Bruka ar reikalauja: rado kyšių sveikatos sistemoje kaltininką

 

2017-01-18

 

Lietuvos gyventojai linkę atsidėkoti gydytojui finansiškai. Tokią išvadą pateikė Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos užsakymu atliktas „Spinter tyrimai“ visuomenės nuomonės tyrimas.

 

2016 m. gruodžio mėnesį atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad beveik pusė iš daugiau nei 1000 tyrime dalyvavusių asmenų teigė, kad yra tekę atsidėkoti gydytojui finansiškai.

Dažniau praeityje atsidėkoję gydytojui yra mažiausias pajamas gaunantys, 46 m. ir vyresni didmiesčių bei rajono centrų gyventojai, rašoma pranešime spaudai.

Daugiau nei pusė gydytojui kyšį davusių asmenų teigė, kad tikėjosi už tai gauti geresnės kokybės gydymo paslaugas, taip pat jautėsi moraliai įsipareigoję atsidėkoti už profesionaliai atliktą gydytojo darbą, tokie respondentai dažniau buvo 36-45 metų grupės vidurinio išsilavinimo, kaimo vietovių gyventojai.

Tačiau gerų tendencijų galima įžvelgti. Daugiau nei 2 iš 5 Lietuvos gyventojų teigė, kad jeigu būtų sudaryta galimybė oficialiai sumokėti už gautas paslaugas klinikos kasoje, sumokant mokesčius – naudotųsi ja. Dažniausiai tokią poziciją išreiškė 18-35 metų, didesnes pajamas gaunantys respondentai. Tai galima aiškinti kaip daugelio institucijų bendradarbiavimo rezultatą edukuojant visuomenę ir skatinant suvokimą, kad valstybės finansai tiesiogiai priklauso nuo surenkamų mokesčių.

 

Pacientai elgiasi iš inercijos?

Lietuvoje kyšių problema sprendžiama seniai, tačiau didelio proveržio sveikatos sistemoje dar nematyti. Džiugi žinia, kad tik šiek tiek daugiau nei 1 iš 20 apklaustųjų teigė, jog yra davęs kyšį, nes gydytojas akivaizdžiai to reikalavo, likusieji kyšio davimą grindė asmeninės naudos motyvais.

„Nesunku suprasti, kodėl žmonės duoda kyšius. Kiekvienam pacientui sveikata yra vienas iš svarbiausių gero gyvenimo elementų ir žmonės nelinkę ja rizikuoti. Vyrauja bendra opinija, kad kyšio davimas garantuoja pačią geriausią priežiūrą. Labai džiugu, kad iškalbingais skaičiais galima atsverti pavienius atvejus, kuriais formuojama nuomonė, jog medikai reikalauja kyšių dėl nepakankamo darbo užmokesčio. Rezultatai parodė, kad problemos šaknys yra pacientų supratime ir turime stengtis jį pakeisti.“- teigė A. Nastaravičius.

 

Dalis vis tiek linkę duoti kyšius

Nors bendros tendencijos teigiamos, tačiau vyresni (46 ir daugiau metų), neturintys vidurinio išsilavinimo, žemiausias pajamas gaunantys pacientai teigė, kad ir toliau būtų linkę už gautas paslaugas sumokėti gydytojui tiesiogiai. Šie pacientai nurodė, kad baimintųsi, jog jų sumokėta suma atitektų valstybei, o ne konkrečiam medikui ir nurodė, kad konkreti nauda bus tik tuo atveju, jeigu tai bus asmeniškai daroma akis į akį (34%).

„Paciento, linkusio duoti kyšius portretas suponuoja, kad tai galimai yra asmeninės patirties trūkumas. Privačiose gydymo įstaigose besilankantys pacientai dažniau yra miestų gyventojai ir yra savo patirtimi įsitikinę, kad net ir tais atvejais, kuomet ne visos paslaugos yra kompensuojamos iš PSDF, dažniausiai jų kaina nesieks kyšio gydytojui dydžio. Tyrimo rezultatai rodo, kad vis dar būtina šviesti žmones, nes pacientų linkusių duoti kyšius dalis vis dar yra didelė.“ - teigė asociacijos vicepirmininkas Arturas Nastaravičius.

 

Rezultatai Lietuvos miestuose skiriasi

Atliktas tyrimas parodė, kad jauni (18-25 m.) aukštesnes pajamas gaunantys didmiesčių gyventojai mano, kad nėra reikalo duodi kyšius medikams, kadangi jų atlyginimai yra aukšti, tuo tarpu rajono gyventojai į kyšius žiūri tolerantiškai.

Pasak asociacijos vicepirmininko, privataus sektoriaus gydymo įstaigos su kyšių problema nesusiduria. Asmuo, kuris kreipiasi į gydymo įstaigą prieš suteikiant paslaugą informuojamas, ar reikalingos paslaugos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), tuo atveju jeigu nėra apmokama, informuojama apie galimą paslaugos kainą, todėl kyšių gydytojams atvejų nepasitaiko.

„Asociacijos nariai nesusiduria su kyšiais. Kas kartą, po paciento vizito pas gydytoją yra klausiama paciento nuomonės, vykdomas kokybės auditas, todėl privačių gydymo įstaigų pacientai žino, kad paslauga jiems bet kokiu atveju bus suteikta kokybiškai. Didmiesčių gyventojai, dažnai jaunesnio amžiaus kyšių medikams netoleruoja, nes dažniausiai patys yra įsitikinę, kad nekompensuojamų paslaugų kaina nesieks galimo kyšio dydžio.

Asociacija deda pastangas kuo plačiau informuoti visuomenę ir siekti, kad medicinos srityje mokėjimai taptų skaidrūs ir visiems suprantami.“ – teigė Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos vicepirmininkas Arturas Nastaravičius.

 


Bruka ar reikalauja: rado kyšių sveikatos sistemoje kaltininką

 

2017-01-18

 

Lietuvos gyventojai linkę atsidėkoti gydytojui finansiškai. Tokią išvadą pateikė Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos užsakymu atliktas „Spinter tyrimai“ visuomenės nuomonės tyrimas.

 

2016 m. gruodžio mėnesį atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad beveik pusė iš daugiau nei 1000 tyrime dalyvavusių asmenų teigė, kad yra tekę atsidėkoti gydytojui finansiškai.

Dažniau praeityje atsidėkoję gydytojui yra mažiausias pajamas gaunantys, 46 m. ir vyresni didmiesčių bei rajono centrų gyventojai, rašoma pranešime spaudai.

Daugiau nei pusė gydytojui kyšį davusių asmenų teigė, kad tikėjosi už tai gauti geresnės kokybės gydymo paslaugas, taip pat jautėsi moraliai įsipareigoję atsidėkoti už profesionaliai atliktą gydytojo darbą, tokie respondentai dažniau buvo 36-45 metų grupės vidurinio išsilavinimo, kaimo vietovių gyventojai.

Tačiau gerų tendencijų galima įžvelgti. Daugiau nei 2 iš 5 Lietuvos gyventojų teigė, kad jeigu būtų sudaryta galimybė oficialiai sumokėti už gautas paslaugas klinikos kasoje, sumokant mokesčius – naudotųsi ja. Dažniausiai tokią poziciją išreiškė 18-35 metų, didesnes pajamas gaunantys respondentai. Tai galima aiškinti kaip daugelio institucijų bendradarbiavimo rezultatą edukuojant visuomenę ir skatinant suvokimą, kad valstybės finansai tiesiogiai priklauso nuo surenkamų mokesčių.

 

Pacientai elgiasi iš inercijos?

Lietuvoje kyšių problema sprendžiama seniai, tačiau didelio proveržio sveikatos sistemoje dar nematyti. Džiugi žinia, kad tik šiek tiek daugiau nei 1 iš 20 apklaustųjų teigė, jog yra davęs kyšį, nes gydytojas akivaizdžiai to reikalavo, likusieji kyšio davimą grindė asmeninės naudos motyvais.

„Nesunku suprasti, kodėl žmonės duoda kyšius. Kiekvienam pacientui sveikata yra vienas iš svarbiausių gero gyvenimo elementų ir žmonės nelinkę ja rizikuoti. Vyrauja bendra opinija, kad kyšio davimas garantuoja pačią geriausią priežiūrą. Labai džiugu, kad iškalbingais skaičiais galima atsverti pavienius atvejus, kuriais formuojama nuomonė, jog medikai reikalauja kyšių dėl nepakankamo darbo užmokesčio. Rezultatai parodė, kad problemos šaknys yra pacientų supratime ir turime stengtis jį pakeisti.“- teigė A. Nastaravičius.

 

Dalis vis tiek linkę duoti kyšius

Nors bendros tendencijos teigiamos, tačiau vyresni (46 ir daugiau metų), neturintys vidurinio išsilavinimo, žemiausias pajamas gaunantys pacientai teigė, kad ir toliau būtų linkę už gautas paslaugas sumokėti gydytojui tiesiogiai. Šie pacientai nurodė, kad baimintųsi, jog jų sumokėta suma atitektų valstybei, o ne konkrečiam medikui ir nurodė, kad konkreti nauda bus tik tuo atveju, jeigu tai bus asmeniškai daroma akis į akį (34%).

„Paciento, linkusio duoti kyšius portretas suponuoja, kad tai galimai yra asmeninės patirties trūkumas. Privačiose gydymo įstaigose besilankantys pacientai dažniau yra miestų gyventojai ir yra savo patirtimi įsitikinę, kad net ir tais atvejais, kuomet ne visos paslaugos yra kompensuojamos iš PSDF, dažniausiai jų kaina nesieks kyšio gydytojui dydžio. Tyrimo rezultatai rodo, kad vis dar būtina šviesti žmones, nes pacientų linkusių duoti kyšius dalis vis dar yra didelė.“ - teigė asociacijos vicepirmininkas Arturas Nastaravičius.

 

Rezultatai Lietuvos miestuose skiriasi

Atliktas tyrimas parodė, kad jauni (18-25 m.) aukštesnes pajamas gaunantys didmiesčių gyventojai mano, kad nėra reikalo duodi kyšius medikams, kadangi jų atlyginimai yra aukšti, tuo tarpu rajono gyventojai į kyšius žiūri tolerantiškai.

Pasak asociacijos vicepirmininko, privataus sektoriaus gydymo įstaigos su kyšių problema nesusiduria. Asmuo, kuris kreipiasi į gydymo įstaigą prieš suteikiant paslaugą informuojamas, ar reikalingos paslaugos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), tuo atveju jeigu nėra apmokama, informuojama apie galimą paslaugos kainą, todėl kyšių gydytojams atvejų nepasitaiko.

„Asociacijos nariai nesusiduria su kyšiais. Kas kartą, po paciento vizito pas gydytoją yra klausiama paciento nuomonės, vykdomas kokybės auditas, todėl privačių gydymo įstaigų pacientai žino, kad paslauga jiems bet kokiu atveju bus suteikta kokybiškai. Didmiesčių gyventojai, dažnai jaunesnio amžiaus kyšių medikams netoleruoja, nes dažniausiai patys yra įsitikinę, kad nekompensuojamų paslaugų kaina nesieks galimo kyšio dydžio.

Asociacija deda pastangas kuo plačiau informuoti visuomenę ir siekti, kad medicinos srityje mokėjimai taptų skaidrūs ir visiems suprantami.“ – teigė Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos vicepirmininkas Arturas Nastaravičius.