žmonės, kurių klausosi, jie turėtų kalbėdami galvoti ir apie tai, kad daugybė žmonių jų klausosi, ir galbūt taip ir darys, kaip jie pasakys“, - sakė B. Gailius.

Istorikas siūlo nesistebėti, kad visuomenėje plinta negatyvios nuostatos, jeigu jos autoritetai jas platina.

„Pavyzdžiui, jeigu tarp ne valdžios elito populiaru skųstis ir sakyti, kad viskas pas mus blogai, nematyti jokių prošvaisčių, gyvenimas nuobodus, pinigų per mažai, mokesčiai per dideli, tai tada nėra ko stebėtis, kad paskui viskas atsikartoja vis platesniame ir platesniame žmonių sluoksnyje. Nebūtina ko nors imtis ir sukelti didelį judėjimą, kuris siektų susigrąžinti emigrantus, bet užtektų bent šiek tiek disciplinuoti savo elgesį ir kalbėjimą“, - sakė B. Gailius.

Tarp įvykių, kuriems ne valdžios sektoriaus elitas turėjo didžiulę įtaką ir padarė pokytį, istorikas nedvejodamas paminėjo Sąjūdį.

A. Bumblauskas: stengiuosi sakyti, kad „karalius nuogas“

Istorikas Alfredas Bumblauskas neslėpė, kad jam yra maloni žinia, kad jis – pirmas įtakingiausiųjų visuomenininkų sąraše, tačiau teigė nelabai suprantąs, kokia yra ta jo įtaka.

„Komedija, - nusijuokė A. Bumblauskas. - Kai koks nors Edmundas Jakilaitis bent jau pernai paskelbtas įtakingiausiu žurnalistu, tai aš suprantu, o kuo aš esu toks įtakingas visuomenininkas, tai, tiesą sakant, nelabai gerai žinau“.

Pasak jo, dabartiniu metu istorikas negali daryti jokios įtakos. Paklaustas, kokią norėtų daryti įtaką, A. Bumblauskas atsakė, kad istorikas turi daryti darbus, kad būtų kiek įmanoma mažiau konformizmų ir susitaikėliškumo su esamomis nuomonėmis.

„Aš visuomet stengiuosi šnekėti, kad „karalius nuogas“, dėl to šiek tiek stebiuosi, kad už mane vistiek balsuoja“, - sakė A. Bumblauskas.

Istorikas leido suprasti nesistengiąs būti patogiu kalbėtoju, tačiau abejoja, ar jo kalbos daro įtaką.

„Kaip sakė Jerzy Giedroycas, žymus lenkų, lietuvių kilmės, kunigaikštiškos kilmės politikas, prie Paryžiaus pragyvenęs visą gyvenimą: istorikas turi šnekėti viską taip ir net priešingai, kas ką nori girdėti. Man dažnai tas yra, bet aš nežinau, ar tai daro poveikį. Man atrodo, kad nelabai daro, (…) bet šitie balsavimai gal rodo, kad kažkas keičiasi visuomenėje“, - sakė A. Bumblauskas.

R. Doveika akcentavo pasitikėjimo svarbą

Kunigas Ričardas Doveika sakė, kad jį toks įvertinimas stebina ir įpareigoja.

„Ačiū, tiems, kas parodė tokį pasitikėjimą, manau, kad kiekvienas pasitikėjimas dar labiau įpareigoja dar labiau jį pateisinti, ir dėti pastangas kartu prašant, kad kiekvienas, kuris atlieka mums pavestus darbus, uždavinius arba pašaukimus, kad mes niekada savo pašaukimuose nedirbtume, bet juose būtume. Šeimoje – tai šeimos pašaukimas, man, kaip kunigui – tai kunigo pašaukimas“, - sakė R. Doveika.

Kunigas teigė, kad kiekviena galimybė visuomenei auginti tarpusavio pasitikėjimą ir supratimą, kad, būdami skirtingi ir kitoniški tame pačiame krašte, vedini to paties ateities tikslo, galime sutelkti jėgas, vienas kitam rodant atsakomybę ir prisiimant ją, veda į brandesnę pilietinę visuomenę.

„Kiekvienas pasitikėjimas – jeigu turi šiandien žmogų, kuriam gali pasakyti: aš tavimi pasitikiu. Tai turi labai didelį turtą gyvenime, kuris tampa pagrindu išvengti visų depresijų, vienišumo, atmetimo, tampa didele paskata, kai esi apgaubiamas įvairiausiais komentarais, replikomis. Tokie dalykai parodo, kad tu turi dėl ko nubusti kiekvieną rytą, ir gyventi su pakelta galva džiaugiantis, kad tavo buvimas šiandien kažkam taip pat suteikia stiprybės būti“, - kalbėjo R. Doveika.

A. Kaušpėdas: su žmonėmis reikia kalbėtis

Architektas, roko grupės „Antis“ atlikėjas A. Kaušpėdas teigė itin įtakingas nesijaučiąs, tačiau džiaugėsi įvertinimu.

„Labai įtakingas nesijaučiu, bet, kiek suprantu, ši apklausa vyko tarp elito atstovų, to rato žmonių, kurie yra laikomi visuomenės kūrybine jėga tiek politikoje, moksle, mene. Džiaugiuosi, kad mane vertina“, - kalbėjo A. Kaušpėdas.

Atlikėjo vertinimu, jis gali daryti daugiau moralinę, socialinę įtaką. „Žinoma, iš manęs ima interviu žurnalistai vienu ar kitu klausimu. Paskutinis įvykis buvo rokerių ir jiems prijaučiančių asmenų protestai prieš tam tikrus draudimus, susijusius su alkoholiu, kuriuos aš asmeniškai priėmiau kaip tam tikrą laisvės apribojimą ir sąmoningumo neskatinimą“, - sakė A. Kaušpėdas.

Atlikėjas iš savo veiklos pastebi, kad pilietinei visuomenei reikia įkvepiančių asmenybių ir motyvacijos.

„Aš labai dažnai kalbu su jaunimu įvairiomis progomis ir mokyklose ir turiu savo idėjų, kaip, pavyzdžiui, atstatyti Gedimino pilį arba kurti daugiau kūrybinę aplinką. Žmonės tai vertina, ir žmonėms to reikia. Matyti, kad jie nori stipresnės motyvacijos, ir nori drįsti. Dėl to daug kalbu apie laisvę, kaip apie tam tikrą nuostabią galimybę ir su tuo susijusias įvairias rizikas. Laisvės paslaptis yra drąsa, o kaina – atsakomybė“, - sakė A. Kaušpėdas.

Iš susitikimų atlikėjas teigė pajutęs, kad visuomenė „jau yra subrendusi bendram tautos gyvenimui“.

„Apie ką ne kartą esu kalbėjęs su žmonėmis, kad jeigu norime pasiekti rezultatų, turime savo sodybų tvoras nugriauti ir susijungti kartu į vieną gyvenimą“, - kalbėjo A. Kaušpėdas.

A. Kaušpėdas yra ambasadorius prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotoje kampanijoje „Už saugią Lietuvą“.