Verslininkai įvertino naująjį Darbo kodeksą

 

2017-06-19

 

Užsitęsęs naujojo Darbo kodekso priėmimas prigesino jo laukusių šalies verslininkų entuziazmą, rašoma pranešime spaudai.

 

Kas antras mažos ir vidutinės įmonės vadovas Lietuvoje mano, jog nuo liepos pradžios įsigaliosiantis Darbo kodeksas neturės jokios įtakos verslo plėtrai.

16 proc. smulkiųjų ir vidutinių verslininkų tiki, jog naujovės skatins augimą, tačiau bemaž tiek pat – 14 proc. – nuogąstauja, jog efektas bus priešingas. Darbo kodekso naujovių nauda labiausiai abejoja pačių mažiausių, iki 10 darbuotojų turinčių, šalies įmonių vadovai.

Tokios nuotaikos išryškėjo bendrovei „Spinter tyrimai“ gegužę atlikus daugiau nei 500 smulkių ir vidutinių įmonių vadovų nuomonių tyrimą, kurį inicijavo „Citadele“ bankas.

Tyrimo metu 55 proc. verslininkų sakė pritariantys teiginiui, jog nuo liepos mėnesio įsigaliosiančio naujojo Darbo kodekso nuostatos neturės jokios įtakos verslo plėtrai, o 15 proc. įmonių vadovų išvis neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

„Galima teigti, kad verslininkai paprasčiausiai pavargo nuo Darbo kodekso svarstymo maratono – vien Seime šio teisės akto priėmimo ir pakeitimo procesas tęsėsi beveik metus.

Tiek laiko domėtis vis atsirandančiomis naujomis pataisomis, net ir žinant didelę darbo santykius reglamentuojančio dokumento svarbą, daugeliui mažų ir vidutinių įmonių vadovų yra tiesiog prabanga. Ko gero, tai viena priežasčių, dėl kurių smulkusis ir vidutinis verslas naująjį Darbo kodeksą sutinka be didelio entuziazmo“, – komentavo Giedrė Kubiliūnienė, „Citadele“ banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento direktorė.

Pasak G. Kubiliūnienės, dar viena galima verslininkų santūrumo priežastis – daug šurmulio visuomenėje sukėlęs naujasis Darbo kodeksas visgi netapo revoliuciniu sprendimu reglamentuojant darbo santykių lankstumą.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus pripažino, kad galutiniame kodekso variante nutolta nuo pirminio, mokslininkų ir specialistų rengto kodekso raidės bei dvasios, ir priimtas darbo santykių reguliavimas išlieka daug mažiau liberalus negu senosiose Europos Sąjungos valstybėse.

„Jeigu mokslininkų parengtą Darbo kodekso projektą galima buvo pavadinti žingsniu į priekį darbo santykių liberalizavimo linkme, tai per pusantrų metų trukusį jo taisymų laikotarpį nuolat buvo atsitraukiama vis po žingsnelį atgal“, – pažymėjo V. Sutkus.

„Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, teigiama Darbo kodekso įtaka verslo plėtrai tiki vos 14 proc. įmonių, turinčių iki 10 darbuotojų, vadovai. Tuo tarpu daugiau nei 10 dirbančiųjų turinčiose įmonėse pozityvų naujovių efektą įžvelgia 21 proc. vadovų. Apklausa taip pat parodė, kad naujuoju teisės aktu labiau džiaugiasi prekybininkai nei gamybininkai ar paslaugų teikėjai.

„Žinoma, dar reikalingas laikas, kad verslininkai susipažintų su galutiniu Darbo kodekso variantu ir įsigilintų į pakeitimų esmę. Kita vertus, mūsų inicijuoto tyrimo rezultatai atskleidė, kad darbo santykių liberalizavimas šiuo metu nėra esminis barjeras verslo plėtrai – daugelis verslininkų kur kas didesne problema vadina vis didėjantį kvalifikuotų specialistų trūkumą.

Esant tokiai situacijai, ir pačios įmonės suinteresuotos kuo labiau motyvuoti darbuotojus, o ne ieškoti jų atleidimo priežasčių“, – komentavo „Citadele“ banko verslo klientų departamento direktorė G. Kubiliūnienė.


Verslininkai įvertino naująjį Darbo kodeksą

 

2017-06-19

 

Užsitęsęs naujojo Darbo kodekso priėmimas prigesino jo laukusių šalies verslininkų entuziazmą, rašoma pranešime spaudai.

 

Kas antras mažos ir vidutinės įmonės vadovas Lietuvoje mano, jog nuo liepos pradžios įsigaliosiantis Darbo kodeksas neturės jokios įtakos verslo plėtrai.

16 proc. smulkiųjų ir vidutinių verslininkų tiki, jog naujovės skatins augimą, tačiau bemaž tiek pat – 14 proc. – nuogąstauja, jog efektas bus priešingas. Darbo kodekso naujovių nauda labiausiai abejoja pačių mažiausių, iki 10 darbuotojų turinčių, šalies įmonių vadovai.

Tokios nuotaikos išryškėjo bendrovei „Spinter tyrimai“ gegužę atlikus daugiau nei 500 smulkių ir vidutinių įmonių vadovų nuomonių tyrimą, kurį inicijavo „Citadele“ bankas.

Tyrimo metu 55 proc. verslininkų sakė pritariantys teiginiui, jog nuo liepos mėnesio įsigaliosiančio naujojo Darbo kodekso nuostatos neturės jokios įtakos verslo plėtrai, o 15 proc. įmonių vadovų išvis neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

„Galima teigti, kad verslininkai paprasčiausiai pavargo nuo Darbo kodekso svarstymo maratono – vien Seime šio teisės akto priėmimo ir pakeitimo procesas tęsėsi beveik metus.

Tiek laiko domėtis vis atsirandančiomis naujomis pataisomis, net ir žinant didelę darbo santykius reglamentuojančio dokumento svarbą, daugeliui mažų ir vidutinių įmonių vadovų yra tiesiog prabanga. Ko gero, tai viena priežasčių, dėl kurių smulkusis ir vidutinis verslas naująjį Darbo kodeksą sutinka be didelio entuziazmo“, – komentavo Giedrė Kubiliūnienė, „Citadele“ banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento direktorė.

Pasak G. Kubiliūnienės, dar viena galima verslininkų santūrumo priežastis – daug šurmulio visuomenėje sukėlęs naujasis Darbo kodeksas visgi netapo revoliuciniu sprendimu reglamentuojant darbo santykių lankstumą.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus pripažino, kad galutiniame kodekso variante nutolta nuo pirminio, mokslininkų ir specialistų rengto kodekso raidės bei dvasios, ir priimtas darbo santykių reguliavimas išlieka daug mažiau liberalus negu senosiose Europos Sąjungos valstybėse.

„Jeigu mokslininkų parengtą Darbo kodekso projektą galima buvo pavadinti žingsniu į priekį darbo santykių liberalizavimo linkme, tai per pusantrų metų trukusį jo taisymų laikotarpį nuolat buvo atsitraukiama vis po žingsnelį atgal“, – pažymėjo V. Sutkus.

„Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, teigiama Darbo kodekso įtaka verslo plėtrai tiki vos 14 proc. įmonių, turinčių iki 10 darbuotojų, vadovai. Tuo tarpu daugiau nei 10 dirbančiųjų turinčiose įmonėse pozityvų naujovių efektą įžvelgia 21 proc. vadovų. Apklausa taip pat parodė, kad naujuoju teisės aktu labiau džiaugiasi prekybininkai nei gamybininkai ar paslaugų teikėjai.

„Žinoma, dar reikalingas laikas, kad verslininkai susipažintų su galutiniu Darbo kodekso variantu ir įsigilintų į pakeitimų esmę. Kita vertus, mūsų inicijuoto tyrimo rezultatai atskleidė, kad darbo santykių liberalizavimas šiuo metu nėra esminis barjeras verslo plėtrai – daugelis verslininkų kur kas didesne problema vadina vis didėjantį kvalifikuotų specialistų trūkumą.

Esant tokiai situacijai, ir pačios įmonės suinteresuotos kuo labiau motyvuoti darbuotojus, o ne ieškoti jų atleidimo priežasčių“, – komentavo „Citadele“ banko verslo klientų departamento direktorė G. Kubiliūnienė.