Lietuvos verslininkams piešia šviesią ateitį

 

2017-04-27

 

Nors verslininkus žmonės sieja su rizika, inovacijomis ir sunkiu darbu, net 48 proc. šalies gyventojų savo vaikams linki būtent verslininko karjeros.

 

Tai parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai” atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, teigiama Laisvosios rinkos instituto pranešime spaudai.

Pats kurti verslą norėtų kas trečias lietuvis – 36 proc. apklaustųjų. Verslininkais būti labiau nori jaunimas iki 25 metų, taip pat turintieji aukštąjį išsilavinimą ir didesnes pajamas, rašoma pranešime.

„Savas verslas daugumai žmonių pirmiausia siejasi su savirealizacija, noru pačiam būti savo gyvenimo kūrėju, ypač tai būdinga jaunesniems žmonėms. Jaunimas nebijo rizikuoti, nebijo „užplaukti ant seklumos“. Vyresniame amžiuje savo verslo mieliau imasi tie, kurie jau „išplaukę į gilius vandenis“ – išsimokslinę, pasistūmėję karjeroje, didesnes pajamas gaunantieji. Pastarieji į verslą žiūri nebe taip romantiškai, tačiau įvertina, kad nerealizuotos idėjos, sukaupta patirtis, santaupos, pažįstamų žmonių bei draugų ratas yra tai, kas leidžia imtis verslo ir pačiam tvirtai stotis ant kapitono tiltelio“, – apklausos rezultatus komentuoja sociologas Ignas Zokas.

Paklausti, su kuo jiems asocijuojasi verslininkai, žmonės pirmiausia minėjo riziką (53 proc.), išradingumą ir inovacijas (51 proc.), toliau rikiuojasi sunkus darbas (48 proc.), kūrybingumas (42 proc.). 2012 m. tyrime daugiausia lietuvių verslininkus siejo su visuomenine padėtimi ir sunkiu darbu.

„Verslininko įvaizdis evoliucionuoja. Žmonės verslininkus laiko inovatoriais, kurie nebijo prisiimti rizikos. Gyventojai vis dažniau pastebi naujus verslus, startuolius. Tai, kad pusė žmonių savo vaikams linki tokios karjeros, gali būti impulsas Lietuvos ateičiai. Tai leidžia tikėtis, kad ateityje kuriančių, besiimančių iniciatyvos ir nebijančių atsakomybės piliečių daugės. Klausimas, ar valstybė šį potencialą sugebės išnaudoti”, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.


Kaip rašoma pranešime, trys iš keturių respondentų teigia, kad būtent verslas yra ekonomikos variklis ir tik 24 proc. mano, kad ekonomikos augimą kuria valdžia ir institucijos.

„Tai rodo tam tikrą visuomenės brandą. Žmonės vis labiau suvokia, kaip veikia ekonomika ir koks yra pirminis ir pagrindinis ekonominės gerovės šaltinis. Tai reiškia, kad dauguma žmonių supranta, kad asmeninė gerovė ir geras gyvenimas ateina ne iš valdžios dosnumo, pašalpų, o iš asmeninės iniciatyvos, kūrybos ir ekonominės veiklos. Tad labai svarbu, kad valdžia tokio požiūrio negniuždytų, kad sukurtų sąlygas jam skleistis, užtikrintų palankias sąlygas ekonominei veiklai ir žmonių savarankiškumui“, – teigia Ž. Šilėnas.

Kaip ir prieš penkerius metus, pagrindine verslininkų funkcija visuomenėje gyventojai laiko darbo vietų kūrimą, taip mano net 55 proc. respondentų. Šiek tiek mažiau – 48 proc. teigia, kad pagrindinė verslininkų funkcija – gaminti prekes ir paslaugas, 42 proc. – uždirbti pelną, net trečdalis kaip vieną pagrindinių funkcijų minėjo mokesčių mokėjimą, teigiama pranešime.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą šių metų vasario 17-24 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” . Iš viso tyrimo metu apklausta 1011 respondentų nuo 18 iki 75 metų. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti gyventojų požiūrį į verslininkus.

 

www.DELFI.lt


Lietuvos verslininkams piešia šviesią ateitį

 

2017-04-27

 

Nors verslininkus žmonės sieja su rizika, inovacijomis ir sunkiu darbu, net 48 proc. šalies gyventojų savo vaikams linki būtent verslininko karjeros.

 

Tai parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai” atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, teigiama Laisvosios rinkos instituto pranešime spaudai.

Pats kurti verslą norėtų kas trečias lietuvis – 36 proc. apklaustųjų. Verslininkais būti labiau nori jaunimas iki 25 metų, taip pat turintieji aukštąjį išsilavinimą ir didesnes pajamas, rašoma pranešime.

„Savas verslas daugumai žmonių pirmiausia siejasi su savirealizacija, noru pačiam būti savo gyvenimo kūrėju, ypač tai būdinga jaunesniems žmonėms. Jaunimas nebijo rizikuoti, nebijo „užplaukti ant seklumos“. Vyresniame amžiuje savo verslo mieliau imasi tie, kurie jau „išplaukę į gilius vandenis“ – išsimokslinę, pasistūmėję karjeroje, didesnes pajamas gaunantieji. Pastarieji į verslą žiūri nebe taip romantiškai, tačiau įvertina, kad nerealizuotos idėjos, sukaupta patirtis, santaupos, pažįstamų žmonių bei draugų ratas yra tai, kas leidžia imtis verslo ir pačiam tvirtai stotis ant kapitono tiltelio“, – apklausos rezultatus komentuoja sociologas Ignas Zokas.

Paklausti, su kuo jiems asocijuojasi verslininkai, žmonės pirmiausia minėjo riziką (53 proc.), išradingumą ir inovacijas (51 proc.), toliau rikiuojasi sunkus darbas (48 proc.), kūrybingumas (42 proc.). 2012 m. tyrime daugiausia lietuvių verslininkus siejo su visuomenine padėtimi ir sunkiu darbu.

„Verslininko įvaizdis evoliucionuoja. Žmonės verslininkus laiko inovatoriais, kurie nebijo prisiimti rizikos. Gyventojai vis dažniau pastebi naujus verslus, startuolius. Tai, kad pusė žmonių savo vaikams linki tokios karjeros, gali būti impulsas Lietuvos ateičiai. Tai leidžia tikėtis, kad ateityje kuriančių, besiimančių iniciatyvos ir nebijančių atsakomybės piliečių daugės. Klausimas, ar valstybė šį potencialą sugebės išnaudoti”, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.


Kaip rašoma pranešime, trys iš keturių respondentų teigia, kad būtent verslas yra ekonomikos variklis ir tik 24 proc. mano, kad ekonomikos augimą kuria valdžia ir institucijos.

„Tai rodo tam tikrą visuomenės brandą. Žmonės vis labiau suvokia, kaip veikia ekonomika ir koks yra pirminis ir pagrindinis ekonominės gerovės šaltinis. Tai reiškia, kad dauguma žmonių supranta, kad asmeninė gerovė ir geras gyvenimas ateina ne iš valdžios dosnumo, pašalpų, o iš asmeninės iniciatyvos, kūrybos ir ekonominės veiklos. Tad labai svarbu, kad valdžia tokio požiūrio negniuždytų, kad sukurtų sąlygas jam skleistis, užtikrintų palankias sąlygas ekonominei veiklai ir žmonių savarankiškumui“, – teigia Ž. Šilėnas.

Kaip ir prieš penkerius metus, pagrindine verslininkų funkcija visuomenėje gyventojai laiko darbo vietų kūrimą, taip mano net 55 proc. respondentų. Šiek tiek mažiau – 48 proc. teigia, kad pagrindinė verslininkų funkcija – gaminti prekes ir paslaugas, 42 proc. – uždirbti pelną, net trečdalis kaip vieną pagrindinių funkcijų minėjo mokesčių mokėjimą, teigiama pranešime.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą šių metų vasario 17-24 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” . Iš viso tyrimo metu apklausta 1011 respondentų nuo 18 iki 75 metų. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti gyventojų požiūrį į verslininkus.

 

www.DELFI.lt