Emigrantų elgesio pasikeitimai optimistiškai nenuteikia

 

2016-12-15

 

Finansinės paramos iš emigravusių artimųjų Lietuvoje sulaukia apie trečdalis gyventojų, kurių artimoje aplinkoje į užsienį yra išvykusių gyventi artimųjų.

 

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šių metų antrąjį ketvirtį asmeninės perlaidos iš užsienio į Lietuvą siekė 274,58 mln. eurų. Prieš metus tą patį ketvirtį – 287,55 mln. eurų.

Ekonomistai ir ekspertai jau ne kartą kėlė klausimą, ar tolstantis emigrantų ryšys su Lietuva, svyruojantys valiutų kursai bei pasaulyje tvyrantis neapibrėžtumas neužsuks iš emigrantų tekančio pinigų šaltinio.

DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad artimoje šeimoje emigrantų turintys prisipažino kas trečias Lietuvos gyventojas (33,6 proc.).

Dažniau šeimoje turintys migrantų nurodė rajonų centrų ir kaimų gyventojai, mažesnių ir vidutinių pajamų atstovai.

Iš jų piniginę paramą iš emigravusių giminaičių gaunantys teigė 30,1 proc.

5,2 proc. tikino piniginės paramos sulaukiantys kiekvieną mėnesį, 24,9 proc. – nereguliariai.

Vis dėlto didžioji dalis (69,9 proc.) turinčiųjų artimoje aplinkoje emigrantų teigė finansinės paramos iš svečių šalių nesulaukia.

Kaip pastebi „Spinter tyrimai“, gaunantys paramą pinigais dažniau įvardijo moterys, vyresnio amžiaus (vyresni nei 55 m.), mažesnių pajamų respondentai.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento Pinigų politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas Justinas Markauskas pastebi, kad nuo 2011 m. daugiausia grynųjų pinigų perlaidų yra gauta iš Jungtinės Karalystės, Rusijos ir JAV: kartu sudėjus – 40 proc. visų į Lietuvą per šį laikotarpį atsiųstų perlaidų.

„Nuo penai metų grynųjų perlaidų sumos į Lietuvą išlieka gana stabilios. Palyginus šių metų antrąjį ketvirtį su pernai pirmuoju perlaidų sumos skyrėsi tik 2 proc. Tačiau perlaidų tendencijos iš atskirų valstybių išsiskiria.

Per laikotarpį nuo pernai pirmojo ketvirčio iki šių metų antrojo ketvirčio piniginiai pervedimai į Lietuvą iš JAV ir Vokietijos išaugo 18 proc., o iš Jungtinės Karalystės krito 16 proc., iš Rusijos – 8 proc.“, – pastebėjo Lietuvos banko atstovas.

 

Sunku prognozuoti, ko laukti ateityje

Kaip teigė J. Markauskas, Lietuvos bankas neskelbia prognozių, kokių piniginių pervedimų iš užsienio srautų laukiama ateityje.

„Bet ir prognozuoti nebūtų paprasta, turbūt ir neįmanoma, nes šios srities prognozės priklausytų nuo veiksnių, kurių kainą nuspėti itin sunku, pavyzdžiui, nuo užsienio valiutos kursų, kuriuos prognozuoti sudėtinga net trumpuoju laikotarpiu. Vis dėlto kai kurių tendencijų čia galima įžvelgti“, – pastebėjo pašnekovas.

Pasak jo, jau pradedama justi „Brexit“ įtaka perlaidoms iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą: nuo pernai metų trečiojo ketvirčio, augant nežinomybei dėl „Brexit“ referendumo baigties, nuolat mažėjo perlaidos į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos.

„Jungtinės Karalystės svaras sterlingų per šį laikotarpį (2015 m. 3 ketv. - 2016 m. 2 ketv.) euro atžvilgiu nuvertėjo 9 proc.

Taigi matant naujausias perlaidų iš JK į Lietuvą tendencijas bei įvertinant tai, kad jau po „Brexit“ balsavimo svaro sterlingų valiutos kursas euro atžvilgiu papildomai nuvertėjo dar tiek pat, o JK artimiausiais metais prognozuojamas ekonomikos augimo sulėtėjimas, galima tikėtis reikšmingesnio perlaidų iš JK į Lietuvą mažėjimo artimiausiu metu“, – savo pastebėjimais dalijosi ekspertas.

Kalbėdamas apie piniginius pervedimus iš Rusijos, J. Markauskas teigė besitikintis, kad piniginiai srautai iš šios šalies stabilizuosis: „Kitiems metams Tarptautinis valiutų fondas (TVF) Rusijos ekonomikai jau prognozuoja augimą, numatomas 1,1 proc. BVP augimas, o rublis šių metų eigoje palaipsniui kylant naftos kainoms taip pat sutvirtėjo. Palyginimui, 2014-2015 m. Rusijos BVP krito, o rublis euro atžvilgiu nuvertėjo 75 proc.”.

Kaip keisis pinigų perlaidos į Lietuvą iš JAV, kol kas Lietuvos banko atstovas nesiryžo vertinti.

„Viena vertus, TVF artimiausiais metais JAV prognozuoja tolimesnį ekonomikos augimą: šiais metais BVP turėtų didėti 1,6 proc., kitais – 2,2 proc. Kita vertus, JAV piliečiams išsirinkus naująją vykdomąją valdžią dar nėra iki galo aišku, kokios ekonominės politikos imsis naujoji administracija. Kol kas finansų rinkose įsivyravę lūkesčiai, jog naujasis prezidentas papildomai skatins ekonomikos augimą: didins valstybės išlaidas bei mažins mokesčius įmonėms. Didele dalimi dėl to doleris euro atžvilgiu vien per pastarąsias dvi savaites sutvirtėjo 4 proc.”, – komentavo J. Markauskas.


Valiutų kursų svyravimai – labai svarbus veiksnys pinigų pervedimams į Lietuvą: didžioji dalis perlaidų atkeliauja iš užsienio valstybių, kurios turi skirtingą nacionalinę valiuta.

„Pastebima, kad perlaidų tendencijos koreliuoja su užsienio valiutų kursų pokyčiais. Pavyzdžiui, nuo 2015 m. pirmojo ketvirčio iki šių metų antrojo piniginiai pervedimai į Lietuvą iš JAV padidėjo, o iš Jungtinės Karalystės ir Rusijos sumažėjo. Per šį laikotarpį JAV doleris sustiprėjo 8 proc., JK svaras sterlingų susilpnėjo 7 proc. Nors šiais metais Rusijos rublio vertė pakilo, 2014-2015 m. jis euro atžvilgiu reikšmingai nuvertėjo – 75 proc.”, – kalbėjo Lietuvos banko specialistas.

Vis dėlto ne vien valiutų kursų svyravimai daro įtaką iš užsienio atkeliaujantiems piniginiams pervedimams. Jiems įtakos turi ir ekonominė situacija užsienio valstybėje, nes nuo jos priklauso perlaidų siuntėjų darbo užmokestis ir jo pokyčiai. Žiūrint ilgalaikiu laikotarpiu perlaidoms įtakos turi ir migracijos srautai.

 

Mato mažėjančias perlaidas ir ateityje

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas taip pat pastebėjo, kad kalbant apie asmeninius pinigų perlaidas į Lietuvą yra pastebima mažėjimo tendencija.

„Žinoma, tai gali būti nepalankūs valiutų kursų pasikeitimai, bet iš kitos pusės reikia pripažinti, kad nemažai žmonių išvažiuodavo vieni, o paskui pasiimdavo ir visą šeimą. Dabar lietuvių šeimos vis labiau persikelia jau visos į svečias šalis“, – komentavo pašnekovas.

Pasak jo, likusios šeimos emigravimas į svetimą šalį taip pat gali prisidėti prie perlaidų mažėjimo.

„Kitas dalykas, galbūt Lietuvoje gyvenimo lygis gerėja, tai gal kai kuriems žmonėms reikia vis mažiau piniginės pagalbos iš užsienio“, – svarstė T. Povilauskas.

Kartu analitikas pabrėžė, kad svarbu nepamiršti, kad vienokia piniginių pervedimų reikšmė yra didmiesčiuose, kita – mažesniuose regionuose, kur emigracija didesnė.

„Tai žinoma, ten vyresniems žmonėms ta pervedimų įtaka dar lieka didelė“, – pridėjo jis.

SEB banko analitikas taip pat pastebi kitą tendenciją, kuri gali taip pat mažinti emigrantų į Lietuvą siunčiamus piniginius pervedimus.


„Jei anksčiau daugiau emigrantų galvodavo apie grįžimą, tai dabar vis daugiau išvykusių žmonių perka ten nekilnojamąjį turtą. Taigi, jei emigrantai nebeplanuoja čia grįžti, tai ir čia nieko nebeperka ir nesiunčia pinigų, – kalbėjo jis. – Jei mes nesusidorosime ir neperlaušime emigracijos didėjimo tendencijos, ir ypač to, kad jie nebegalvos sugrįžti, tai faktas, kas čia bus vis mažiau žmonių, kam siųsti pinigus į Lietuvą“.

Pastaraisiais metais į Lietuvą iš užsienio atkeliaudavo apie 1 mlrd. eurų asmeninių piniginių perlaidų. Vis dėlto T. Povilauskas teigia, kad dabar Lietuvos ekonomikos padėtis nėra tokia priklausoma nuo piniginių perlaidų iš užsienio. Jų didesnė reikšmė buvo po krizės, kai piniginiai pervedimai labai greitai augo: dabar sumos stabilizavosi.

„Gali būti, kad pervedimų reikšmė vėl išaugtų, jei įvyktų dar viena krizė ir emigrantai pradėtų pervedinėti daugiau pinigų, o tas lietuviškas solidarumas įsijungtų“, – svarstė jis.


Emigrantų elgesio pasikeitimai optimistiškai nenuteikia

 

2016-12-15

 

Finansinės paramos iš emigravusių artimųjų Lietuvoje sulaukia apie trečdalis gyventojų, kurių artimoje aplinkoje į užsienį yra išvykusių gyventi artimųjų.

 

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šių metų antrąjį ketvirtį asmeninės perlaidos iš užsienio į Lietuvą siekė 274,58 mln. eurų. Prieš metus tą patį ketvirtį – 287,55 mln. eurų.

Ekonomistai ir ekspertai jau ne kartą kėlė klausimą, ar tolstantis emigrantų ryšys su Lietuva, svyruojantys valiutų kursai bei pasaulyje tvyrantis neapibrėžtumas neužsuks iš emigrantų tekančio pinigų šaltinio.

DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad artimoje šeimoje emigrantų turintys prisipažino kas trečias Lietuvos gyventojas (33,6 proc.).

Dažniau šeimoje turintys migrantų nurodė rajonų centrų ir kaimų gyventojai, mažesnių ir vidutinių pajamų atstovai.

Iš jų piniginę paramą iš emigravusių giminaičių gaunantys teigė 30,1 proc.

5,2 proc. tikino piniginės paramos sulaukiantys kiekvieną mėnesį, 24,9 proc. – nereguliariai.

Vis dėlto didžioji dalis (69,9 proc.) turinčiųjų artimoje aplinkoje emigrantų teigė finansinės paramos iš svečių šalių nesulaukia.

Kaip pastebi „Spinter tyrimai“, gaunantys paramą pinigais dažniau įvardijo moterys, vyresnio amžiaus (vyresni nei 55 m.), mažesnių pajamų respondentai.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento Pinigų politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas Justinas Markauskas pastebi, kad nuo 2011 m. daugiausia grynųjų pinigų perlaidų yra gauta iš Jungtinės Karalystės, Rusijos ir JAV: kartu sudėjus – 40 proc. visų į Lietuvą per šį laikotarpį atsiųstų perlaidų.

„Nuo penai metų grynųjų perlaidų sumos į Lietuvą išlieka gana stabilios. Palyginus šių metų antrąjį ketvirtį su pernai pirmuoju perlaidų sumos skyrėsi tik 2 proc. Tačiau perlaidų tendencijos iš atskirų valstybių išsiskiria.

Per laikotarpį nuo pernai pirmojo ketvirčio iki šių metų antrojo ketvirčio piniginiai pervedimai į Lietuvą iš JAV ir Vokietijos išaugo 18 proc., o iš Jungtinės Karalystės krito 16 proc., iš Rusijos – 8 proc.“, – pastebėjo Lietuvos banko atstovas.

 

Sunku prognozuoti, ko laukti ateityje

Kaip teigė J. Markauskas, Lietuvos bankas neskelbia prognozių, kokių piniginių pervedimų iš užsienio srautų laukiama ateityje.

„Bet ir prognozuoti nebūtų paprasta, turbūt ir neįmanoma, nes šios srities prognozės priklausytų nuo veiksnių, kurių kainą nuspėti itin sunku, pavyzdžiui, nuo užsienio valiutos kursų, kuriuos prognozuoti sudėtinga net trumpuoju laikotarpiu. Vis dėlto kai kurių tendencijų čia galima įžvelgti“, – pastebėjo pašnekovas.

Pasak jo, jau pradedama justi „Brexit“ įtaka perlaidoms iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą: nuo pernai metų trečiojo ketvirčio, augant nežinomybei dėl „Brexit“ referendumo baigties, nuolat mažėjo perlaidos į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos.

„Jungtinės Karalystės svaras sterlingų per šį laikotarpį (2015 m. 3 ketv. - 2016 m. 2 ketv.) euro atžvilgiu nuvertėjo 9 proc.

Taigi matant naujausias perlaidų iš JK į Lietuvą tendencijas bei įvertinant tai, kad jau po „Brexit“ balsavimo svaro sterlingų valiutos kursas euro atžvilgiu papildomai nuvertėjo dar tiek pat, o JK artimiausiais metais prognozuojamas ekonomikos augimo sulėtėjimas, galima tikėtis reikšmingesnio perlaidų iš JK į Lietuvą mažėjimo artimiausiu metu“, – savo pastebėjimais dalijosi ekspertas.

Kalbėdamas apie piniginius pervedimus iš Rusijos, J. Markauskas teigė besitikintis, kad piniginiai srautai iš šios šalies stabilizuosis: „Kitiems metams Tarptautinis valiutų fondas (TVF) Rusijos ekonomikai jau prognozuoja augimą, numatomas 1,1 proc. BVP augimas, o rublis šių metų eigoje palaipsniui kylant naftos kainoms taip pat sutvirtėjo. Palyginimui, 2014-2015 m. Rusijos BVP krito, o rublis euro atžvilgiu nuvertėjo 75 proc.”.

Kaip keisis pinigų perlaidos į Lietuvą iš JAV, kol kas Lietuvos banko atstovas nesiryžo vertinti.

„Viena vertus, TVF artimiausiais metais JAV prognozuoja tolimesnį ekonomikos augimą: šiais metais BVP turėtų didėti 1,6 proc., kitais – 2,2 proc. Kita vertus, JAV piliečiams išsirinkus naująją vykdomąją valdžią dar nėra iki galo aišku, kokios ekonominės politikos imsis naujoji administracija. Kol kas finansų rinkose įsivyravę lūkesčiai, jog naujasis prezidentas papildomai skatins ekonomikos augimą: didins valstybės išlaidas bei mažins mokesčius įmonėms. Didele dalimi dėl to doleris euro atžvilgiu vien per pastarąsias dvi savaites sutvirtėjo 4 proc.”, – komentavo J. Markauskas.


Valiutų kursų svyravimai – labai svarbus veiksnys pinigų pervedimams į Lietuvą: didžioji dalis perlaidų atkeliauja iš užsienio valstybių, kurios turi skirtingą nacionalinę valiuta.

„Pastebima, kad perlaidų tendencijos koreliuoja su užsienio valiutų kursų pokyčiais. Pavyzdžiui, nuo 2015 m. pirmojo ketvirčio iki šių metų antrojo piniginiai pervedimai į Lietuvą iš JAV padidėjo, o iš Jungtinės Karalystės ir Rusijos sumažėjo. Per šį laikotarpį JAV doleris sustiprėjo 8 proc., JK svaras sterlingų susilpnėjo 7 proc. Nors šiais metais Rusijos rublio vertė pakilo, 2014-2015 m. jis euro atžvilgiu reikšmingai nuvertėjo – 75 proc.”, – kalbėjo Lietuvos banko specialistas.

Vis dėlto ne vien valiutų kursų svyravimai daro įtaką iš užsienio atkeliaujantiems piniginiams pervedimams. Jiems įtakos turi ir ekonominė situacija užsienio valstybėje, nes nuo jos priklauso perlaidų siuntėjų darbo užmokestis ir jo pokyčiai. Žiūrint ilgalaikiu laikotarpiu perlaidoms įtakos turi ir migracijos srautai.

 

Mato mažėjančias perlaidas ir ateityje

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas taip pat pastebėjo, kad kalbant apie asmeninius pinigų perlaidas į Lietuvą yra pastebima mažėjimo tendencija.

„Žinoma, tai gali būti nepalankūs valiutų kursų pasikeitimai, bet iš kitos pusės reikia pripažinti, kad nemažai žmonių išvažiuodavo vieni, o paskui pasiimdavo ir visą šeimą. Dabar lietuvių šeimos vis labiau persikelia jau visos į svečias šalis“, – komentavo pašnekovas.

Pasak jo, likusios šeimos emigravimas į svetimą šalį taip pat gali prisidėti prie perlaidų mažėjimo.

„Kitas dalykas, galbūt Lietuvoje gyvenimo lygis gerėja, tai gal kai kuriems žmonėms reikia vis mažiau piniginės pagalbos iš užsienio“, – svarstė T. Povilauskas.

Kartu analitikas pabrėžė, kad svarbu nepamiršti, kad vienokia piniginių pervedimų reikšmė yra didmiesčiuose, kita – mažesniuose regionuose, kur emigracija didesnė.

„Tai žinoma, ten vyresniems žmonėms ta pervedimų įtaka dar lieka didelė“, – pridėjo jis.

SEB banko analitikas taip pat pastebi kitą tendenciją, kuri gali taip pat mažinti emigrantų į Lietuvą siunčiamus piniginius pervedimus.


„Jei anksčiau daugiau emigrantų galvodavo apie grįžimą, tai dabar vis daugiau išvykusių žmonių perka ten nekilnojamąjį turtą. Taigi, jei emigrantai nebeplanuoja čia grįžti, tai ir čia nieko nebeperka ir nesiunčia pinigų, – kalbėjo jis. – Jei mes nesusidorosime ir neperlaušime emigracijos didėjimo tendencijos, ir ypač to, kad jie nebegalvos sugrįžti, tai faktas, kas čia bus vis mažiau žmonių, kam siųsti pinigus į Lietuvą“.

Pastaraisiais metais į Lietuvą iš užsienio atkeliaudavo apie 1 mlrd. eurų asmeninių piniginių perlaidų. Vis dėlto T. Povilauskas teigia, kad dabar Lietuvos ekonomikos padėtis nėra tokia priklausoma nuo piniginių perlaidų iš užsienio. Jų didesnė reikšmė buvo po krizės, kai piniginiai pervedimai labai greitai augo: dabar sumos stabilizavosi.

„Gali būti, kad pervedimų reikšmė vėl išaugtų, jei įvyktų dar viena krizė ir emigrantai pradėtų pervedinėti daugiau pinigų, o tas lietuviškas solidarumas įsijungtų“, – svarstė jis.