Suskaičiavo, kiek gyventojų vis dar naudojasi tėvų pagalba

 

2016-11-29

 

Daugiau kaip trečdaliui Lietuvos gyventojų pragyventi padeda tėvai, o finansinės paramos iš tėvų sulaukia beveik kas dešimtas gyventojas.

 

Nuo tėvų finansinės paramos labiau priklausomi yra 18-25 metų gyventojai, moksleiviai ir studentai, taip pat nesusituokę bei asmenys su nebaigtu viduriniu išsilavinimu.

Beje, daugiausia šia parama besinaudojantys jauniausi šalies gyventojai išsiskiria ir tuo, kad mažiausiai planuoja išlaidas lyginant su kitomis amžiaus grupėmis.

Tokias tendencijas atskleidė vienos pirmaujančių šalies turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu atliktas gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimas, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Į klausimą, ar jums padeda pragyventi tėvai, teigiamai atsakė 35,4 proc. Lietuvos gyventojų. 9,2 proc. gyventojų iš tėvų gauna finansinę paramą, 11,8 proc. apklaustųjų – kitą materialinę pagalbą, dar 14,4 proc. gyventojų teigia sulaukiantys kitos pagalbos.

Tarp asmenų, kuriems tėvai padeda finansiškai, daugiausia yra 18-25 metų gyventojai (34,9 proc. apklaustųjų). Nors Lietuvos gyventojai daugiausia mano, kad finansiškai savarankiškai nuo tėvų pradėti gyventi reikėtų sulaukus 24 metų, realybė yra kiek kitokia. Finansinę tėvų paramą gauna ir kas dešimtas 26-35 metų gyventojas (10,5 proc.). Respondentų amžiui didėjant, tėvų finansinės paramos gavėjų gretos mažėja.

 

„Įdomu tai, kad daugiau kaip ketvirtadalis iš dažniausiai finansinę tėvų paramą gaunančių 18-25 metų gyventojų planuoja tik didžiąsias išlaidas, o dar ketvirtadalis jų apskritai neplanuoja. Visgi planuoti išlaidas atsižvelgiant į poreikius ir finansinius tikslus reikėtų pradėti kuo anksčiau, ilgainiui tai leidžia susikurti tvirtesnį finansinį pagrindą ir atidėti lėšų didesniems pirkiniams ar ilgalaikiams poreikiams, sukaupti daugiau turto senatvei“, – pastebi dr. Dalia Kolmatsui, „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų departamento direktorė.

 

Tarp finansinės paramos iš tėvų gavėjų – daugiausia studentai ar moksleiviai (55,1 proc.), taip pat bedarbiai (15,3 proc.) ir smulkieji verslininkai (7,9 proc.). Žymiai dažniau nei susituokę ar gyvenantys neregistruotoje santuokoje yra finansiškai remiami ir tie, kurie nesukūrė šeimų (atitinkamai 25,6 proc. ir 4,3 proc.).

 

Įdomu tai, kad mažiausias pajamas, iki 200 eurų asmeniui, gaunantys asmenys nėra vieninteliai, kurie sulaukia tėvų paramos (15 proc.). Nors finansiškai jie yra remiami tėvų dažniau nei gaunantys didesnes pajamas, bet nuo tėvų paramos priklauso ir gyventojai, kurių pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį sudaro nuo 301 iki 500 eurų. 8 proc. šių gyventojų nurodė gaunantys finansinę paramą, 15,3 proc. – materialinę, o 17,7 proc. – kitą pagalbą. Gyventojai iš didžiausias pajamas gaunančių šeimų (daugiau kaip 500 eurų asmeniui) dažniausiai nurodo sulaukiantys ne finansinės ar materialinės, bet kitos tėvų pagalbos (19,4 proc. gyventojų).

 

Be to, tėvų finansinė parama yra susijusi ir su išsilavinimu. Asmenys, su nebaigtu viduriniu išsilavinimu yra remiami dažniau nei studijavę aukštojoje mokykloje ar turintys vidurinį ar specialų vidurinį išsilavinimą. Finansine tėvų parama naudojasi 15,7 proc. nebaigusiųjų ir 9,2 proc. baigusių vidurinę mokyklą, taip pat 7,1 proc. turinčių aukštąjį išsilavinimą.

 

Bendrai tėvų paramos mažiau sulaukia ir gyvenantys kaimo vietovėse. Paramos iš tėvų teigia negaunantys 66,8 proc. kaimo vietovių gyventojų. Palyginimui, tėvai pragyventi nepadeda 60,9 proc. didžiųjų miestų ir 59,1 proc. kitų miestų ir rajonų centrų gyventojų.

Bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu šių metų vasarį reprezentatyvų šalies gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausta 1011 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.


Suskaičiavo, kiek gyventojų vis dar naudojasi tėvų pagalba

 

2016-11-29

 

Daugiau kaip trečdaliui Lietuvos gyventojų pragyventi padeda tėvai, o finansinės paramos iš tėvų sulaukia beveik kas dešimtas gyventojas.

 

Nuo tėvų finansinės paramos labiau priklausomi yra 18-25 metų gyventojai, moksleiviai ir studentai, taip pat nesusituokę bei asmenys su nebaigtu viduriniu išsilavinimu.

Beje, daugiausia šia parama besinaudojantys jauniausi šalies gyventojai išsiskiria ir tuo, kad mažiausiai planuoja išlaidas lyginant su kitomis amžiaus grupėmis.

Tokias tendencijas atskleidė vienos pirmaujančių šalies turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu atliktas gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimas, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Į klausimą, ar jums padeda pragyventi tėvai, teigiamai atsakė 35,4 proc. Lietuvos gyventojų. 9,2 proc. gyventojų iš tėvų gauna finansinę paramą, 11,8 proc. apklaustųjų – kitą materialinę pagalbą, dar 14,4 proc. gyventojų teigia sulaukiantys kitos pagalbos.

Tarp asmenų, kuriems tėvai padeda finansiškai, daugiausia yra 18-25 metų gyventojai (34,9 proc. apklaustųjų). Nors Lietuvos gyventojai daugiausia mano, kad finansiškai savarankiškai nuo tėvų pradėti gyventi reikėtų sulaukus 24 metų, realybė yra kiek kitokia. Finansinę tėvų paramą gauna ir kas dešimtas 26-35 metų gyventojas (10,5 proc.). Respondentų amžiui didėjant, tėvų finansinės paramos gavėjų gretos mažėja.

 

„Įdomu tai, kad daugiau kaip ketvirtadalis iš dažniausiai finansinę tėvų paramą gaunančių 18-25 metų gyventojų planuoja tik didžiąsias išlaidas, o dar ketvirtadalis jų apskritai neplanuoja. Visgi planuoti išlaidas atsižvelgiant į poreikius ir finansinius tikslus reikėtų pradėti kuo anksčiau, ilgainiui tai leidžia susikurti tvirtesnį finansinį pagrindą ir atidėti lėšų didesniems pirkiniams ar ilgalaikiams poreikiams, sukaupti daugiau turto senatvei“, – pastebi dr. Dalia Kolmatsui, „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų departamento direktorė.

 

Tarp finansinės paramos iš tėvų gavėjų – daugiausia studentai ar moksleiviai (55,1 proc.), taip pat bedarbiai (15,3 proc.) ir smulkieji verslininkai (7,9 proc.). Žymiai dažniau nei susituokę ar gyvenantys neregistruotoje santuokoje yra finansiškai remiami ir tie, kurie nesukūrė šeimų (atitinkamai 25,6 proc. ir 4,3 proc.).

 

Įdomu tai, kad mažiausias pajamas, iki 200 eurų asmeniui, gaunantys asmenys nėra vieninteliai, kurie sulaukia tėvų paramos (15 proc.). Nors finansiškai jie yra remiami tėvų dažniau nei gaunantys didesnes pajamas, bet nuo tėvų paramos priklauso ir gyventojai, kurių pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį sudaro nuo 301 iki 500 eurų. 8 proc. šių gyventojų nurodė gaunantys finansinę paramą, 15,3 proc. – materialinę, o 17,7 proc. – kitą pagalbą. Gyventojai iš didžiausias pajamas gaunančių šeimų (daugiau kaip 500 eurų asmeniui) dažniausiai nurodo sulaukiantys ne finansinės ar materialinės, bet kitos tėvų pagalbos (19,4 proc. gyventojų).

 

Be to, tėvų finansinė parama yra susijusi ir su išsilavinimu. Asmenys, su nebaigtu viduriniu išsilavinimu yra remiami dažniau nei studijavę aukštojoje mokykloje ar turintys vidurinį ar specialų vidurinį išsilavinimą. Finansine tėvų parama naudojasi 15,7 proc. nebaigusiųjų ir 9,2 proc. baigusių vidurinę mokyklą, taip pat 7,1 proc. turinčių aukštąjį išsilavinimą.

 

Bendrai tėvų paramos mažiau sulaukia ir gyvenantys kaimo vietovėse. Paramos iš tėvų teigia negaunantys 66,8 proc. kaimo vietovių gyventojų. Palyginimui, tėvai pragyventi nepadeda 60,9 proc. didžiųjų miestų ir 59,1 proc. kitų miestų ir rajonų centrų gyventojų.

Bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu šių metų vasarį reprezentatyvų šalies gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausta 1011 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.