Dauguma lietuvių biudžetą planuoja „savo galvoje“

   

2017-04-10


„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma lietuvių nuvertina asmeninio biudžeto svarbą. Kone 70 proc. gyventojų prisipažįsta, kad biudžetą planuoja intuityviai ir jo niekaip nefiksuoja.

 

„Asmeninio biudžeto neturintį žmogų galima sulyginti su sveikata besiskundžiančiu žmogumi, kuris nežino savo sveikatos būklės. Susidarydamas mėnesio pajamų, finansinių įsipareigojimų ir vidutinių išlaidų sąrašą žmogus tarsi pasitikrina finansinę sveikatą. Tik sužinojęs, ar jo biudžetas „sveikas“, jis gali aiškiai planuoti savo finansinius žingsnius ateityje“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

 

Pasak „Swedbank“ ekspertės, galima įžvelgti sąsają tarp tokio paviršutiniško finansų planavimo ir to, kiek lietuvių gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo. Suplanuotas biudžetas telefone ar kompiuteryje arba bent jau fiksuojamos namų ūkio pajamos ir išlaidos padeda kontroliuoti išlaidas ir atsidėti dalį pajamų taupymui.

 

„Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad asmeninio biudžeto iš viso neturi arba finansus intuityviai tik „savo galvoje“ labiausiai yra linkę planuoti 36-45 m. amžiaus respondentai. Kita grupė savo finansų neplanuojančių žmonių – tai vidutinių ir mažesnių pajamų, mažesnių miestų gyventojai. Tyrimas taip pat atskleidė, kad ketvirtadalis visų respondentų teigė turintys nepakankamai pinigų, kad specifiškai planuotų savo finansus“, – tyrimo rezultatus komentuoja J. Cvilikienė.

 

Ji teigia, kad siekiantys geresnės finansų kontrolės turėtų mąstyti priešingai. „Pinigų trūkumas yra pirmasis indikatorius, kad finansinė sveikata prasta ir reikia kažko imtis. Asmeninis biudžetas gali tapti pirmuoju žingsniu pokyčių link. Jį susidėlioti nieko nekainuoja, tai – daugiau psichologinis barjeras. Šio žingsnio reikšmę labiausiai įvertina tie, kurie išbandę išlaidų ir pajamų fiksavimą toliau ieško būdų ne tik kaip mažinti išlaidas, bet ir didinti pajamas“, – teigia finansų ekspertė.

 

Finansų planavimui gyventojai gali rasti ne vieną alternatyvą. Šalyje veikiantys bankai siūlo biudžeto valdymo įrankius, išmaniųjų telefonų naudotojai gali atsisiųsti tam skirtas programėles, tokias kaip „Mano piniginė“ ar „Kur dingo pinigai?“. Tačiau kol kas internete prieinamais įrankiais naudojasi mažiau kaip dešimtadalis, o įvairiomis tam skirtomis programėlėmis – vos 2 proc. Lietuvos gyventojų.

 

Kita vertus, tyrimas atskleidė ir neblogų tendencijų – kone du trečdaliai (61 proc.) gyventojų sako, kad sąmoningai stengiasi neišleisti visų pajamų ir dalį jų sutaupo. Beveik ketvirtadalis gyventojų pajamų gavimo dieną tam tikrą jų dalį atideda santaupoms ir kitas išlaidas planuoja taip, kad išsiverstų su likusiomis lėšomis.

 

„Ko gero, tai tinkamiausias būdas valdyti savo pinigus. Gavus pajamas fiksuotą jų dalį atsidėti taupymui ir pirmiausia „susimokėti sau“. Jei žmogus galvoja, kad taupymui atidės tai, kas liks mėnesio pabaigoje, labai gali būti, kad lėšų atsidėjimui jau nebus likę“, – pastebi J. Cvilikienė.

 

„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu Lietuvos gyventojų tyrimą dėl namų ūkio biudžeto valdymo šių metų kovo mėn. atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 1012 18-75 m. amžiaus respondentų.


Dauguma lietuvių biudžetą planuoja „savo galvoje“

   

2017-04-10


„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma lietuvių nuvertina asmeninio biudžeto svarbą. Kone 70 proc. gyventojų prisipažįsta, kad biudžetą planuoja intuityviai ir jo niekaip nefiksuoja.

 

„Asmeninio biudžeto neturintį žmogų galima sulyginti su sveikata besiskundžiančiu žmogumi, kuris nežino savo sveikatos būklės. Susidarydamas mėnesio pajamų, finansinių įsipareigojimų ir vidutinių išlaidų sąrašą žmogus tarsi pasitikrina finansinę sveikatą. Tik sužinojęs, ar jo biudžetas „sveikas“, jis gali aiškiai planuoti savo finansinius žingsnius ateityje“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

 

Pasak „Swedbank“ ekspertės, galima įžvelgti sąsają tarp tokio paviršutiniško finansų planavimo ir to, kiek lietuvių gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo. Suplanuotas biudžetas telefone ar kompiuteryje arba bent jau fiksuojamos namų ūkio pajamos ir išlaidos padeda kontroliuoti išlaidas ir atsidėti dalį pajamų taupymui.

 

„Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad asmeninio biudžeto iš viso neturi arba finansus intuityviai tik „savo galvoje“ labiausiai yra linkę planuoti 36-45 m. amžiaus respondentai. Kita grupė savo finansų neplanuojančių žmonių – tai vidutinių ir mažesnių pajamų, mažesnių miestų gyventojai. Tyrimas taip pat atskleidė, kad ketvirtadalis visų respondentų teigė turintys nepakankamai pinigų, kad specifiškai planuotų savo finansus“, – tyrimo rezultatus komentuoja J. Cvilikienė.

 

Ji teigia, kad siekiantys geresnės finansų kontrolės turėtų mąstyti priešingai. „Pinigų trūkumas yra pirmasis indikatorius, kad finansinė sveikata prasta ir reikia kažko imtis. Asmeninis biudžetas gali tapti pirmuoju žingsniu pokyčių link. Jį susidėlioti nieko nekainuoja, tai – daugiau psichologinis barjeras. Šio žingsnio reikšmę labiausiai įvertina tie, kurie išbandę išlaidų ir pajamų fiksavimą toliau ieško būdų ne tik kaip mažinti išlaidas, bet ir didinti pajamas“, – teigia finansų ekspertė.

 

Finansų planavimui gyventojai gali rasti ne vieną alternatyvą. Šalyje veikiantys bankai siūlo biudžeto valdymo įrankius, išmaniųjų telefonų naudotojai gali atsisiųsti tam skirtas programėles, tokias kaip „Mano piniginė“ ar „Kur dingo pinigai?“. Tačiau kol kas internete prieinamais įrankiais naudojasi mažiau kaip dešimtadalis, o įvairiomis tam skirtomis programėlėmis – vos 2 proc. Lietuvos gyventojų.

 

Kita vertus, tyrimas atskleidė ir neblogų tendencijų – kone du trečdaliai (61 proc.) gyventojų sako, kad sąmoningai stengiasi neišleisti visų pajamų ir dalį jų sutaupo. Beveik ketvirtadalis gyventojų pajamų gavimo dieną tam tikrą jų dalį atideda santaupoms ir kitas išlaidas planuoja taip, kad išsiverstų su likusiomis lėšomis.

 

„Ko gero, tai tinkamiausias būdas valdyti savo pinigus. Gavus pajamas fiksuotą jų dalį atsidėti taupymui ir pirmiausia „susimokėti sau“. Jei žmogus galvoja, kad taupymui atidės tai, kas liks mėnesio pabaigoje, labai gali būti, kad lėšų atsidėjimui jau nebus likę“, – pastebi J. Cvilikienė.

 

„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu Lietuvos gyventojų tyrimą dėl namų ūkio biudžeto valdymo šių metų kovo mėn. atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 1012 18-75 m. amžiaus respondentų.