Daugiau kaip pusė moterų nesitikrina dėl krūties vėžio

Daugiau kaip pusė moterų nesitikrina dėl krūties vėžio, nes sako nerandančios tam laiko, taip pat bijo ligos, rodo antradienį pristatyta visuomenės nuomonės apklausa.


Neturinčios laiko pasitikrinti sveikatai nurodė 54 proc. tyrimo dalyvių, o bijančios ligos – 52 proc. dalyvių, per Nacionalinio vėžio instituto surengtą spaudos konferenciją sakė apklausą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

Atlikus apklausą taip pat paaiškėjo, kad rūpestis savo sveikata nėra moters dienos prioritetų sąraše – tiek visų gyventojų, tiek atskirai moterų grupės požiūriu.

Paklausti, kokie yra moters kiekvienos dienos prioritetai, gyventojai dažniausiai nurodė namų ruošą (70 proc.), karjerą (54 proc.), toliau liko rūpestis šeimos narių sveikata (49 proc.). Moters sveikata liko ketvirtoje vietoje su 40 procentų.

Apklausiant tik moteris, namų ruošą pirmuoju prioritetu nurodė 79 proc. apklaustųjų, būti atsakinga darbuotoja – 49 proc., pasirūpinti šeimos sveikata – 41 proc., skirti laiko savo laisvalaikiui – 37 proc., o rūpestis sveikata liko tik penktoje vietoje, surinkęs 35 proc. moterų asmeniniuose prioritetuose.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi jauna moteris Kristina Varkulevičiūtė papasakojo savo šeimos istoriją – būdama 16 metų nuėjo pasitikrinti dėl krūties vėžio, kartu pasitikrino ir mama, ir nors medikai tuomet jokių pakitimų mamai nenustatė, po pusmečio ji jau sirgo antros stadijos ypač agresyvios formos krūties vėžiu.

„Būdama 16-kos dėl konkrečių nusiskundimų nutariau apsilankyti pas mamologą, abi nuėjome su mama, mano mamai nieko nenustatė, man irgi viskas buvo normos ribose, bet po pusės metų nusprendusi pasitikrinti dar kartą mano mama sužinojo, kad jai – antros stadijos vėžys, ir visa tai baigėsi nelabai gerai. Tai buvo labai agresyvi, gana reta, šiuolaikinėms vėžio terapijoms nepasiduodanti forma. Kadangi sirgo ir mano močiutė krūties vėžiu, mes visos šeimos moterys nusprendėme pasitikrinti genetiškai, ir mano mamai buvo nustatytas krūties vėžio riziką didinantis mutavęs BRCA genas“, – pasakojo K.Varkulevičiūtė.

Nacionalinio vėžio instituto gydytoja genetikė Olga Liaugaudienė pabrėžė, kad šeimų nariai, kuriose vienas ar daugiau artimų giminaičių serga ar yra sirgę onkologinėmis ligomis, turi galimybę išsitirti genetiškai.

„Jie turėtų labiau stebėti savo sveikatos pokyčius, o šių šeimų moterys labiau nei kitų privalėtų dalyvauti atrankinėje mamografinėje patikros programoje. Išties labai norėčiau moteris paraginti aktyviau naudotis galimybe pasitikrinti dėl krūties vėžio pagal valstybės finansuojamą programą“, – sakė medikė.

Nacionalinio vėžio instituto gydytoja chirurgė onkologė Daiva Gudavičienė sakė, kad visos 50–69 metų moterys Lietuvoje gali kas dveji metai nemokamai pasitikrinti krūtis profilaktiškai, t.y. pasinaudoti mamografinės patikros programa.

„Kas dveji metai atliekant krūtų rentgeninį ištyrimą, tikimasi kuo anksčiau diagnozuoti krūties vėžį. Tokio amžiaus moterys krūties vėžiu serga dažniausiai, todėl ir yra siūloma joms pasitikrinti profilaktiškai. Žinoma, tai nereiškia, jog jaunesnės ar vyresnės moterys neserga“, – sakė gydytoja.

Visuomenės apklausą „Spinter tyrimai“ atliko rugpjūčio 21–23 dienomis. Apklausti 1012 respondentai, iš jų 545 – moterys. Tyrimas atliktas farmacijos kompanijos „Roche Lietuva“ ir Nacionalinės krūties ligų asociacijos užsakymu.

Nacionalinis vėžio institutas nurodo, kad Lietuvoje krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga. Kasmet krūties vėžio diagnozę pirmą kartą išgirsta pusantro tūkstančio moterų.


Daugiau kaip pusė moterų nesitikrina dėl krūties vėžio

Daugiau kaip pusė moterų nesitikrina dėl krūties vėžio, nes sako nerandančios tam laiko, taip pat bijo ligos, rodo antradienį pristatyta visuomenės nuomonės apklausa.


Neturinčios laiko pasitikrinti sveikatai nurodė 54 proc. tyrimo dalyvių, o bijančios ligos – 52 proc. dalyvių, per Nacionalinio vėžio instituto surengtą spaudos konferenciją sakė apklausą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

Atlikus apklausą taip pat paaiškėjo, kad rūpestis savo sveikata nėra moters dienos prioritetų sąraše – tiek visų gyventojų, tiek atskirai moterų grupės požiūriu.

Paklausti, kokie yra moters kiekvienos dienos prioritetai, gyventojai dažniausiai nurodė namų ruošą (70 proc.), karjerą (54 proc.), toliau liko rūpestis šeimos narių sveikata (49 proc.). Moters sveikata liko ketvirtoje vietoje su 40 procentų.

Apklausiant tik moteris, namų ruošą pirmuoju prioritetu nurodė 79 proc. apklaustųjų, būti atsakinga darbuotoja – 49 proc., pasirūpinti šeimos sveikata – 41 proc., skirti laiko savo laisvalaikiui – 37 proc., o rūpestis sveikata liko tik penktoje vietoje, surinkęs 35 proc. moterų asmeniniuose prioritetuose.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi jauna moteris Kristina Varkulevičiūtė papasakojo savo šeimos istoriją – būdama 16 metų nuėjo pasitikrinti dėl krūties vėžio, kartu pasitikrino ir mama, ir nors medikai tuomet jokių pakitimų mamai nenustatė, po pusmečio ji jau sirgo antros stadijos ypač agresyvios formos krūties vėžiu.

„Būdama 16-kos dėl konkrečių nusiskundimų nutariau apsilankyti pas mamologą, abi nuėjome su mama, mano mamai nieko nenustatė, man irgi viskas buvo normos ribose, bet po pusės metų nusprendusi pasitikrinti dar kartą mano mama sužinojo, kad jai – antros stadijos vėžys, ir visa tai baigėsi nelabai gerai. Tai buvo labai agresyvi, gana reta, šiuolaikinėms vėžio terapijoms nepasiduodanti forma. Kadangi sirgo ir mano močiutė krūties vėžiu, mes visos šeimos moterys nusprendėme pasitikrinti genetiškai, ir mano mamai buvo nustatytas krūties vėžio riziką didinantis mutavęs BRCA genas“, – pasakojo K.Varkulevičiūtė.

Nacionalinio vėžio instituto gydytoja genetikė Olga Liaugaudienė pabrėžė, kad šeimų nariai, kuriose vienas ar daugiau artimų giminaičių serga ar yra sirgę onkologinėmis ligomis, turi galimybę išsitirti genetiškai.

„Jie turėtų labiau stebėti savo sveikatos pokyčius, o šių šeimų moterys labiau nei kitų privalėtų dalyvauti atrankinėje mamografinėje patikros programoje. Išties labai norėčiau moteris paraginti aktyviau naudotis galimybe pasitikrinti dėl krūties vėžio pagal valstybės finansuojamą programą“, – sakė medikė.

Nacionalinio vėžio instituto gydytoja chirurgė onkologė Daiva Gudavičienė sakė, kad visos 50–69 metų moterys Lietuvoje gali kas dveji metai nemokamai pasitikrinti krūtis profilaktiškai, t.y. pasinaudoti mamografinės patikros programa.

„Kas dveji metai atliekant krūtų rentgeninį ištyrimą, tikimasi kuo anksčiau diagnozuoti krūties vėžį. Tokio amžiaus moterys krūties vėžiu serga dažniausiai, todėl ir yra siūloma joms pasitikrinti profilaktiškai. Žinoma, tai nereiškia, jog jaunesnės ar vyresnės moterys neserga“, – sakė gydytoja.

Visuomenės apklausą „Spinter tyrimai“ atliko rugpjūčio 21–23 dienomis. Apklausti 1012 respondentai, iš jų 545 – moterys. Tyrimas atliktas farmacijos kompanijos „Roche Lietuva“ ir Nacionalinės krūties ligų asociacijos užsakymu.

Nacionalinis vėžio institutas nurodo, kad Lietuvoje krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga. Kasmet krūties vėžio diagnozę pirmą kartą išgirsta pusantro tūkstančio moterų.