Valstybė turi finansuoti studijas visiems, o ne tik gerai besimokantiems studentams

Daugiau nei pusė šalies gyventojų (51 proc.) pritartų siūlymui, kad į aukštųjų mokyklų vadovų pareigas būtų priimama viešo konkurso būdu, 43,8 proc. įsitikinę, kad aukštojo mokslo reforma yra būtina ir neatidėliotina. Dauguma (62,6 proc.) mano, kad valstybė turi finansuoti studijas visiems, o ne tik gerai besimokantiems studentams. Tai rodo DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa.

Viešo konkurso į rektoriaus postą idėjai dažniau pritaria vyrai, vidutinio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai. Vyresni nei 55 m. bei žemesnio išsimokslinimo respondentai dažniau teigė neturintys nuomonės šiuo klausimu.

Ar pritartumėte siūlymui, kad aukštųjų mokyklų rektoriai būtų renkami viešo konkurso būdu? (dabar juos renka aukštosios mokyklos Senatas) (proc.)

Taip 51,0
Ne 17,6
Nežino/ neatsakė 31,4
Iš viso: 100

44 proc. šalies gyventojų mano, kad aukštojo mokslo reforma mūsų šalyje yra būtina ir neatidėliotina. 26 proc. aukštojo mokslo nepriskirtų prie skubiai reformuotinų sričių, dar 30 proc. apklaustųjų šiuo klausimu neturi jokios nuomonės.

Jūsų nuomone, ar aukštojo mokslo reforma yra būtina ir neatidėliotina? (proc.)

Taip 43,8
Ne 26,4
Nežino/ neatsakė 29,8
Iš viso: 100

Reformos neišvengiamybę dažniau pripažįsta jaunesnio amžiaus (iki 35m.) respondentai, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai, specialistai ir vadovai, didmiesčių gyventojai. Didelė dalis – net 40 proc. visuomenės neturi aiškių nuostatų ar būsimo studento sprendimas, kurią aukštąją mokyklą rinktis, turėtų tiesiogiai daryti įtaką aukštųjų mokyklų finansavimui. Visgi turintys šiuo klausimu savo nuomonę dažniau linkę pritarti tokiam „studento krepšelio“ principui (32 proc.) nei jam prieštarauti (28 proc.).

Ar studento pasirinkimas, kurioje mokykloje studijuoti, turėtų nulemti aukštosios mokyklos finansavimą? (proc.)

Taip 32,3
Ne 27,7
Nežino/ neatsakė 40,0
Iš viso: 100

Tam, kad studento sprendimas turėtų tiesioginę įtaką aukštųjų mokyklų finansavimui, dažniau pritaria jaunesnio amžiaus, aukščiausio išsimokslinimo respondentai, vadovai. Nepritaria – dažniau mažiausių pajamų, žemesnio išsimokslinimo, rajonų centrų ir kaimų gyventojai.

Tuo tarpu kalbant apie studentų finansavimo principus, dauguma šalies gyventojų savo nuomonę turi ir dažniau pageidautų socialistinės lygiavos nei kapitalistinio konkuravimo: 62 proc. pritaria nuostatai, kad valstybės paramą studijoms aukštojoje mokykloje turi gauti visi, 24 proc. mano, kad valstybės parama turi būti skiriama tik gerai besimokantiems studentams.

Ar sutinkate, kad valstybė turi finansuoti studijas tik gerai besimokantiems studentams? (proc.)

Taip, nes visiems pinigų niekada neužteks 24,0
Ne, nes visi turi teisę gauti paramą 62,6
Nežino/ neatsakė 13,4
Iš viso: 100

Tai, kad visi studentai turi teisę į valstybės paramą dažniau įvardijo vidutinio ir vyresnio amžiaus, mažesnių pajamų, rajonų centrų gyventojai, darbininkiškų profesijų atstovai. Konkuravimo dėl valstybės finansuojamos vietos principas priimtinesnis aukštąjį išsimokslinimą turintiems respondentams, didmiesčių gyventojams, vadovams bei smulkiesiems verslininkams.

DELFI primena, kad vykdant aukštojo mokslo reformą universitetų valdymą iš Senato ketinama atiduoti aukštosios mokyklos tarybai. Ji ne tik tvirtins universiteto viziją ir misiją, spręs dėl lėšų ir turto, bet ir nustatys rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką, rinks ir atleis iš pareigų aukštosios mokyklos rektorių. Taryba bus sudaroma iš 9 arba 11 narių - tikslų tarybos narių skaičių nustatys aukštųjų mokyklų statutas. 1 tarybos narį skirs studentų atstovybė, 2 arba, jeigu tarybą sudaro 11 narių, 3 narius – dėstytojai ir mokslo darbuotojai; 1 – administracija ir kiti darbuotojai; 1 tarybos narį skirs švietimo ir mokslo ministras drauge su aukštosios mokyklos senatu.

Kitus 4 arba, jeigu tarybą sudaro 11 narių, 5 narius siūlys juridiniai ir fiziniai asmenys iš žmonių, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams. Šiuos tarybos narius skirs ir atšauks švietimo ir mokslo ministras Universiteto rektorius ir kolegijos direktorius galės dalyvauti tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise. Iki šiol universiteuose rektorių rinkdavo jo pavaldiniai – Senato nariai.

ISM docentas: vien akademinės išminties rektoriui nebepakanka

„Tai dar kartą patvirtina, kad reformai laikas tikrai pribrendo“, - komentuodamas apklausos rezultatus, DELFI sakė ISM vadybos ir ekonomikos universiteto docentas, Baltijos vadybos plėtros asociacijos prezidentas Virginijus Kundrotas.

„Kai rektorių renka aukštosios mokyklos Senatas, renkama iš tų pačių žmonių. Dažniausiai renkami tie, kurie geriausiai žinomi, pažįstami ir iš kurių nesitikima labai radikalių pokyčių. Tuo tarpu kartais universitetams, kaip ir kitoms organizacijoms, būtini pakankamai radikalūs pokyčiai. Tai reikalinga, kad jie būtų efektyvesni, geriau atspindėtų visuomenės poreikius“, - kalbėjo V. Kundrotas. Dėl to, pasak jo, ir reikalinga žymiai platesnė aplinka, iš kurios būtų galima pasirinkti. Kai rektorius renkamas skaidriu, aiškiu būdu iš įvairių kandidatų, užtikrinama didesnė galimybė pasirinkti geresnį lyderį.

„Tai ypač svarbu šios reformos plotmėje, mat vyksta principinė finansinė reforma, kada, galų gale, veidu atsisukama į studentą, kitomis akimis žiūrima į rinką – valdant universitetą jau nebeužtenka vien akademinės išminties, reikia ir gerų, kompetentingų vadybinių įgūdžių“, - sakė ISM docentas.

Jo nestebina tai, kad žmonės norėtų visiems finansuojamų studijų - esą kai kalbama apie valstybės finansavimą tik gerai besimokantiems, žmonės jaučia, kad paliečiamas jų interesas. „Kai interesas paliečiamas, giliai ir negalvojama – natūralu, kad visi norėtų, jog būtų kuo paprasčiau, pigiau. Tačiau reikia labai gerai suprasti, kad valstybė turi tiek lėšų, kiek turi ir gali skirti ribotą lėšų kiekį“, - sakė V. Kundrotas.

Pasak jo, daugelį metų Lietuva save apgaudinėjo – vis mažino vienam studentui skiriamą finansavimą, o aukštojo mokslo kokybė tik blogėjo. Todėl, sako V. Kundrotas, reikia keisti vyraujančią nuomonę, kad aukštasis mokslas „privalomas“, kad jam nėra alternatyvų. „Reikėtų visuomenėje pakeisti nuomonę apie profesinio rengimo prestižą – manau, žymiai geriau turėti labai kvalifikuotą ir labai gerai parengtą aukštos kvalifikacijos specialistą, nei labai prastą aukštosios mokyklos absolventą, kurio žinių niekur negali pritaikyti“, - teigė V. Kundrotas.

Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų kovo 4-12 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai.

Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.


Valstybė turi finansuoti studijas visiems, o ne tik gerai besimokantiems studentams

Daugiau nei pusė šalies gyventojų (51 proc.) pritartų siūlymui, kad į aukštųjų mokyklų vadovų pareigas būtų priimama viešo konkurso būdu, 43,8 proc. įsitikinę, kad aukštojo mokslo reforma yra būtina ir neatidėliotina. Dauguma (62,6 proc.) mano, kad valstybė turi finansuoti studijas visiems, o ne tik gerai besimokantiems studentams. Tai rodo DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa.

Viešo konkurso į rektoriaus postą idėjai dažniau pritaria vyrai, vidutinio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai. Vyresni nei 55 m. bei žemesnio išsimokslinimo respondentai dažniau teigė neturintys nuomonės šiuo klausimu.

Ar pritartumėte siūlymui, kad aukštųjų mokyklų rektoriai būtų renkami viešo konkurso būdu? (dabar juos renka aukštosios mokyklos Senatas) (proc.)

Taip 51,0
Ne 17,6
Nežino/ neatsakė 31,4
Iš viso: 100

44 proc. šalies gyventojų mano, kad aukštojo mokslo reforma mūsų šalyje yra būtina ir neatidėliotina. 26 proc. aukštojo mokslo nepriskirtų prie skubiai reformuotinų sričių, dar 30 proc. apklaustųjų šiuo klausimu neturi jokios nuomonės.

Jūsų nuomone, ar aukštojo mokslo reforma yra būtina ir neatidėliotina? (proc.)

Taip 43,8
Ne 26,4
Nežino/ neatsakė 29,8
Iš viso: 100

Reformos neišvengiamybę dažniau pripažįsta jaunesnio amžiaus (iki 35m.) respondentai, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai, specialistai ir vadovai, didmiesčių gyventojai. Didelė dalis – net 40 proc. visuomenės neturi aiškių nuostatų ar būsimo studento sprendimas, kurią aukštąją mokyklą rinktis, turėtų tiesiogiai daryti įtaką aukštųjų mokyklų finansavimui. Visgi turintys šiuo klausimu savo nuomonę dažniau linkę pritarti tokiam „studento krepšelio“ principui (32 proc.) nei jam prieštarauti (28 proc.).

Ar studento pasirinkimas, kurioje mokykloje studijuoti, turėtų nulemti aukštosios mokyklos finansavimą? (proc.)

Taip 32,3
Ne 27,7
Nežino/ neatsakė 40,0
Iš viso: 100

Tam, kad studento sprendimas turėtų tiesioginę įtaką aukštųjų mokyklų finansavimui, dažniau pritaria jaunesnio amžiaus, aukščiausio išsimokslinimo respondentai, vadovai. Nepritaria – dažniau mažiausių pajamų, žemesnio išsimokslinimo, rajonų centrų ir kaimų gyventojai.

Tuo tarpu kalbant apie studentų finansavimo principus, dauguma šalies gyventojų savo nuomonę turi ir dažniau pageidautų socialistinės lygiavos nei kapitalistinio konkuravimo: 62 proc. pritaria nuostatai, kad valstybės paramą studijoms aukštojoje mokykloje turi gauti visi, 24 proc. mano, kad valstybės parama turi būti skiriama tik gerai besimokantiems studentams.

Ar sutinkate, kad valstybė turi finansuoti studijas tik gerai besimokantiems studentams? (proc.)

Taip, nes visiems pinigų niekada neužteks 24,0
Ne, nes visi turi teisę gauti paramą 62,6
Nežino/ neatsakė 13,4
Iš viso: 100

Tai, kad visi studentai turi teisę į valstybės paramą dažniau įvardijo vidutinio ir vyresnio amžiaus, mažesnių pajamų, rajonų centrų gyventojai, darbininkiškų profesijų atstovai. Konkuravimo dėl valstybės finansuojamos vietos principas priimtinesnis aukštąjį išsimokslinimą turintiems respondentams, didmiesčių gyventojams, vadovams bei smulkiesiems verslininkams.

DELFI primena, kad vykdant aukštojo mokslo reformą universitetų valdymą iš Senato ketinama atiduoti aukštosios mokyklos tarybai. Ji ne tik tvirtins universiteto viziją ir misiją, spręs dėl lėšų ir turto, bet ir nustatys rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką, rinks ir atleis iš pareigų aukštosios mokyklos rektorių. Taryba bus sudaroma iš 9 arba 11 narių - tikslų tarybos narių skaičių nustatys aukštųjų mokyklų statutas. 1 tarybos narį skirs studentų atstovybė, 2 arba, jeigu tarybą sudaro 11 narių, 3 narius – dėstytojai ir mokslo darbuotojai; 1 – administracija ir kiti darbuotojai; 1 tarybos narį skirs švietimo ir mokslo ministras drauge su aukštosios mokyklos senatu.

Kitus 4 arba, jeigu tarybą sudaro 11 narių, 5 narius siūlys juridiniai ir fiziniai asmenys iš žmonių, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams. Šiuos tarybos narius skirs ir atšauks švietimo ir mokslo ministras Universiteto rektorius ir kolegijos direktorius galės dalyvauti tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise. Iki šiol universiteuose rektorių rinkdavo jo pavaldiniai – Senato nariai.

ISM docentas: vien akademinės išminties rektoriui nebepakanka

„Tai dar kartą patvirtina, kad reformai laikas tikrai pribrendo“, - komentuodamas apklausos rezultatus, DELFI sakė ISM vadybos ir ekonomikos universiteto docentas, Baltijos vadybos plėtros asociacijos prezidentas Virginijus Kundrotas.

„Kai rektorių renka aukštosios mokyklos Senatas, renkama iš tų pačių žmonių. Dažniausiai renkami tie, kurie geriausiai žinomi, pažįstami ir iš kurių nesitikima labai radikalių pokyčių. Tuo tarpu kartais universitetams, kaip ir kitoms organizacijoms, būtini pakankamai radikalūs pokyčiai. Tai reikalinga, kad jie būtų efektyvesni, geriau atspindėtų visuomenės poreikius“, - kalbėjo V. Kundrotas. Dėl to, pasak jo, ir reikalinga žymiai platesnė aplinka, iš kurios būtų galima pasirinkti. Kai rektorius renkamas skaidriu, aiškiu būdu iš įvairių kandidatų, užtikrinama didesnė galimybė pasirinkti geresnį lyderį.

„Tai ypač svarbu šios reformos plotmėje, mat vyksta principinė finansinė reforma, kada, galų gale, veidu atsisukama į studentą, kitomis akimis žiūrima į rinką – valdant universitetą jau nebeužtenka vien akademinės išminties, reikia ir gerų, kompetentingų vadybinių įgūdžių“, - sakė ISM docentas.

Jo nestebina tai, kad žmonės norėtų visiems finansuojamų studijų - esą kai kalbama apie valstybės finansavimą tik gerai besimokantiems, žmonės jaučia, kad paliečiamas jų interesas. „Kai interesas paliečiamas, giliai ir negalvojama – natūralu, kad visi norėtų, jog būtų kuo paprasčiau, pigiau. Tačiau reikia labai gerai suprasti, kad valstybė turi tiek lėšų, kiek turi ir gali skirti ribotą lėšų kiekį“, - sakė V. Kundrotas.

Pasak jo, daugelį metų Lietuva save apgaudinėjo – vis mažino vienam studentui skiriamą finansavimą, o aukštojo mokslo kokybė tik blogėjo. Todėl, sako V. Kundrotas, reikia keisti vyraujančią nuomonę, kad aukštasis mokslas „privalomas“, kad jam nėra alternatyvų. „Reikėtų visuomenėje pakeisti nuomonę apie profesinio rengimo prestižą – manau, žymiai geriau turėti labai kvalifikuotą ir labai gerai parengtą aukštos kvalifikacijos specialistą, nei labai prastą aukštosios mokyklos absolventą, kurio žinių niekur negali pritaikyti“, - teigė V. Kundrotas.

Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų kovo 4-12 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai.

Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.