Pradėjus skelbti atlyginimų vidurkius, dalis darbuotojų ėmėsi veiksmų

 

2017-05-23

 

Dauguma šalies darbuotojų yra nepatenkinti savo darbo užmokesčiu, o ieškodami naujos darbovietės domisi būsima alga.

 

Nuo šių metų pradžios viešai skelbiami kiekvienos įmonės atlyginimų vidurkiai. Sužinoję juos dalis darbuotojų jau džiaugiasi didesniais atlyginimais, o kita dalis artimiausiu metu apie tai kalbėsis su darbdaviu.

DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad kone 70 proc. darbo ieškančių gyventojų domisi, koks yra atlyginimų vidurkis darbą siūlančioje įmonėje. Atlyginimu potencialioje darbovietėje dažniau domisi specialistai, 18–45 m., didmiesčių gyventojai.

68 proc. apklaustųjų pripažino, kad jų netenkina šiuo metu gaunama alga. Tik penktadalis apklaustųjų nurodė, kad jie atlyginimu patenkinti.

 

Klausiami, ar pradėjus viešai skelbti algų vidurkius, tai turėjo įtakos jų pačių atlyginimui, 9,5 proc. respondentų atsakė, kad jų darbovietėje buvo peržiūrėta atlyginimo sistema. 18,9 proc. gyventojų nurodė, kad jau paprašė arba ketina paprašyti didesnės algos.

Dažniau taip atsakė vyrai, aukštesnio išsimokslinimo, jaunesnio amžiaus (iki 25 m.) bei didmiesčių gyventojai.

Vyrai yra drąsesni, moterys – stabilesnės

Specializuoto karjeros portalo „CV Market“ rinkodaros vadovė Raimondos Tatarėlytės nuomone, algų vidurkių skelbimas tikriausiai neturės labai didelės įtakos.

„Reikia suprasti, kad čia algos imamos nuo žemiausios pozicijos įmonėje iki aukščiausios. Pvz., vienoje įmonėje gali būti 3 vadovai uždirbantys po 20 tūkst. Eur ir 10 pavaldinių, kurių alga tesieks minimumą, o kitoje įmonėje bus 1 vadovas su 1,5 tūkst. Eur alga, plius 10 darbuotojų, kurie gaus po 800 Eur.

Pagal vidurkį atrodytų, kad patrauklesnė pirmoji įmonė, tačiau darbuotojas ten vos sudurtų galą su galu. Taigi, manau, kad skelbiamas vidutines algas reikėtų vertinti kritiškiau ir suprasti, kad realybė gali būti labai iškreipta kelių, itin daug uždirbančių darbuotojų“, – svarstė pašnekovė.

Kita vertus, anot jos, vidurkių viešinimas turi ir teigiamų dalykų – skelbimai sulaukia daugiau dėmesio ir kandidatų; darbo ieškantysis iš karto gali suprasti, ar darbo pasiūlymas jam tinkamas, taip negaišindamas tiek darbdavio, tiek savo laiko; įmonė atrodo patikimiau, kai nebijo viešinti savo atlyginimų.

 

 

„Algų vidurkiai, savaime aišku, buvo itin geras pretekstas eiti ir prašyti atlyginimų kėlimo. Iš savo dažnų tyrimų apie atlyginimus matome, kad apskritai vyrai yra drąsesni šiuo klausimu ir nebijo rizikuoti, o moterys yra linkusios į stabilumą ir rečiau derasi dėl atlyginimo.

Taip pat didmiesčių gyventojai darbo rinkoje turi didesnes galimybes, todėl eiti ir prašyti atlyginimo nėra taip baisu. Regionuose darbuotojai turi mažai pasirinkimo, darbo vietos tuščios ilgai nestovi, todėl bijodami prarasti dabartinį darbą jie rečiau ryžtasi derėtis dėl darbo sąlygų gerinimo“, – apklausos rezultatus komentavo vadovė.

 

Kodėl atlyginimo nenurodo skelbime?

Paklausta, kodėl iki šiol skelbimuose darbdaviai retai nurodo siūlomą atlyginimą, R. Tatarėlytė paaiškino, kad tam yra kelios pagrindinės priežastys.

„Viena iš jų – nenoras atskleisti atlyginimų dydžių savo konkurentams. Tai gali pakenkti įmonės interesams, konkurentai galės kur kas paprasčiau „nuvilioti“ esamus darbuotojus ir pan. Kitas dalykas – nenorima skelbti dėl šiuo metu esančių darbuotojų.

Ir tos pačios pozicijos žmonių atlyginimai gali skirtis, pvz.: sutartis buvo sudaryta skirtingu metu (kai buvo skirtinga ekonominė situacija); vieni darbuotojai nuolatos turi pokalbius su darbdaviu ir pasikelia algą, o kiti lieka pasyvūs ir daug metų dirba už tuos pačius atlyginimus; darbuotojų patirtis ar žinios gali būti skirtingos ir t.t. Taigi, norima išvengti konflikto tarp darbuotojų“, – komentavo vadovė.

Jos teigimu, kartais iš viso nėra numatytas konkretus atlyginimas darbuotojui, kurio yra ieškoma.

 

 

„Taip yra todėl, kad kandidatai irgi atsiranda skirtingi, tarkime, vienas atitiks visus reikalavimus, jis sutiks dirbti už x atlyginimą ir darbą atliktų puikiai, o gali atsirasti kandidatas, kuris ne tik atitinka reikalavimus, bet dar turi papildomų žinių, patirties ir gali atlikti daugiau funkcijų, taigi tokiam žmogui gali būti siūlomas didesnis atlygis“, – aiškino pašnekovė.

 

Ir dėl šešėlio, ir dėl derybinės galios

Kalbėdama apie atlyginimų vidurkių viešinimą „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė įvardijo kelias to priežastis arba laukiamus tikslus:

„Pirma, viešumu kovoti su šešėliu – dalies užmokesčio mokėjimu vokeliuose apeinant mokesčius; antra, suteikti darbuotojams daugiau derybinių galių, derantis dėl darbo užmokesčio, kai paviešinamos įmonės galimybes mokėti didesnį darbo užmokestį; trečia, tiesiog patenkinti smalsumą – darbuotojų, darbdavių, konkurentų“.

Patarėja pripažino, kad pradėjusi skelbti duomenis „Sodra“ sulaukėme nemažai pastabų, kad turėtų būti pateikiama daugiau detalių, tačiau kol kas atlyginimų skelbimo informacijos apimtis esą yra tokia, kokią numato įstatymas.

„Apklausos rezultatai rodo, kad dalį tikslų jau pavyksta pasiekti: 10 proc. respondentų paminėjo, kad pradėjus viešai skelbti atlyginimų vidurkius įmonėje peržiūrėta atlyginimų politika, 19 proc. nurodė, kad prašė arba ketina prašyti didesnės algos.

Žinoma, galvojant labai kritiškai, apklausos rezultatai vis tik neleidžia atmesti tikimybės, kad tai atsitiko po to, o ne dėl to, kad pradėti skelbti atlyginimų vidurkiai“, – atkreipė dėmesį J. Varanauskienė.

Kita vertus, anot jos, dar daug žmonių paminėjo, kad jiems neteko girdėti apie viešai skelbiamus vidurkius. Tai dažniau žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų, rajono centrų ir kaimų gyventojai – t. y. tie, kuriems galbūt labiausiai reikėtų didesnių atlyginimų.

„Didesnių atlyginimų nurodė prašę arba eisiantys prašyti vyrai, aukštesnio išsimokslinimo, jaunesnio amžiaus – tie žmonės, kurie, kaip rodo mūsų turimi draudžiamųjų pajamų duomenys, ir taip vidutiniškai uždirba didesnes pajamas arba kurių pajamų didėjimo tikimybė yra didesnė – jų derybinės galios dar labiau sustiprėjo.

Palyginus atsakymus į klausimą, ar tenkina atlyginimas su „Sodros“ duomenimis apie darbuotojų skirstinį pagal pajamų dydį – nepatenkintų dalis (68 proc.) yra labai panaši (72 proc.) kaip ir apdraustųjų, kurių draudžiamosios pajamos ne didesnės negu vidutinis darbo užmokestis (823 Eur prieš atskaitant mokesčius)“, – komentavo patarėja.

 

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2017 metų balandžio 19-26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą.

Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją.

Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

 


Pradėjus skelbti atlyginimų vidurkius, dalis darbuotojų ėmėsi veiksmų

 

2017-05-23

 

Dauguma šalies darbuotojų yra nepatenkinti savo darbo užmokesčiu, o ieškodami naujos darbovietės domisi būsima alga.

 

Nuo šių metų pradžios viešai skelbiami kiekvienos įmonės atlyginimų vidurkiai. Sužinoję juos dalis darbuotojų jau džiaugiasi didesniais atlyginimais, o kita dalis artimiausiu metu apie tai kalbėsis su darbdaviu.

DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad kone 70 proc. darbo ieškančių gyventojų domisi, koks yra atlyginimų vidurkis darbą siūlančioje įmonėje. Atlyginimu potencialioje darbovietėje dažniau domisi specialistai, 18–45 m., didmiesčių gyventojai.

68 proc. apklaustųjų pripažino, kad jų netenkina šiuo metu gaunama alga. Tik penktadalis apklaustųjų nurodė, kad jie atlyginimu patenkinti.

 

Klausiami, ar pradėjus viešai skelbti algų vidurkius, tai turėjo įtakos jų pačių atlyginimui, 9,5 proc. respondentų atsakė, kad jų darbovietėje buvo peržiūrėta atlyginimo sistema. 18,9 proc. gyventojų nurodė, kad jau paprašė arba ketina paprašyti didesnės algos.

Dažniau taip atsakė vyrai, aukštesnio išsimokslinimo, jaunesnio amžiaus (iki 25 m.) bei didmiesčių gyventojai.

Vyrai yra drąsesni, moterys – stabilesnės

Specializuoto karjeros portalo „CV Market“ rinkodaros vadovė Raimondos Tatarėlytės nuomone, algų vidurkių skelbimas tikriausiai neturės labai didelės įtakos.

„Reikia suprasti, kad čia algos imamos nuo žemiausios pozicijos įmonėje iki aukščiausios. Pvz., vienoje įmonėje gali būti 3 vadovai uždirbantys po 20 tūkst. Eur ir 10 pavaldinių, kurių alga tesieks minimumą, o kitoje įmonėje bus 1 vadovas su 1,5 tūkst. Eur alga, plius 10 darbuotojų, kurie gaus po 800 Eur.

Pagal vidurkį atrodytų, kad patrauklesnė pirmoji įmonė, tačiau darbuotojas ten vos sudurtų galą su galu. Taigi, manau, kad skelbiamas vidutines algas reikėtų vertinti kritiškiau ir suprasti, kad realybė gali būti labai iškreipta kelių, itin daug uždirbančių darbuotojų“, – svarstė pašnekovė.

Kita vertus, anot jos, vidurkių viešinimas turi ir teigiamų dalykų – skelbimai sulaukia daugiau dėmesio ir kandidatų; darbo ieškantysis iš karto gali suprasti, ar darbo pasiūlymas jam tinkamas, taip negaišindamas tiek darbdavio, tiek savo laiko; įmonė atrodo patikimiau, kai nebijo viešinti savo atlyginimų.

 

 

„Algų vidurkiai, savaime aišku, buvo itin geras pretekstas eiti ir prašyti atlyginimų kėlimo. Iš savo dažnų tyrimų apie atlyginimus matome, kad apskritai vyrai yra drąsesni šiuo klausimu ir nebijo rizikuoti, o moterys yra linkusios į stabilumą ir rečiau derasi dėl atlyginimo.

Taip pat didmiesčių gyventojai darbo rinkoje turi didesnes galimybes, todėl eiti ir prašyti atlyginimo nėra taip baisu. Regionuose darbuotojai turi mažai pasirinkimo, darbo vietos tuščios ilgai nestovi, todėl bijodami prarasti dabartinį darbą jie rečiau ryžtasi derėtis dėl darbo sąlygų gerinimo“, – apklausos rezultatus komentavo vadovė.

 

Kodėl atlyginimo nenurodo skelbime?

Paklausta, kodėl iki šiol skelbimuose darbdaviai retai nurodo siūlomą atlyginimą, R. Tatarėlytė paaiškino, kad tam yra kelios pagrindinės priežastys.

„Viena iš jų – nenoras atskleisti atlyginimų dydžių savo konkurentams. Tai gali pakenkti įmonės interesams, konkurentai galės kur kas paprasčiau „nuvilioti“ esamus darbuotojus ir pan. Kitas dalykas – nenorima skelbti dėl šiuo metu esančių darbuotojų.

Ir tos pačios pozicijos žmonių atlyginimai gali skirtis, pvz.: sutartis buvo sudaryta skirtingu metu (kai buvo skirtinga ekonominė situacija); vieni darbuotojai nuolatos turi pokalbius su darbdaviu ir pasikelia algą, o kiti lieka pasyvūs ir daug metų dirba už tuos pačius atlyginimus; darbuotojų patirtis ar žinios gali būti skirtingos ir t.t. Taigi, norima išvengti konflikto tarp darbuotojų“, – komentavo vadovė.

Jos teigimu, kartais iš viso nėra numatytas konkretus atlyginimas darbuotojui, kurio yra ieškoma.

 

 

„Taip yra todėl, kad kandidatai irgi atsiranda skirtingi, tarkime, vienas atitiks visus reikalavimus, jis sutiks dirbti už x atlyginimą ir darbą atliktų puikiai, o gali atsirasti kandidatas, kuris ne tik atitinka reikalavimus, bet dar turi papildomų žinių, patirties ir gali atlikti daugiau funkcijų, taigi tokiam žmogui gali būti siūlomas didesnis atlygis“, – aiškino pašnekovė.

 

Ir dėl šešėlio, ir dėl derybinės galios

Kalbėdama apie atlyginimų vidurkių viešinimą „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė įvardijo kelias to priežastis arba laukiamus tikslus:

„Pirma, viešumu kovoti su šešėliu – dalies užmokesčio mokėjimu vokeliuose apeinant mokesčius; antra, suteikti darbuotojams daugiau derybinių galių, derantis dėl darbo užmokesčio, kai paviešinamos įmonės galimybes mokėti didesnį darbo užmokestį; trečia, tiesiog patenkinti smalsumą – darbuotojų, darbdavių, konkurentų“.

Patarėja pripažino, kad pradėjusi skelbti duomenis „Sodra“ sulaukėme nemažai pastabų, kad turėtų būti pateikiama daugiau detalių, tačiau kol kas atlyginimų skelbimo informacijos apimtis esą yra tokia, kokią numato įstatymas.

„Apklausos rezultatai rodo, kad dalį tikslų jau pavyksta pasiekti: 10 proc. respondentų paminėjo, kad pradėjus viešai skelbti atlyginimų vidurkius įmonėje peržiūrėta atlyginimų politika, 19 proc. nurodė, kad prašė arba ketina prašyti didesnės algos.

Žinoma, galvojant labai kritiškai, apklausos rezultatai vis tik neleidžia atmesti tikimybės, kad tai atsitiko po to, o ne dėl to, kad pradėti skelbti atlyginimų vidurkiai“, – atkreipė dėmesį J. Varanauskienė.

Kita vertus, anot jos, dar daug žmonių paminėjo, kad jiems neteko girdėti apie viešai skelbiamus vidurkius. Tai dažniau žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų, rajono centrų ir kaimų gyventojai – t. y. tie, kuriems galbūt labiausiai reikėtų didesnių atlyginimų.

„Didesnių atlyginimų nurodė prašę arba eisiantys prašyti vyrai, aukštesnio išsimokslinimo, jaunesnio amžiaus – tie žmonės, kurie, kaip rodo mūsų turimi draudžiamųjų pajamų duomenys, ir taip vidutiniškai uždirba didesnes pajamas arba kurių pajamų didėjimo tikimybė yra didesnė – jų derybinės galios dar labiau sustiprėjo.

Palyginus atsakymus į klausimą, ar tenkina atlyginimas su „Sodros“ duomenimis apie darbuotojų skirstinį pagal pajamų dydį – nepatenkintų dalis (68 proc.) yra labai panaši (72 proc.) kaip ir apdraustųjų, kurių draudžiamosios pajamos ne didesnės negu vidutinis darbo užmokestis (823 Eur prieš atskaitant mokesčius)“, – komentavo patarėja.

 

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2017 metų balandžio 19-26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą.

Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją.

Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.