Tyrimas: gyventojai vaisių ir daržovių kokybę
vertina „iš akies“

 

2017-08-17

 
 

8 iš 10 Lietuvos gyventojų vaisių ir daržovių kokybę vertina remdamiesi vien jų išvaizda. Tokį faktą atskleidė tyrimų bendrovės „Spinter Lietuva“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Šviežių vaisių ir daržovių pardavimo įmonės „Augma“ kokybės skyriaus vadovė Lina Rimutytė tvirtina, kad norint nustatyti geriausiomis savybėmis pasižyminčius vaisius ir daržoves, derėtų atkreipti dėmesį ne tik į išvaizdą, bet susipažinti ir su kitais, papildomais produktų savybes lemiančiais kriterijais, tokiais kaip: produktų klasė, veislė bei kilmės šalis. Su šiais aspektais susipažinęs vartotojas gali lengviau priimti sprendimus ir sąmoningai įsigyti būtent tokių savybių vaisius ir daržoves, kokių nori.


Atlikta gyventojų apklausa parodė, kad net 81 proc. respondentų vaisių ir daržovių kokybę vertina juos apžiūrėdami, t. y. įvertinę jų bendrą išvaizdą. 6 iš 10 respondentų apie produktų savybes taip pat sprendžia produktus apčiupinėdami, o dar ketvirtadalis respondentų nurodė, kad juos ir pauosto. L. Rimutytė atkreipė dėmesį, kad vos 38 proc. pirkėjų informacijos apie produktus ieško pateiktoje kainos etiketėje ir tik kiek daugiau nei dešimtadalis pasikliauna konsultantų ar artimųjų atsiliepimais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

 

Produkto klasė nurodo galimą išvaizdos ir kainos santykį

Vienas iš svarbių kriterijų, pagal kurį reikėtų rinktis vaisius ir daržovės – jų klasė, kuri nusako, kokios fiziologinės savybės yra priskiriamos tam tikriems vaisiams ir daržovėms. Klasės skoninių savybių nelemia, jos paskirstomos pagal pastebėtas deformacijas ar augimo defektus. Išskiriamos 3 klasės: ekstra, I klasė, II klasė. Visų klasių produktai atitinka saugos ir kokybės reikalavimus. Klasės – tai pagalba pirkėjams išsirinkti patrauklią prekę už norimą kainą. Pasak L. Rimutytės, vieni vartotojai valgo išskirtinai tik standžius, idealios formos ir vienos spalvos vaisius ir daržoves, o kitiems defektai (spalvos pakitimai, įbrėžimai ir kt.) – nė motais, nes skoninės savybės dėl jų nekinta.

 

Klasių kriterijai vaisiams ir daržovėms nustatomi individualiai, todėl I agurkų klasei ir tai pačiai pomidorų klasei gali būti iškelti skirtingi reikalavimai. Pastarųjų ekstra klasei (aukščiausiai klasės rūšiai) taikomi griežčiausi reikalavimai: pomidorai turi būti gerai susiformavę, standūs, negali turėti jokių defektų, pavyzdžiui, žalių dėmių ar įspaudimų. Ekstra klasės vaisiai ir daržovės gali būti suvynioti net individualiuose pakuotėse: į atskirus popierėlius ar tinklelius atskirai kiekvienam vaisiui ar daržovei. I klasės pomidorai gali būti su nežymia formos deformacija, negiliomis paviršiaus įspaudimų žymėmis, išlaikę stangrumą, o net kas 10 pomidoras gali turėti II klasei priklausančias savybes. Būtent šios pomidorų klasės produkcija, remiantis įmonės pardavimų duomenimis, laikoma populiariausia, nes palaiko puikų kainos ir patrauklios išvaizdos santykį. II klasės pomidorai turi atitikti būtiniausius kokybės ir saugos reikalavimus, tačiau jiems leistini formos, brandos, spalvos ar odelės pakitimai. Anot L. Rimutytės, daržovių ir vaisių klasė įprastai nurodoma kartu su prekės etiketėje pateikiama informacija.


Besėklės vynuogės saldesnės nei su sėklomis

Kitas svarbus kriterijus, renkantis pageidaujamomis savybėmis pasižyminčius vaisius ir daržoves, – jų veislės. Būtent veislės nulemia ne tik produkto spalvą, formą, bet ir skonį. „Produkto spalvą ir formą galima apžiūrėti, tačiau nustatyti, pavyzdžiui, saldumą kiek sudėtingiau – reikia žinoti. Jeigu norima saldesnių kriaušių, derėtų rinktis „Conference“ ar „Abate“ veisles, o jei saldesnio skonio obuolių – tai „Golden“, „Jonagored“, „Red Delicious“. Mėgstantiems rūgštesnius obuolius reikėtų rinktis – „Granny“, kurie yra labiau standūs ir ypač tinka salotoms. Tie, kurie ypač mėgsta saldžias vynuoges su sėklomis, turėtų rinktis „Red Globe“, o norintiems jų be sėklų – „Thompson“ arba „Sugraone“. Siekant nusipirkti saldesnių mandarinų, reikėtų atkreipti dėmesį į šias veisles: „Clementina“, „Clementina Nour“, „Nadorcott“; rūgštesni yra „Ortanigue“ veislės“, – pasakoja L. Rimutytė. Anot ekspertės, žmonės mėgsta labai skirtingus vaisius: vieni rūgštesnius, kietesnius, kiti saldesnius ir minkštesnius, todėl pasirinkus produktus pagal veislę – išvengiama atsitiktinio ragavimo, kartais sukeliančio nusivylimą.

 

Daugumos vaisių saldumas yra nustatomas Brikso laipsniais. Tai skaitinė išraiška, nurodanti tam tikrų vaisių saldumą pagal tai, kiek gramų sacharozės pasiskirsto apibrėžtame produkto kiekyje. Taigi, kuo didesnis Brikso laipsnio skaičius – tuo vaisius saldesnis. „Šiuo metu pamėgti nektarinai įprastai turi nuo 8 Brikso laipsnių, kivi – 9,5, mandarinai – 10, o daugumos vynuogių su sėklomis veislės ne mažiau 13, kai vynuogės besėklės – ne mažiau 14. Pasitaiko atvejų, kai, pavyzdžiui, netgi tos pačios veislės vynuogės, skintos  nuo vieno medžio, gali turėti skirtingą Brikso laipsnį: tos, kurios augo saulės atokaitoje, gali pagaminti daugiau sacharozės nei tos, kurios noko pavėsyje“, – teigia L. Rimutytė. Mėgstantiems saldesnes daržoves, rekomenduojama pirkti vyšninius pomidorus (apvalios formos), kurie turi daug natūralaus saldumo.


Skonio ir kainos santykis priklauso ir nuo kilmės šalies

Trečiuoju kriterijumi renkantis vaisius ir daržoves turėtų tapti jų kilmės šalis. Tai pagalbininkas norint išsirinkti, kokių skoninių savybių vaisių ar daržovių ir už kokią kainą norima įsigyti. Pavyzdžiui, Lenkijoje užaugintos kriaušės ar obuoliai bus mažiau skoningi nei saulėtose pietinėse šalyse, todėl jų kaina gali būti kiek mažesnė. Norint išraiškingesnio skonio ar plonesnės žievelės vynuogių, rekomenduojama rinktis atkeliavusias iš Italijos, Ispanijos ar Graikijos. Tiesa, kai kuri produkcija atvežama sezono metu pasižymi tikrai sodresniu skoniu, tačiau dėl auginimo sąlygų gali išsilaikyti trumpiau, todėl tokius produktus siūloma suvartoti kuo greičiau.

 

Reprezentatyvią gyventojų apklausą „Augma“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausa atlikta 2017 m. birželio 19–26 dienomis, jos metu apklausta 1012 gyventojų iš visos Lietuvos.


Tyrimas: gyventojai vaisių ir daržovių kokybę
vertina „iš akies“

 

2017-08-17

 
 

8 iš 10 Lietuvos gyventojų vaisių ir daržovių kokybę vertina remdamiesi vien jų išvaizda. Tokį faktą atskleidė tyrimų bendrovės „Spinter Lietuva“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Šviežių vaisių ir daržovių pardavimo įmonės „Augma“ kokybės skyriaus vadovė Lina Rimutytė tvirtina, kad norint nustatyti geriausiomis savybėmis pasižyminčius vaisius ir daržoves, derėtų atkreipti dėmesį ne tik į išvaizdą, bet susipažinti ir su kitais, papildomais produktų savybes lemiančiais kriterijais, tokiais kaip: produktų klasė, veislė bei kilmės šalis. Su šiais aspektais susipažinęs vartotojas gali lengviau priimti sprendimus ir sąmoningai įsigyti būtent tokių savybių vaisius ir daržoves, kokių nori.


Atlikta gyventojų apklausa parodė, kad net 81 proc. respondentų vaisių ir daržovių kokybę vertina juos apžiūrėdami, t. y. įvertinę jų bendrą išvaizdą. 6 iš 10 respondentų apie produktų savybes taip pat sprendžia produktus apčiupinėdami, o dar ketvirtadalis respondentų nurodė, kad juos ir pauosto. L. Rimutytė atkreipė dėmesį, kad vos 38 proc. pirkėjų informacijos apie produktus ieško pateiktoje kainos etiketėje ir tik kiek daugiau nei dešimtadalis pasikliauna konsultantų ar artimųjų atsiliepimais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

 

Produkto klasė nurodo galimą išvaizdos ir kainos santykį

Vienas iš svarbių kriterijų, pagal kurį reikėtų rinktis vaisius ir daržovės – jų klasė, kuri nusako, kokios fiziologinės savybės yra priskiriamos tam tikriems vaisiams ir daržovėms. Klasės skoninių savybių nelemia, jos paskirstomos pagal pastebėtas deformacijas ar augimo defektus. Išskiriamos 3 klasės: ekstra, I klasė, II klasė. Visų klasių produktai atitinka saugos ir kokybės reikalavimus. Klasės – tai pagalba pirkėjams išsirinkti patrauklią prekę už norimą kainą. Pasak L. Rimutytės, vieni vartotojai valgo išskirtinai tik standžius, idealios formos ir vienos spalvos vaisius ir daržoves, o kitiems defektai (spalvos pakitimai, įbrėžimai ir kt.) – nė motais, nes skoninės savybės dėl jų nekinta.

 

Klasių kriterijai vaisiams ir daržovėms nustatomi individualiai, todėl I agurkų klasei ir tai pačiai pomidorų klasei gali būti iškelti skirtingi reikalavimai. Pastarųjų ekstra klasei (aukščiausiai klasės rūšiai) taikomi griežčiausi reikalavimai: pomidorai turi būti gerai susiformavę, standūs, negali turėti jokių defektų, pavyzdžiui, žalių dėmių ar įspaudimų. Ekstra klasės vaisiai ir daržovės gali būti suvynioti net individualiuose pakuotėse: į atskirus popierėlius ar tinklelius atskirai kiekvienam vaisiui ar daržovei. I klasės pomidorai gali būti su nežymia formos deformacija, negiliomis paviršiaus įspaudimų žymėmis, išlaikę stangrumą, o net kas 10 pomidoras gali turėti II klasei priklausančias savybes. Būtent šios pomidorų klasės produkcija, remiantis įmonės pardavimų duomenimis, laikoma populiariausia, nes palaiko puikų kainos ir patrauklios išvaizdos santykį. II klasės pomidorai turi atitikti būtiniausius kokybės ir saugos reikalavimus, tačiau jiems leistini formos, brandos, spalvos ar odelės pakitimai. Anot L. Rimutytės, daržovių ir vaisių klasė įprastai nurodoma kartu su prekės etiketėje pateikiama informacija.


Besėklės vynuogės saldesnės nei su sėklomis

Kitas svarbus kriterijus, renkantis pageidaujamomis savybėmis pasižyminčius vaisius ir daržoves, – jų veislės. Būtent veislės nulemia ne tik produkto spalvą, formą, bet ir skonį. „Produkto spalvą ir formą galima apžiūrėti, tačiau nustatyti, pavyzdžiui, saldumą kiek sudėtingiau – reikia žinoti. Jeigu norima saldesnių kriaušių, derėtų rinktis „Conference“ ar „Abate“ veisles, o jei saldesnio skonio obuolių – tai „Golden“, „Jonagored“, „Red Delicious“. Mėgstantiems rūgštesnius obuolius reikėtų rinktis – „Granny“, kurie yra labiau standūs ir ypač tinka salotoms. Tie, kurie ypač mėgsta saldžias vynuoges su sėklomis, turėtų rinktis „Red Globe“, o norintiems jų be sėklų – „Thompson“ arba „Sugraone“. Siekant nusipirkti saldesnių mandarinų, reikėtų atkreipti dėmesį į šias veisles: „Clementina“, „Clementina Nour“, „Nadorcott“; rūgštesni yra „Ortanigue“ veislės“, – pasakoja L. Rimutytė. Anot ekspertės, žmonės mėgsta labai skirtingus vaisius: vieni rūgštesnius, kietesnius, kiti saldesnius ir minkštesnius, todėl pasirinkus produktus pagal veislę – išvengiama atsitiktinio ragavimo, kartais sukeliančio nusivylimą.

 

Daugumos vaisių saldumas yra nustatomas Brikso laipsniais. Tai skaitinė išraiška, nurodanti tam tikrų vaisių saldumą pagal tai, kiek gramų sacharozės pasiskirsto apibrėžtame produkto kiekyje. Taigi, kuo didesnis Brikso laipsnio skaičius – tuo vaisius saldesnis. „Šiuo metu pamėgti nektarinai įprastai turi nuo 8 Brikso laipsnių, kivi – 9,5, mandarinai – 10, o daugumos vynuogių su sėklomis veislės ne mažiau 13, kai vynuogės besėklės – ne mažiau 14. Pasitaiko atvejų, kai, pavyzdžiui, netgi tos pačios veislės vynuogės, skintos  nuo vieno medžio, gali turėti skirtingą Brikso laipsnį: tos, kurios augo saulės atokaitoje, gali pagaminti daugiau sacharozės nei tos, kurios noko pavėsyje“, – teigia L. Rimutytė. Mėgstantiems saldesnes daržoves, rekomenduojama pirkti vyšninius pomidorus (apvalios formos), kurie turi daug natūralaus saldumo.


Skonio ir kainos santykis priklauso ir nuo kilmės šalies

Trečiuoju kriterijumi renkantis vaisius ir daržoves turėtų tapti jų kilmės šalis. Tai pagalbininkas norint išsirinkti, kokių skoninių savybių vaisių ar daržovių ir už kokią kainą norima įsigyti. Pavyzdžiui, Lenkijoje užaugintos kriaušės ar obuoliai bus mažiau skoningi nei saulėtose pietinėse šalyse, todėl jų kaina gali būti kiek mažesnė. Norint išraiškingesnio skonio ar plonesnės žievelės vynuogių, rekomenduojama rinktis atkeliavusias iš Italijos, Ispanijos ar Graikijos. Tiesa, kai kuri produkcija atvežama sezono metu pasižymi tikrai sodresniu skoniu, tačiau dėl auginimo sąlygų gali išsilaikyti trumpiau, todėl tokius produktus siūloma suvartoti kuo greičiau.

 

Reprezentatyvią gyventojų apklausą „Augma“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausa atlikta 2017 m. birželio 19–26 dienomis, jos metu apklausta 1012 gyventojų iš visos Lietuvos.