Didėja finansinio nesaugumo jausmas, galinčiųjų taupyti mažėja

Nors galinčiųjų taupyti mažėja, tačiau gyventojų taupymo nuostatos stiprėja – atkleidė gyventojų asmeninių finansų tvarkymo elgsenos tyrimas, kurį Vertybinių popierių komisijos (VPK) užsakymu atliko „Spinter tyrimai“.

Gyventojams sunkiau vykdyti finansinius įsipareigojimus ir taupyti

2009 m. pradžioje, lyginant su 2007 m. pabaiga, sumažėjo šeimų, sugebančių be didelių sunkumų laiku apmokėti visas sąskaitas ir kreditinius įsipareigojimus (2009 m. – 34 proc., 2007 m. – 45 proc.). Atitinkamai daugėja tokių, kuriems karts nuo karto (nuo 27 iki 30 proc.) arba nuolat (nuo 16 iki 23 proc.) tenka susispausti ir pataupyti. Taip pat nuo 6 iki 13 proc. išaugo vėluojančių laiku vykdyti kreditinius įsipareigojimus dalis.

Lietuvos gyventojų galimybės taupyti mažėja: maždaug pusė (51 proc.) respondentų nurodė, kad dažniausiai arba visada išleidžia visas mėnesio pajamas, tuo tarpu 2007 m. pabaigoje taip teigė 44 proc. apklaustųjų. Didėjantį finansinio nesaugumo jausmą atskleidžia tai, kad gerokai išaugo gyventojų, kurie teigė, kad staigiai sumažėjus pajamoms jie neišgyventų nė 3 mėnesių, dalis: nuo 49 (2007 m. ) iki 62 proc. (2009 m.).

Kas galėjo, stengėsi taupyti labiau

„Nors visiems gyventojams mažėja galimybių sutaupyti, tačiau sunkmetis dvejopai veikia jų finansinę elgseną: padaugėjo teigiančiųjų (nuo 29 iki 35 proc.), jog per paskutinius 12 mėn. jiems visada arba dažniausiai pavyko atidėti santaupoms iš savo reguliariai gaunamų pajamų, tačiau tuo pačiu metu išaugo skaičius nurodžiusių (nuo 18 iki 24 proc.), jog to padaryti nepavyko nė karto, – sako VPK pirmininko pavaduotojas Vaidas Cibas. – Taigi vieniems jau nėra iš ko atidėti santaupoms, o galintys tai padaryti santaupų kaupimui skiria didesnę reikšmę“.

Santaupų kaupimo galimybių vertinimas rodo ir tam tikrą visuomenės grupių atskirties didėjimą. Aukščiausio išsimokslinimo apklaustieji, didžiausių pajamų atstovai ir didmiesčių gyventojai dažniau nurodė sugebantys atidėti santaupoms iš savo reguliariai gaunamų pajamų.

Pritarimas taupymo nuostatoms stiprėja

Jei atidėti santaupoms pavyko tik kas trečiam namų ūkiui, tai taupymo nuostatoms pritarė didžioji dalis respondentų. „Ekonominė krizė dar labiau sustiprino šias nuostatas: žmones kankina netikrumas dėl rytojaus, todėl jie labiau pabrėžia taupymo svarbą“, – mano Vaidas Cibas. 73 proc. apklaustųjų teigia, jog jie visada stengiasi taupyti juodai dienai (2007m. tokių buvo 66 proc.).

Atitinkamai auga prieštaravimas tokiems teiginiams kaip „Aš linkęs gyventi šia diena, o rytoj bus kaip bus” (76 proc. nesutinka su šiuo teiginiu, 2007m. – 71 proc.), „Aš geriau pagyvensiu šiandien, nei dabar planuosiuos sau aprūpintą senatvę” (75 proc. nesutinka su šiuo teiginiu, 2007m. – 62 proc.). Su pastaruoju teiginiu dažniau linkę sutikti 18-25m. amžiaus apklaustieji, didžiųjų miestų ir kaimo vietovių gyventojai.

Lėšų kaupimo tikslas – finansinio saugumo siekis

Didžiajai daliai (49 proc.) respondentų pagrindinis taupymo ir lėšų kaupimo tikslas – užsitikrinti finansinį saugumą nenumatytiems gyvenimo atvejams, 22 proc. taip siekia sukaupti vaikų mokslams, 17 proc. – pensijai ar paveldėtojams. 15 proc. nurodė taupydami norintys padidinti pajamas ir turtą. Po 14 proc. stengiasi tiesiog išsaugoti sukauptas lėšas arba sukaupti lėšų konkrečiai brangesnei prekei (automobiliui, kelionei ir pan.).

Finansinio saugumo užsitikrinimą dažniau paminėjo vyresni nei 35m. amžiaus apklaustieji, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Vaikų mokslus – didmiesčių gyventojai. Jie taip pat dažniau nurodė, jog siekia sukaupti lėšų pensijai ar paveldėtojams. Padidinti turimas pajamas dažniau siekia vidutinių ir didesnių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai. Išsaugoti sukauptas lėšas – vyrai, mažesnių miestų gyventojai. Nekilnojamajam turtui lėšų sukaupti dažniau siekia 18-35m. amžiaus apklaustieji bei didmiesčių gyventojai.

Populiariausias kaupimo priemonės – indėliai ir santaupų laikymas namie

Pastebima, jog mažėja turinčiųjų populiariausias kaupimo priemones: turintys indėlį banke nurodė 26 proc. (2007m. – 34 proc.), o santaupas namuose – 24 proc. (2007m. – 31 proc.) apklaustųjų. Dar 20 proc. teigė turintys vartojamąją paskolą/ lizingą.

Pagrindinė priežastis, kodėl pinigai dedami į indėlius bankuose ar laikomi namuose, – investavimui per maža turima suma. Tokį atsakymą nurodė 46 proc. respondentų, laikančių santaupas namuose ar indėliais. 32 proc. teigė pinigus laikantys nenumatytoms išlaidoms, 24 proc. tiesiog baiminasi galimo investicijų nuvertėjimo, 16 proc. sakė nepasitikintys finansinėmis institucijomis, o 11 proc. pripažino, kad jiems trūksta žinių apie investavimą.

Dažniausiai per paskutinius 5 metus priimtas finansų tvarkymo sprendimas – įsigyta vartojamoji paskola/ lizingas (19 proc.). Po 16 proc. įvardino per paskutinius 5 metus pradėję kaupti santaupas namuose ar įnešę indėlį į banką. Dar 9 proc. nurodė investavę į nekilnojamąjį turtą, o 8 proc. – paėmę paskolą būstui. Aukščiausio išsimokslinimo respondentai bendrai įvardino turintys daugiau kaupimo priemonių ar kreditinių įsipareigojimų.

Indėlį priimtiniausiu pinigų taupymo būdu laiko 40 proc. gyventojų (2007 m. – 39 proc.), antroje vietoje – santaupų laikymas namuose (22 proc., palyginimui, 2007 m. – 18 proc.). Nepaisant nekilnojamojo turto rinkos nuosmukio, 2009 m., kaip ir 2007 m., 21 proc. respondentų rinktųsi investicijas į nekilnojamąjį turtą.

Gyventojų apklausa vyko 2009 m. vasario 26 – kovo 10 dienomis. Iš viso apklausta 1006 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Tyrime naudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas, kuris užtikrina atliktos apklausos reprezentatyvumą.

 


Didėja finansinio nesaugumo jausmas, galinčiųjų taupyti mažėja

Nors galinčiųjų taupyti mažėja, tačiau gyventojų taupymo nuostatos stiprėja – atkleidė gyventojų asmeninių finansų tvarkymo elgsenos tyrimas, kurį Vertybinių popierių komisijos (VPK) užsakymu atliko „Spinter tyrimai“.

Gyventojams sunkiau vykdyti finansinius įsipareigojimus ir taupyti

2009 m. pradžioje, lyginant su 2007 m. pabaiga, sumažėjo šeimų, sugebančių be didelių sunkumų laiku apmokėti visas sąskaitas ir kreditinius įsipareigojimus (2009 m. – 34 proc., 2007 m. – 45 proc.). Atitinkamai daugėja tokių, kuriems karts nuo karto (nuo 27 iki 30 proc.) arba nuolat (nuo 16 iki 23 proc.) tenka susispausti ir pataupyti. Taip pat nuo 6 iki 13 proc. išaugo vėluojančių laiku vykdyti kreditinius įsipareigojimus dalis.

Lietuvos gyventojų galimybės taupyti mažėja: maždaug pusė (51 proc.) respondentų nurodė, kad dažniausiai arba visada išleidžia visas mėnesio pajamas, tuo tarpu 2007 m. pabaigoje taip teigė 44 proc. apklaustųjų. Didėjantį finansinio nesaugumo jausmą atskleidžia tai, kad gerokai išaugo gyventojų, kurie teigė, kad staigiai sumažėjus pajamoms jie neišgyventų nė 3 mėnesių, dalis: nuo 49 (2007 m. ) iki 62 proc. (2009 m.).

Kas galėjo, stengėsi taupyti labiau

„Nors visiems gyventojams mažėja galimybių sutaupyti, tačiau sunkmetis dvejopai veikia jų finansinę elgseną: padaugėjo teigiančiųjų (nuo 29 iki 35 proc.), jog per paskutinius 12 mėn. jiems visada arba dažniausiai pavyko atidėti santaupoms iš savo reguliariai gaunamų pajamų, tačiau tuo pačiu metu išaugo skaičius nurodžiusių (nuo 18 iki 24 proc.), jog to padaryti nepavyko nė karto, – sako VPK pirmininko pavaduotojas Vaidas Cibas. – Taigi vieniems jau nėra iš ko atidėti santaupoms, o galintys tai padaryti santaupų kaupimui skiria didesnę reikšmę“.

Santaupų kaupimo galimybių vertinimas rodo ir tam tikrą visuomenės grupių atskirties didėjimą. Aukščiausio išsimokslinimo apklaustieji, didžiausių pajamų atstovai ir didmiesčių gyventojai dažniau nurodė sugebantys atidėti santaupoms iš savo reguliariai gaunamų pajamų.

Pritarimas taupymo nuostatoms stiprėja

Jei atidėti santaupoms pavyko tik kas trečiam namų ūkiui, tai taupymo nuostatoms pritarė didžioji dalis respondentų. „Ekonominė krizė dar labiau sustiprino šias nuostatas: žmones kankina netikrumas dėl rytojaus, todėl jie labiau pabrėžia taupymo svarbą“, – mano Vaidas Cibas. 73 proc. apklaustųjų teigia, jog jie visada stengiasi taupyti juodai dienai (2007m. tokių buvo 66 proc.).

Atitinkamai auga prieštaravimas tokiems teiginiams kaip „Aš linkęs gyventi šia diena, o rytoj bus kaip bus” (76 proc. nesutinka su šiuo teiginiu, 2007m. – 71 proc.), „Aš geriau pagyvensiu šiandien, nei dabar planuosiuos sau aprūpintą senatvę” (75 proc. nesutinka su šiuo teiginiu, 2007m. – 62 proc.). Su pastaruoju teiginiu dažniau linkę sutikti 18-25m. amžiaus apklaustieji, didžiųjų miestų ir kaimo vietovių gyventojai.

Lėšų kaupimo tikslas – finansinio saugumo siekis

Didžiajai daliai (49 proc.) respondentų pagrindinis taupymo ir lėšų kaupimo tikslas – užsitikrinti finansinį saugumą nenumatytiems gyvenimo atvejams, 22 proc. taip siekia sukaupti vaikų mokslams, 17 proc. – pensijai ar paveldėtojams. 15 proc. nurodė taupydami norintys padidinti pajamas ir turtą. Po 14 proc. stengiasi tiesiog išsaugoti sukauptas lėšas arba sukaupti lėšų konkrečiai brangesnei prekei (automobiliui, kelionei ir pan.).

Finansinio saugumo užsitikrinimą dažniau paminėjo vyresni nei 35m. amžiaus apklaustieji, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Vaikų mokslus – didmiesčių gyventojai. Jie taip pat dažniau nurodė, jog siekia sukaupti lėšų pensijai ar paveldėtojams. Padidinti turimas pajamas dažniau siekia vidutinių ir didesnių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai. Išsaugoti sukauptas lėšas – vyrai, mažesnių miestų gyventojai. Nekilnojamajam turtui lėšų sukaupti dažniau siekia 18-35m. amžiaus apklaustieji bei didmiesčių gyventojai.

Populiariausias kaupimo priemonės – indėliai ir santaupų laikymas namie

Pastebima, jog mažėja turinčiųjų populiariausias kaupimo priemones: turintys indėlį banke nurodė 26 proc. (2007m. – 34 proc.), o santaupas namuose – 24 proc. (2007m. – 31 proc.) apklaustųjų. Dar 20 proc. teigė turintys vartojamąją paskolą/ lizingą.

Pagrindinė priežastis, kodėl pinigai dedami į indėlius bankuose ar laikomi namuose, – investavimui per maža turima suma. Tokį atsakymą nurodė 46 proc. respondentų, laikančių santaupas namuose ar indėliais. 32 proc. teigė pinigus laikantys nenumatytoms išlaidoms, 24 proc. tiesiog baiminasi galimo investicijų nuvertėjimo, 16 proc. sakė nepasitikintys finansinėmis institucijomis, o 11 proc. pripažino, kad jiems trūksta žinių apie investavimą.

Dažniausiai per paskutinius 5 metus priimtas finansų tvarkymo sprendimas – įsigyta vartojamoji paskola/ lizingas (19 proc.). Po 16 proc. įvardino per paskutinius 5 metus pradėję kaupti santaupas namuose ar įnešę indėlį į banką. Dar 9 proc. nurodė investavę į nekilnojamąjį turtą, o 8 proc. – paėmę paskolą būstui. Aukščiausio išsimokslinimo respondentai bendrai įvardino turintys daugiau kaupimo priemonių ar kreditinių įsipareigojimų.

Indėlį priimtiniausiu pinigų taupymo būdu laiko 40 proc. gyventojų (2007 m. – 39 proc.), antroje vietoje – santaupų laikymas namuose (22 proc., palyginimui, 2007 m. – 18 proc.). Nepaisant nekilnojamojo turto rinkos nuosmukio, 2009 m., kaip ir 2007 m., 21 proc. respondentų rinktųsi investicijas į nekilnojamąjį turtą.

Gyventojų apklausa vyko 2009 m. vasario 26 – kovo 10 dienomis. Iš viso apklausta 1006 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Tyrime naudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas, kuris užtikrina atliktos apklausos reprezentatyvumą.