Siunčia žinią laukiantiems tik „Sodros“ pensijos: jums gresia skurdas

 

2017-03-30

 

83 proc. Lietuvos gyventojų nori savarankiškai rūpintis savo finansine gerove ir tikisi, kad valstybė per mažesnius mokesčius ir kitas priemones skatins juos taupyti.

 

Tai šiandien Vilniuje vykstančiame Finansų rinkų forume pabrėžė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas, remdamasis bendrovės „Spinter tyrimai” atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, rašoma asociacijos pranešime spaudai.

„Šiais laikais yra daug kaupimo paslaugų ir saugiausia yra pasikliauti ne vienu, o keliais pajamų šaltiniais senatvėje. Deja, net 93 proc. gyventojų, paklausti apie ateitį, pagrindiniu pajamų šaltiniu senatvėje nurodo „Sodros“ pensiją. Šie žmonės smarkiai rizikuoja senatvę pasitikti su ištiesta ranka – papildyti vargingiausiai gyvenančių gyventojų gretas“, - pranešime spaudai pažymi A. Bakšinskas.

Pasak LGDĮA prezidento, reikia suprasti, kad po 20-30 metų vieną pensininką išlaikys dvigubai mažiau dirbančiųjų nei šiandien, o valstybės mokama pensija sudarys ne daugiau kaip 30-40 proc. asmens turėtų darbinių pajamų.

Tuo tarpu norint, kad gyvenimo kokybė senatvėje drastiškai nekristų, gaunamos pajamos išėjus į pensiją turėtų sudaryti 70-80 proc. turėtų darbinių pajamų.

Ekspertų teigimu, tam būtina nuosekliai taupyti papildomai, naudojant įvairius instrumentus – gyvybės draudimą, antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fondus bei kitus šaltinius.

Finansų rinkų forumo dalyviai pripažino, kad žmonių kaupimą senatvei būtina didinti, skatinant žmones senatvei atsidėti daugiau – tiek kaupiant per privačius pensijų fondus, tiek naudojant kitus instrumentus.

„Skaičiuojama, kad kaupimui senatvei įvairiomis priemonėmis turėtų būti skiriama apie 10 proc. pajamų“, - sakė Lietuvos investicinių ir pensinių fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Kad kaupimą pensijai reikia ne stabdyti, o didinti, nes senatvei Lietuvos žmonės šiandien kaupia nepakankamai, kalbėdamas apie numatomą pensijų fondų pertvarką pripažino ir LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

„Kaupimas turi būti didesnis. Turime sudaryti galimybes žmonėms, jei yra noro ir galimybių, kaupti daugiau. Kita galimybė – prie pensinio kaupimo prisidėti ir darbdaviams“, - forumo metu sakė S. Jakeliūnas.

Pasak LGDĮA prezidento, labai svarbu, kad ir pati valstybė sistemingai skatintų žmones taupyti ateičiai, skiriant tam pakankamą dalį pajamų.

„Kartu turime ieškoti būdų, kaip didinti žmonių galimybes atsidėti ir sutaupyti daugiau, nes akivaizdu, kad dabar taupome nepakankamai. Jei nieko nedarysime, po kelių dešimtmečių ši našta guls ant valstybės pečių“, - teigia A. Bakšinskas, atkreipdamas dėmesį, kad gyventojų taupymo skatinimas naudingas ir valstybei.

Asociacijos prezidentas taip pat primena, kad Estija savo gyventojus skatina taupymui skirti 500 eurų per mėnesį, o Lietuva – apie 167 eurus. Tai yra maksimali gyvybės draudimo ir trečiosios pakopos fondų įmokų suma per mėnesį, kuriai dar taikomas valstybės skatinimas – deklaravus pajamas galima susigrąžinti iki 15 proc. sumokėtų įmokų sumos. Jei kaupimui skiriama daugiau nei maždaug 167 eurus per mėnesį arba daugiau nei 2000 eurų per metus, gyventojų pajamų mokesčio susigrąžinimui pradedamos taikyti lubos.

„Bet ar tikrai mes manome, kad Lietuvos žmonės ateityje nusipelno triskart mažesnių pensijų, nei mūsų artimi kaimynai? Jei nenorime užprogramuoti sau tokios ateities, turime jau dabar pradėti galvoti apie lubų, ribojančių kaupimą ateičiai, padidinimą arba indeksavimo mechanizmus“, - teigė LGDĮA prezidentas A. Bakšinskas.


Siunčia žinią laukiantiems tik „Sodros“ pensijos: jums gresia skurdas

 

2017-03-30

 

83 proc. Lietuvos gyventojų nori savarankiškai rūpintis savo finansine gerove ir tikisi, kad valstybė per mažesnius mokesčius ir kitas priemones skatins juos taupyti.

 

Tai šiandien Vilniuje vykstančiame Finansų rinkų forume pabrėžė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas, remdamasis bendrovės „Spinter tyrimai” atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, rašoma asociacijos pranešime spaudai.

„Šiais laikais yra daug kaupimo paslaugų ir saugiausia yra pasikliauti ne vienu, o keliais pajamų šaltiniais senatvėje. Deja, net 93 proc. gyventojų, paklausti apie ateitį, pagrindiniu pajamų šaltiniu senatvėje nurodo „Sodros“ pensiją. Šie žmonės smarkiai rizikuoja senatvę pasitikti su ištiesta ranka – papildyti vargingiausiai gyvenančių gyventojų gretas“, - pranešime spaudai pažymi A. Bakšinskas.

Pasak LGDĮA prezidento, reikia suprasti, kad po 20-30 metų vieną pensininką išlaikys dvigubai mažiau dirbančiųjų nei šiandien, o valstybės mokama pensija sudarys ne daugiau kaip 30-40 proc. asmens turėtų darbinių pajamų.

Tuo tarpu norint, kad gyvenimo kokybė senatvėje drastiškai nekristų, gaunamos pajamos išėjus į pensiją turėtų sudaryti 70-80 proc. turėtų darbinių pajamų.

Ekspertų teigimu, tam būtina nuosekliai taupyti papildomai, naudojant įvairius instrumentus – gyvybės draudimą, antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fondus bei kitus šaltinius.

Finansų rinkų forumo dalyviai pripažino, kad žmonių kaupimą senatvei būtina didinti, skatinant žmones senatvei atsidėti daugiau – tiek kaupiant per privačius pensijų fondus, tiek naudojant kitus instrumentus.

„Skaičiuojama, kad kaupimui senatvei įvairiomis priemonėmis turėtų būti skiriama apie 10 proc. pajamų“, - sakė Lietuvos investicinių ir pensinių fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Kad kaupimą pensijai reikia ne stabdyti, o didinti, nes senatvei Lietuvos žmonės šiandien kaupia nepakankamai, kalbėdamas apie numatomą pensijų fondų pertvarką pripažino ir LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

„Kaupimas turi būti didesnis. Turime sudaryti galimybes žmonėms, jei yra noro ir galimybių, kaupti daugiau. Kita galimybė – prie pensinio kaupimo prisidėti ir darbdaviams“, - forumo metu sakė S. Jakeliūnas.

Pasak LGDĮA prezidento, labai svarbu, kad ir pati valstybė sistemingai skatintų žmones taupyti ateičiai, skiriant tam pakankamą dalį pajamų.

„Kartu turime ieškoti būdų, kaip didinti žmonių galimybes atsidėti ir sutaupyti daugiau, nes akivaizdu, kad dabar taupome nepakankamai. Jei nieko nedarysime, po kelių dešimtmečių ši našta guls ant valstybės pečių“, - teigia A. Bakšinskas, atkreipdamas dėmesį, kad gyventojų taupymo skatinimas naudingas ir valstybei.

Asociacijos prezidentas taip pat primena, kad Estija savo gyventojus skatina taupymui skirti 500 eurų per mėnesį, o Lietuva – apie 167 eurus. Tai yra maksimali gyvybės draudimo ir trečiosios pakopos fondų įmokų suma per mėnesį, kuriai dar taikomas valstybės skatinimas – deklaravus pajamas galima susigrąžinti iki 15 proc. sumokėtų įmokų sumos. Jei kaupimui skiriama daugiau nei maždaug 167 eurus per mėnesį arba daugiau nei 2000 eurų per metus, gyventojų pajamų mokesčio susigrąžinimui pradedamos taikyti lubos.

„Bet ar tikrai mes manome, kad Lietuvos žmonės ateityje nusipelno triskart mažesnių pensijų, nei mūsų artimi kaimynai? Jei nenorime užprogramuoti sau tokios ateities, turime jau dabar pradėti galvoti apie lubų, ribojančių kaupimą ateičiai, padidinimą arba indeksavimo mechanizmus“, - teigė LGDĮA prezidentas A. Bakšinskas.