Prastai miegojote? Neurologė siūlo keletą išeičių

 

2016-11-24

 

Daugiau nei pusė (57 proc.) šalies gyventojų rytais jaučia miego trūkumą, o 58 proc. teigė negalintys užmigti dėl streso ir įtampos darbe. Tik pusė (51 proc.) respondentų savo miego kokybę vertina teigimai.

 

 

Tokius duomenis atskleidė BENU vaistinių tinklo užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas, rašoma pranešime spaudai.

Tyrimo duomenimis, dėl streso ir įtampos darbe dažniau sunkiai užmiega vyrai (62,1 proc.), tačiau dėl šeimyninių rūpesčių daugiau miego problemų kyla moterims (48,8 proc.). Be to, stresas, mažas fizinis krūvis bei šeimyniniai rūpesčiai dažniau vargina nesusituokusius žmones.

 

Gyventojai pastebi, kad dėl prasto miego iš ryto tenka jausti energijos stygių, mieguistumą, irzlumą ar net galvos bei raumenų skausmus. Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti ne tik žmonių įvardinamas miego sutrikimų priežastis, bet ir tai, kaip gyventojai stengiasi su jais kovoti. Sveikatos specialistai teigia, kad ilgą laiką visuomenėje vyravo nuomonė, jog miego sutrikimai yra tik gyvenimo komforto, o ne sveikatos problema. Visgi, nors trumpalaikis miego trūkumas gali atsiliepti emocinei būsenai, tačiau ilgalaikiai sutrikimai gali smarkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą.

Gydytoja neurologė Dalia Matačiūnienė teigia, kad per paskutinius 10 metų vis daugiau gyventojų kreipiasi dėl įvairių miego sutrikimų. Pasak jos, augantį besikreipiančiųjų skaičių gali lemti tiek įtemptas gyvenimo būdas, tiek platesnis visuomenės informavimas apie sutrikimų pasekmes.

„Neretai miego sutrikimai ilgą laiką lieka neatpažinti, neaptarti su gydytoju ir negydomi. Tačiau noriu pabrėžti, kad ilgalaikis miego trūkumas gali sutrikdyti psichinę sveikatą, paskatinti kūno masės ar gliukozės kiekio kraujyje didėjimą, trikdo gebėjimą priimti sprendimus bei didina nelaimingų atsitikimų riziką“, – įspėja D. Matačiūnienė.

 

Gydytoja neurologė pabrėžia, kad, jei miego sutrikimas užsitęsia vieną mėnesį ar ilgiau, būtina pasitarti su gydytoju. Šiuo metu priskaičiuojama daugiau nei 90 įvairių miego sutrikimų rūšių. Todėl labai svarbu išsiaiškinti sutrikimo tipą ir atrasti jį sukeliančias priežastis. Nors gyvenimiški rūpesčiai yra viena dažniausių prasto miego priežasčių, tyrimas atskleidė, jog net 39 proc. neigiamai savo miego kokybę vertinančių respondentų mano, kad prastą išsimiegojimą lemia stuburo ir nugaros skausmai. Beveik trečdalis (27 proc.) apklaustųjų teigia, jog neigiamą įtaką miego kokybei daro širdies veiklos sutrikimai.

 

Tyrimo duomenimis, migdomuosius ar raminamuosius preparatus naudoja daugiau nei 12 proc. apklaustųjų. Dažniausiai juos vartoja vyresni nei 56 metų amžiaus žmonės (19,0 proc.), tačiau jų prireikia ir beveik dešimtadaliui 18–25 metų amžiaus gyventojų.

„BENU vaistinės“ vaistininkės Audronės Levickienės teigimu, prieš pradedant vartoti vaistus, patariama išbandyti natūralias pagalbos priemones ar atsipalaiduoti padedančias veiklas.

„Trumpalaikes miego problemas palengvina šilta vonia, kvėpavimo pratimai, raminama muzika, skaitymas. Vaistažolių arbatos ar žoliniai preparatai su valerijonu, jonažolėmis, melisomis ar pasifloromis taip pat palengvina miego sutrikimus. Visgi, tai yra kompleksinė problema, todėl svarbu žinoti, ar žmogui reikia padėti užmigti, ar būti darbingu dieną. Subalansuota mityba, pakankamas magnio kiekis organizme taip pat turi teigiamos įtakos miego kokybei“, – teigia A. Levickienė.

 

Nors 27,8 proc. gyventojų norėdami užmigti skaito knygas, o dar 10 proc. klausosi raminamos muzikos, tyrimas atskleidė, kad beveik trečdalis žmonių bando užmigti žiūrėdami televizorių. Visgi, gydytoja neurologė D. Matačiūnienė primena, kad miego problemų turintiems žmonės patariama vengti televizoriaus žiūrėjimo ar išmaniojo telefono naudojimo prieš miegą. Kenčiantys nuo miego sutrikimų turėtų vengti ir alkoholio vartojimo, tačiau net 8 proc. apklaustų vyrų jį vartoja norėdami užmigti.

Vaistininkė A. Levickienė primena, kad receptinius vaistus patariama vartoti kuo rečiau ir tik pasitarus su gydytoju. Atsakingai vartoti reikėtų ir žolinius preparatus – vaistažolių arbatos nėra kasdieniai gėrimai. Ilgesnis valerijono šaknies vartojimas gali sukelti nežymią priklausomybę, o kitų žolelių veiksmingumas ilgainiui gali sumažėti. Todėl pastebėjus, kad kankina nemiga arba sunku užmigti, geriausia kreiptis į sveikatos specialistus ir, tik nustačius tikslias sutrikimų priežastis, pasirinkti gydymo priemones.

„BENU vaistinės“ užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ 2016 m. spalio 20–25 dienomis atlikto tyrimo metu apklausta 1006 šalies gyventojų nuo 18 iki 70 metų.


Prastai miegojote? Neurologė siūlo keletą išeičių

 

2016-11-24

 

Daugiau nei pusė (57 proc.) šalies gyventojų rytais jaučia miego trūkumą, o 58 proc. teigė negalintys užmigti dėl streso ir įtampos darbe. Tik pusė (51 proc.) respondentų savo miego kokybę vertina teigimai.

 

 

Tokius duomenis atskleidė BENU vaistinių tinklo užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas, rašoma pranešime spaudai.

Tyrimo duomenimis, dėl streso ir įtampos darbe dažniau sunkiai užmiega vyrai (62,1 proc.), tačiau dėl šeimyninių rūpesčių daugiau miego problemų kyla moterims (48,8 proc.). Be to, stresas, mažas fizinis krūvis bei šeimyniniai rūpesčiai dažniau vargina nesusituokusius žmones.

 

Gyventojai pastebi, kad dėl prasto miego iš ryto tenka jausti energijos stygių, mieguistumą, irzlumą ar net galvos bei raumenų skausmus. Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti ne tik žmonių įvardinamas miego sutrikimų priežastis, bet ir tai, kaip gyventojai stengiasi su jais kovoti. Sveikatos specialistai teigia, kad ilgą laiką visuomenėje vyravo nuomonė, jog miego sutrikimai yra tik gyvenimo komforto, o ne sveikatos problema. Visgi, nors trumpalaikis miego trūkumas gali atsiliepti emocinei būsenai, tačiau ilgalaikiai sutrikimai gali smarkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą.

Gydytoja neurologė Dalia Matačiūnienė teigia, kad per paskutinius 10 metų vis daugiau gyventojų kreipiasi dėl įvairių miego sutrikimų. Pasak jos, augantį besikreipiančiųjų skaičių gali lemti tiek įtemptas gyvenimo būdas, tiek platesnis visuomenės informavimas apie sutrikimų pasekmes.

„Neretai miego sutrikimai ilgą laiką lieka neatpažinti, neaptarti su gydytoju ir negydomi. Tačiau noriu pabrėžti, kad ilgalaikis miego trūkumas gali sutrikdyti psichinę sveikatą, paskatinti kūno masės ar gliukozės kiekio kraujyje didėjimą, trikdo gebėjimą priimti sprendimus bei didina nelaimingų atsitikimų riziką“, – įspėja D. Matačiūnienė.

 

Gydytoja neurologė pabrėžia, kad, jei miego sutrikimas užsitęsia vieną mėnesį ar ilgiau, būtina pasitarti su gydytoju. Šiuo metu priskaičiuojama daugiau nei 90 įvairių miego sutrikimų rūšių. Todėl labai svarbu išsiaiškinti sutrikimo tipą ir atrasti jį sukeliančias priežastis. Nors gyvenimiški rūpesčiai yra viena dažniausių prasto miego priežasčių, tyrimas atskleidė, jog net 39 proc. neigiamai savo miego kokybę vertinančių respondentų mano, kad prastą išsimiegojimą lemia stuburo ir nugaros skausmai. Beveik trečdalis (27 proc.) apklaustųjų teigia, jog neigiamą įtaką miego kokybei daro širdies veiklos sutrikimai.

 

Tyrimo duomenimis, migdomuosius ar raminamuosius preparatus naudoja daugiau nei 12 proc. apklaustųjų. Dažniausiai juos vartoja vyresni nei 56 metų amžiaus žmonės (19,0 proc.), tačiau jų prireikia ir beveik dešimtadaliui 18–25 metų amžiaus gyventojų.

„BENU vaistinės“ vaistininkės Audronės Levickienės teigimu, prieš pradedant vartoti vaistus, patariama išbandyti natūralias pagalbos priemones ar atsipalaiduoti padedančias veiklas.

„Trumpalaikes miego problemas palengvina šilta vonia, kvėpavimo pratimai, raminama muzika, skaitymas. Vaistažolių arbatos ar žoliniai preparatai su valerijonu, jonažolėmis, melisomis ar pasifloromis taip pat palengvina miego sutrikimus. Visgi, tai yra kompleksinė problema, todėl svarbu žinoti, ar žmogui reikia padėti užmigti, ar būti darbingu dieną. Subalansuota mityba, pakankamas magnio kiekis organizme taip pat turi teigiamos įtakos miego kokybei“, – teigia A. Levickienė.

 

Nors 27,8 proc. gyventojų norėdami užmigti skaito knygas, o dar 10 proc. klausosi raminamos muzikos, tyrimas atskleidė, kad beveik trečdalis žmonių bando užmigti žiūrėdami televizorių. Visgi, gydytoja neurologė D. Matačiūnienė primena, kad miego problemų turintiems žmonės patariama vengti televizoriaus žiūrėjimo ar išmaniojo telefono naudojimo prieš miegą. Kenčiantys nuo miego sutrikimų turėtų vengti ir alkoholio vartojimo, tačiau net 8 proc. apklaustų vyrų jį vartoja norėdami užmigti.

Vaistininkė A. Levickienė primena, kad receptinius vaistus patariama vartoti kuo rečiau ir tik pasitarus su gydytoju. Atsakingai vartoti reikėtų ir žolinius preparatus – vaistažolių arbatos nėra kasdieniai gėrimai. Ilgesnis valerijono šaknies vartojimas gali sukelti nežymią priklausomybę, o kitų žolelių veiksmingumas ilgainiui gali sumažėti. Todėl pastebėjus, kad kankina nemiga arba sunku užmigti, geriausia kreiptis į sveikatos specialistus ir, tik nustačius tikslias sutrikimų priežastis, pasirinkti gydymo priemones.

„BENU vaistinės“ užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ 2016 m. spalio 20–25 dienomis atlikto tyrimo metu apklausta 1006 šalies gyventojų nuo 18 iki 70 metų.