Jaunimui mažiau svarbu, ar maistas lietuviškas

 

2017-07-31

 

 

Pastaraisiais metais prekybos centruose išaugus tiek užsienio, tiek lietuviškų maisto prekių pasiūlai, nuspręsta išsiaiškinti, ar lietuviškumas mūsų vartotojui vis dar išlieka prioritetu. Prekybos tinklo IKI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas atskleidė, kad nors bendrai gyventojai vertina lietuviškus maisto prekių ženklus, tačiau jaunų žmonių lojalumas jiems mažėja.

 

Dviem trečdaliams (66 proc.) vartotojų svarbu, kad maisto prekė būtų lietuviška: 19 proc. atsakė tvirtai „taip“, 47 proc. išreiškė nuosaikesnę poziciją („greičiau taip“). Lietuviškiems prekės ženklams itin lojalūs vyresnio amžiaus gyventojai (56 metai ir daugiau). Jaunesni lietuviai (18 – 25 metų) nėra ištikimi vietos produktams, tačiau jų pirkinių krepšelyje prekės apskritai nėra suskirstytos pagal kilmės šalį.

 

Tyrimą inicijavusio prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė sako, kad jauni žmonės dažniau kreipia dėmesį į papildomas patirtis ar pridėtinę vertę, kurią sukuria konkretus prekinis ženklas.

 

„Pastaraisiais metais konkurencija tarp prekybininkų tapo aršesnė. Dauguma pirkėjų vis dažniau ieško naujų, savitų produktų, labiau kreipia dėmesį į prekės originalumą bei kokybę. Šiuolaikiniai jauni žmonės drąsiai priima iššūkius, jų negąsdina naujovės ar pokyčiai. Dažnas jaunuolis nemažai keliauja ir taip plečia savo akiratį, todėl neretai į savo pirkinių krepšelį įtraukia užsienyje matytus, ragautus ar išbandytus produktus“, – pranešime žiniasklaidai sako B. Čaikauskaitė.

 

Lietuvos maisto pramonės asociacijos direktorės Irmos Pilipienės teigimu, didėjantis prekių asortimentas parduotuvių lentynose daro didžiulę įtaką jaunų pirkėjų pasirinkimui.

 

„Jauni žmonės į pasaulį žiūrį plačiau. Jiems nebėra aktuali prekės kilmė, nes svarbiausia jos funkcija – poreikio patenkinimas. Verta pastebėti, kad tai yra jaunoji karta, užaugusi nepriklausomoje Lietuvoje, todėl jiems dažniau imponuoja tarptautiniai prekių ženklai. Pasaulį jie suvokia globaliai ir nėra taip smarkiai prisirišę prie tradicijų “, – pasakoja I. Pilipienė.

 

Asociacijos direktorės teigimu, lietuviškų prekių konkurencija su užsienio produktais verčia gamintojus labiau stengtis atkreipti jaunimo dėmesį į vietinius gaminius.

 

„Jauni žmonės turi galimybę rinktis, nesureikšmina prekės kilmės, o lietuvišką renkasi pagal galimybę ir norus, tačiau neatmeta ir kitų pasirinkimo variantų. Konkurencija su importuojamais produktais verčia mūsų maisto gamintojus labiau pasistengti. Matome, kad šiuo metu turime auditoriją – jaunimą, į kuriuos turėtume labiau nukreipti savo žvilgsnį, siekdami jų lojalumo lietuviškiems gaminiams“, – sako I. Pilipienė.

 

Prekės kilmė nesvarbi mažesnei daliai apklaustųjų. „Greičiau ne“ atsakė 22 proc. apklaustųjų, o tvirtą „ne“ pasakė 12 proc. vartotojų. Tačiau čia ženkliai išskiria jauno amžiaus žmonės – maždaug trečdalį apklaustųjų sudarė 18 – 25 metų jaunuoliai.

 

„Turime matyti kas vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ateityje jaunoji karta taps dominuojančiu pirkėjų segmentu, tad visiems prekybininkams teks taikytis prie dabartinio jaunimo poreikių“, – neabejoja B. Čaikauskaitė.

 

Lietuviškų gaminių šalies gyventojai dažniausiai ieško rinkdamiesi duoną ir pieną. Dažniausiai lietuviškos maisto prekės vertinamos dėl jų kokybės (54 proc.). Taip pat akcentuojamas jų natūralumas (49 proc.) ir šviežumas (47 proc.). Gerą kokybę dažniau nurodė 26 – 35 metų respondentai, didesnių pajamų grupės atstovai. Šviežumą akcentavo taip pat 26 – 35 m. apklaustieji, aukščiausio išsimokslinimo atstovai ir mažesnių miestų gyventojai.


Jaunimui mažiau svarbu, ar maistas lietuviškas

 

2017-07-31

 

 

Pastaraisiais metais prekybos centruose išaugus tiek užsienio, tiek lietuviškų maisto prekių pasiūlai, nuspręsta išsiaiškinti, ar lietuviškumas mūsų vartotojui vis dar išlieka prioritetu. Prekybos tinklo IKI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas atskleidė, kad nors bendrai gyventojai vertina lietuviškus maisto prekių ženklus, tačiau jaunų žmonių lojalumas jiems mažėja.

 

Dviem trečdaliams (66 proc.) vartotojų svarbu, kad maisto prekė būtų lietuviška: 19 proc. atsakė tvirtai „taip“, 47 proc. išreiškė nuosaikesnę poziciją („greičiau taip“). Lietuviškiems prekės ženklams itin lojalūs vyresnio amžiaus gyventojai (56 metai ir daugiau). Jaunesni lietuviai (18 – 25 metų) nėra ištikimi vietos produktams, tačiau jų pirkinių krepšelyje prekės apskritai nėra suskirstytos pagal kilmės šalį.

 

Tyrimą inicijavusio prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė sako, kad jauni žmonės dažniau kreipia dėmesį į papildomas patirtis ar pridėtinę vertę, kurią sukuria konkretus prekinis ženklas.

 

„Pastaraisiais metais konkurencija tarp prekybininkų tapo aršesnė. Dauguma pirkėjų vis dažniau ieško naujų, savitų produktų, labiau kreipia dėmesį į prekės originalumą bei kokybę. Šiuolaikiniai jauni žmonės drąsiai priima iššūkius, jų negąsdina naujovės ar pokyčiai. Dažnas jaunuolis nemažai keliauja ir taip plečia savo akiratį, todėl neretai į savo pirkinių krepšelį įtraukia užsienyje matytus, ragautus ar išbandytus produktus“, – pranešime žiniasklaidai sako B. Čaikauskaitė.

 

Lietuvos maisto pramonės asociacijos direktorės Irmos Pilipienės teigimu, didėjantis prekių asortimentas parduotuvių lentynose daro didžiulę įtaką jaunų pirkėjų pasirinkimui.

 

„Jauni žmonės į pasaulį žiūrį plačiau. Jiems nebėra aktuali prekės kilmė, nes svarbiausia jos funkcija – poreikio patenkinimas. Verta pastebėti, kad tai yra jaunoji karta, užaugusi nepriklausomoje Lietuvoje, todėl jiems dažniau imponuoja tarptautiniai prekių ženklai. Pasaulį jie suvokia globaliai ir nėra taip smarkiai prisirišę prie tradicijų “, – pasakoja I. Pilipienė.

 

Asociacijos direktorės teigimu, lietuviškų prekių konkurencija su užsienio produktais verčia gamintojus labiau stengtis atkreipti jaunimo dėmesį į vietinius gaminius.

 

„Jauni žmonės turi galimybę rinktis, nesureikšmina prekės kilmės, o lietuvišką renkasi pagal galimybę ir norus, tačiau neatmeta ir kitų pasirinkimo variantų. Konkurencija su importuojamais produktais verčia mūsų maisto gamintojus labiau pasistengti. Matome, kad šiuo metu turime auditoriją – jaunimą, į kuriuos turėtume labiau nukreipti savo žvilgsnį, siekdami jų lojalumo lietuviškiems gaminiams“, – sako I. Pilipienė.

 

Prekės kilmė nesvarbi mažesnei daliai apklaustųjų. „Greičiau ne“ atsakė 22 proc. apklaustųjų, o tvirtą „ne“ pasakė 12 proc. vartotojų. Tačiau čia ženkliai išskiria jauno amžiaus žmonės – maždaug trečdalį apklaustųjų sudarė 18 – 25 metų jaunuoliai.

 

„Turime matyti kas vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ateityje jaunoji karta taps dominuojančiu pirkėjų segmentu, tad visiems prekybininkams teks taikytis prie dabartinio jaunimo poreikių“, – neabejoja B. Čaikauskaitė.

 

Lietuviškų gaminių šalies gyventojai dažniausiai ieško rinkdamiesi duoną ir pieną. Dažniausiai lietuviškos maisto prekės vertinamos dėl jų kokybės (54 proc.). Taip pat akcentuojamas jų natūralumas (49 proc.) ir šviežumas (47 proc.). Gerą kokybę dažniau nurodė 26 – 35 metų respondentai, didesnių pajamų grupės atstovai. Šviežumą akcentavo taip pat 26 – 35 m. apklaustieji, aukščiausio išsimokslinimo atstovai ir mažesnių miestų gyventojai.