Iš davusių medikui kyšį dauguma sako jautęsi moraliai įsipareigoję atsidėkoti

 

2017-01-16

 

Gyventojų apklausa parodė, kad beveik pusei jų yra tekę atsidėkoti gydytojui finansiškai, o dažniausiai tai daroma, nes jaučiamas moralinis įsipareigojimas atsidėkoti.

 

Apklausus 1015 gyventojų, beveik pusė – 489 arba 48,2 proc. – nurodė, kad jiems yra tekę atsidėkoti gydytojui finansiškai.

 

249 asmenys iš 489 (arba 50,9 proc. davusių kyšį) sakė, kad gydytojui atsidėkoti nusprendė, nes manė, kad atsidėkoję gaus geresnes gydymo paslaugas.

 

228 asmenys (46,6 proc.) teigė, kad taip elgėsi, nes jautėsi morališkai įsipareigoję atsidėkoti už profesionaliai atliktą gydytojo darbą.

 

64 asmenys (13,4 proc.) nurodė, kad gydytojas leido suprasti, jog reikia atsidėkoti, 54 asmenys (11 proc.) sakė, kad nusprendė atsidėkoti, nes gydytojas savo noru priėmė be eilės, 39 pacientai (8 proc.) teigė, kad atsidėkojo savo noru, nes esą gydytojai mažai uždirba.

 

Nurodydami, kodėl nusprendė atsidėkoti gydytojui, apklaustieji galėjo nurodyti ne vieną priežastį.

Apklausą Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos užsakymu 2016 metų gruodį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.

 

Privačias gydymo įstaigas vienijančios Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas Arturas Nastaravičius BNS sakė, kad apklausą paskatino kiti tyrimai (pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarybos gruodį pristatytas „Lietuvos korupcijos žemėlapis“), kurie rodo korupciją sveikatos apsaugos sistemoje, bet neatskleidžia jos priežasčių.

„Mes iš esmės pateikėme klausimus, kad pasižiūrėtume, o tai dėl ko taip yra. Apklausa parodė tai, kad iš esmės vienas iš 20-ies (nuo visų apklaustųjų – BNS) tiktai nurodė, kad akivaizdžiai to buvo reikalauta. Tai rodo, kad iš principo pacientai taip elgiasi iš inercijos. Yra turbūt visuomenėje susiformavusi tam tikra norma, pagal kurią de facto žmogus supranta, kad duoti reikia“, – aiškino A. Nastaravičius.

 

Asociacijos pranešime A. Nastaravičius pažymi, kad privataus sektoriaus gydymo įstaigos su kyšių problema nesusiduria. Esą asmuo, kuris kreipiasi į gydymo įstaigą, prieš suteikiant paslaugą informuojamas, ar reikalingos paslaugos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), tuo atveju jeigu nėra apmokama, informuojama apie galimą paslaugos kainą, todėl kyšių gydytojams atvejų čia esą nepasitaiko.

 

„Asociacijos nariai nesusiduria su kyšiais. Kas kartą po paciento vizito pas gydytoją yra klausiama paciento nuomonės, vykdomas kokybės auditas, todėl privačių gydymo įstaigų pacientai žino, kad paslauga jiems bet kokiu atveju bus suteikta kokybiškai“, – teigė jis.

Pagal 2016 rudenį Specialiųjų tyrimų tarybos užsakymu bendrovės „Vilmorus“ vykdytą tyrimą, labiausiai korumpuotomis visuomenė nurodė sveikatos apsaugos institucijas (paprašyti įvardyti penkias korumpuočiausiais institucijas, gydymo įstaigas minėjo 51 proc. gyventojų).

BNS


Iš davusių medikui kyšį dauguma sako jautęsi moraliai įsipareigoję atsidėkoti

 

2017-01-16

 

Gyventojų apklausa parodė, kad beveik pusei jų yra tekę atsidėkoti gydytojui finansiškai, o dažniausiai tai daroma, nes jaučiamas moralinis įsipareigojimas atsidėkoti.

 

Apklausus 1015 gyventojų, beveik pusė – 489 arba 48,2 proc. – nurodė, kad jiems yra tekę atsidėkoti gydytojui finansiškai.

 

249 asmenys iš 489 (arba 50,9 proc. davusių kyšį) sakė, kad gydytojui atsidėkoti nusprendė, nes manė, kad atsidėkoję gaus geresnes gydymo paslaugas.

 

228 asmenys (46,6 proc.) teigė, kad taip elgėsi, nes jautėsi morališkai įsipareigoję atsidėkoti už profesionaliai atliktą gydytojo darbą.

 

64 asmenys (13,4 proc.) nurodė, kad gydytojas leido suprasti, jog reikia atsidėkoti, 54 asmenys (11 proc.) sakė, kad nusprendė atsidėkoti, nes gydytojas savo noru priėmė be eilės, 39 pacientai (8 proc.) teigė, kad atsidėkojo savo noru, nes esą gydytojai mažai uždirba.

 

Nurodydami, kodėl nusprendė atsidėkoti gydytojui, apklaustieji galėjo nurodyti ne vieną priežastį.

Apklausą Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos užsakymu 2016 metų gruodį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.

 

Privačias gydymo įstaigas vienijančios Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas Arturas Nastaravičius BNS sakė, kad apklausą paskatino kiti tyrimai (pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarybos gruodį pristatytas „Lietuvos korupcijos žemėlapis“), kurie rodo korupciją sveikatos apsaugos sistemoje, bet neatskleidžia jos priežasčių.

„Mes iš esmės pateikėme klausimus, kad pasižiūrėtume, o tai dėl ko taip yra. Apklausa parodė tai, kad iš esmės vienas iš 20-ies (nuo visų apklaustųjų – BNS) tiktai nurodė, kad akivaizdžiai to buvo reikalauta. Tai rodo, kad iš principo pacientai taip elgiasi iš inercijos. Yra turbūt visuomenėje susiformavusi tam tikra norma, pagal kurią de facto žmogus supranta, kad duoti reikia“, – aiškino A. Nastaravičius.

 

Asociacijos pranešime A. Nastaravičius pažymi, kad privataus sektoriaus gydymo įstaigos su kyšių problema nesusiduria. Esą asmuo, kuris kreipiasi į gydymo įstaigą, prieš suteikiant paslaugą informuojamas, ar reikalingos paslaugos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), tuo atveju jeigu nėra apmokama, informuojama apie galimą paslaugos kainą, todėl kyšių gydytojams atvejų čia esą nepasitaiko.

 

„Asociacijos nariai nesusiduria su kyšiais. Kas kartą po paciento vizito pas gydytoją yra klausiama paciento nuomonės, vykdomas kokybės auditas, todėl privačių gydymo įstaigų pacientai žino, kad paslauga jiems bet kokiu atveju bus suteikta kokybiškai“, – teigė jis.

Pagal 2016 rudenį Specialiųjų tyrimų tarybos užsakymu bendrovės „Vilmorus“ vykdytą tyrimą, labiausiai korumpuotomis visuomenė nurodė sveikatos apsaugos institucijas (paprašyti įvardyti penkias korumpuočiausiais institucijas, gydymo įstaigas minėjo 51 proc. gyventojų).

BNS