Lietuvos verslo plėtros ambicijos – lietuviškai santūrios

 

 

2016-10-20


„Swedbank“ inicijuotos Lietuvos verslo apklausos rezultatai rodo, kad didžioji dalis šalies verslininkų tikisi tvaraus įmonės pelno augimo. Tai nurodė 65 proc. apklaustųjų įmonių vadovų ar jų atstovų. Tikslą padvigubinti veiklos pelną yra išsikėlę 27 proc. Toliau rikiuojasi siekis būti žinomu tarptautinės rinkos dalyviu (25 proc.) ir būti namų rinkos lyderiu (21 proc.). Augimo tikslų nurodė neturinčios 10 proc. įmonių – jos pageidautų išlaikyti jau pasiektą lygį.

 

Lietuviškas santūrumas?

Apklausos duomenimis, ambicingiausius plėtros tikslus Lietuvoje kelia didžiosios verslo įmonės, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų. Daugiau nei pusė šių įmonių (56 proc.) siekia tapti rinkos lyderiais Lietuvoje ir būti žinomais tarptautinės rinkos dalyviais. Tačiau tokius tikslus keliančių smulkiojo verslo (iki 10 darbuotojų) atstovų ‒ kelissyk mažiau. Tapti rinkos lyderiais siekia tik 8 proc. smulkiųjų įmonių, žinomais tarptautinės rinkos dalyviais – 21 procentas.

„Mūsų verslo kultūroje neretas reiškinys, jog įmonės santūriai vertina savo plėtros galimybes ir ambicijų kartelė nebūna aukštai iškelta. Todėl Vakarų verslo pasaulyje ryški tendencija mąstyti drąsiai (angl. think big) ir kelti drąsius tikslus didesnei daliai mūsų verslo nėra įprasta. Tačiau ne visuomet taktika „žaisti saugiai“ versle pasiteisina – įmonės rizikuoja nepasinaudoti plėtrai palankiomis aplinkybėmis ir neišnaudoja konkurencinės aplinkos“, – komentuodamas apklausos rezultatus sako „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas.

 

Kada metas galvoti apie plėtrą?

Tai, kad šalies įmonės gali kelti ambicingesnius verslo tikslus rodo ir stiprūs įmonių balansai – net 61 proc. apklaustų įmonių nurodė, kad jų balanse laisvų pinigų yra. Beveik visada laisvų pinigų teigia turinčios beveik 30 proc. šalies įmonių – dažniausiai tai intelektines paslaugas teikiančios įmonės, taip pat stambusis ir vidutinis verslas.

Į klausimą, kada tinkamiausias metas pradėti galvoti apie plėtrą, 45 proc. apklaustų įmonių atsakė, kad apie tai reikia galvoti nuo pat verslo pradžios. „Tai yra teisingas požiūris. Apie verslo plėtrą reikia galvoti nuo pat pirmųjų jo dienų, o ne tuomet, kai yra uždirbamas pirmasis pelnas ir balanse atsiranda laisvų pinigų. Ambiciją, kokiu verslu norėsi būti po dviejų ar trijų metų, verslo pradžioje turėtų įsivardinti net ir vieno žmogaus kuriama įmonė. Žinojimas, kur eini ir kur nori būti, padeda geriau atpažinti plėtros galimybes ir jomis pasinaudoti“, – sako „Swedbank“ atstovas.

Beveik 40 proc. apklaustų įmonių mano, kad galvoti apie verslo plėtrą reikia tuomet, kai įmonės rezultatai ir pajamos yra stabilūs. 28 proc. įmonių apie plėtrą ima galvoti, kai yra palanki ekonominė aplinka, 12 proc. – kai įmonės balanse atsiranda laisvų pinigų.

 

Pasiklaustų klientų

Apklausoje dalyvavusių įmonių taip pat buvo teiraujamasi, kur jos pirmiausia ieškotų idėjų planuodamos verslo plėtrą. Pagrindiniu idėjų plėtrai šaltiniu didžioji dauguma įvardijo klientus. Esamų klientų poreikius, ieškodamos idėjų būsimai plėtrai, ištirtų daugiau nei pusė įmonių (53 proc.). Kas trečia įmonė (29 proc.) pasidomėtų, kas vyksta panašiuose sektoriuose užsienio šalyse.

Kalbant apie plėtros pobūdį, beveik pusė įmonių prioritetu pasirinktų inovacijų kūrimą – naujų produktų, paslaugų bei verslo procesų kūrimą, diegimą ir tobulinimą. Plėtra užsienio rinkose prioritetinė yra 22 proc. įmonių, 19 proc. – užimamos namų rinkos dalies didinimas.

 

Rezultatas: patenkinamai

Paprašytos įvertinti, kaip iki šiol pavyko pasinaudoti verslo plėtros galimybėmis, beveik pusė arba 49 proc. apklaustų įmonių atsakė „patenkinamai“. 35 proc. įmonių savo pastangas vertina „gerai“ ir tik 6 proc. – „puikiai“. Panaši dalis (8 proc.) savo pastangas išnaudoti esamas verslo plėtros galimybes įvertino „prastai“.

Lietuvos verslo įmonių apklausą apie plėtros planus „Swedbank“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. Iš viso apklausta 203 šalyje veikiančių įmonių vadovai arba jų atstovai.


 

Lietuvos verslo plėtros ambicijos – lietuviškai santūrios

 

 

2016-10-20


„Swedbank“ inicijuotos Lietuvos verslo apklausos rezultatai rodo, kad didžioji dalis šalies verslininkų tikisi tvaraus įmonės pelno augimo. Tai nurodė 65 proc. apklaustųjų įmonių vadovų ar jų atstovų. Tikslą padvigubinti veiklos pelną yra išsikėlę 27 proc. Toliau rikiuojasi siekis būti žinomu tarptautinės rinkos dalyviu (25 proc.) ir būti namų rinkos lyderiu (21 proc.). Augimo tikslų nurodė neturinčios 10 proc. įmonių – jos pageidautų išlaikyti jau pasiektą lygį.

 

Lietuviškas santūrumas?

Apklausos duomenimis, ambicingiausius plėtros tikslus Lietuvoje kelia didžiosios verslo įmonės, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų. Daugiau nei pusė šių įmonių (56 proc.) siekia tapti rinkos lyderiais Lietuvoje ir būti žinomais tarptautinės rinkos dalyviais. Tačiau tokius tikslus keliančių smulkiojo verslo (iki 10 darbuotojų) atstovų ‒ kelissyk mažiau. Tapti rinkos lyderiais siekia tik 8 proc. smulkiųjų įmonių, žinomais tarptautinės rinkos dalyviais – 21 procentas.

„Mūsų verslo kultūroje neretas reiškinys, jog įmonės santūriai vertina savo plėtros galimybes ir ambicijų kartelė nebūna aukštai iškelta. Todėl Vakarų verslo pasaulyje ryški tendencija mąstyti drąsiai (angl. think big) ir kelti drąsius tikslus didesnei daliai mūsų verslo nėra įprasta. Tačiau ne visuomet taktika „žaisti saugiai“ versle pasiteisina – įmonės rizikuoja nepasinaudoti plėtrai palankiomis aplinkybėmis ir neišnaudoja konkurencinės aplinkos“, – komentuodamas apklausos rezultatus sako „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas.

 

Kada metas galvoti apie plėtrą?

Tai, kad šalies įmonės gali kelti ambicingesnius verslo tikslus rodo ir stiprūs įmonių balansai – net 61 proc. apklaustų įmonių nurodė, kad jų balanse laisvų pinigų yra. Beveik visada laisvų pinigų teigia turinčios beveik 30 proc. šalies įmonių – dažniausiai tai intelektines paslaugas teikiančios įmonės, taip pat stambusis ir vidutinis verslas.

Į klausimą, kada tinkamiausias metas pradėti galvoti apie plėtrą, 45 proc. apklaustų įmonių atsakė, kad apie tai reikia galvoti nuo pat verslo pradžios. „Tai yra teisingas požiūris. Apie verslo plėtrą reikia galvoti nuo pat pirmųjų jo dienų, o ne tuomet, kai yra uždirbamas pirmasis pelnas ir balanse atsiranda laisvų pinigų. Ambiciją, kokiu verslu norėsi būti po dviejų ar trijų metų, verslo pradžioje turėtų įsivardinti net ir vieno žmogaus kuriama įmonė. Žinojimas, kur eini ir kur nori būti, padeda geriau atpažinti plėtros galimybes ir jomis pasinaudoti“, – sako „Swedbank“ atstovas.

Beveik 40 proc. apklaustų įmonių mano, kad galvoti apie verslo plėtrą reikia tuomet, kai įmonės rezultatai ir pajamos yra stabilūs. 28 proc. įmonių apie plėtrą ima galvoti, kai yra palanki ekonominė aplinka, 12 proc. – kai įmonės balanse atsiranda laisvų pinigų.

 

Pasiklaustų klientų

Apklausoje dalyvavusių įmonių taip pat buvo teiraujamasi, kur jos pirmiausia ieškotų idėjų planuodamos verslo plėtrą. Pagrindiniu idėjų plėtrai šaltiniu didžioji dauguma įvardijo klientus. Esamų klientų poreikius, ieškodamos idėjų būsimai plėtrai, ištirtų daugiau nei pusė įmonių (53 proc.). Kas trečia įmonė (29 proc.) pasidomėtų, kas vyksta panašiuose sektoriuose užsienio šalyse.

Kalbant apie plėtros pobūdį, beveik pusė įmonių prioritetu pasirinktų inovacijų kūrimą – naujų produktų, paslaugų bei verslo procesų kūrimą, diegimą ir tobulinimą. Plėtra užsienio rinkose prioritetinė yra 22 proc. įmonių, 19 proc. – užimamos namų rinkos dalies didinimas.

 

Rezultatas: patenkinamai

Paprašytos įvertinti, kaip iki šiol pavyko pasinaudoti verslo plėtros galimybėmis, beveik pusė arba 49 proc. apklaustų įmonių atsakė „patenkinamai“. 35 proc. įmonių savo pastangas vertina „gerai“ ir tik 6 proc. – „puikiai“. Panaši dalis (8 proc.) savo pastangas išnaudoti esamas verslo plėtros galimybes įvertino „prastai“.

Lietuvos verslo įmonių apklausą apie plėtros planus „Swedbank“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. Iš viso apklausta 203 šalyje veikiančių įmonių vadovai arba jų atstovai.