Apklausa: verslininkai nieko nesitiki iš naujo Seimo

 

2016-07-13

 

Lietuvos verslininkai nesitiki, kad politinių jėgų persiskirstymas po šiemetinių rinkimų į Seimą turės reikšmingos įtakos verslo aplinkai šalyje.

Specialistų teigimu, toks verslo abejingumas vienodai gali reikšti tiek pripažinimą, kad veiklos sąlygos yra prognozuojamos, stabilios, tiek apsisprendimą pasitikėti išimtinai savo jėgomis.

72,2 proc. Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių vadovų mano, kad galimi politinės valdžios pokyčiai po Seimo rinkimų neturės jokios įtakos verslo aplinkai. Dar maždaug po dešimtadalį galvoja, kad verslo aplinka gali pagerėti ar pablogėti, rodo „Citadele“ banko užsakymu „Spinter“ atlikto smulkių ir vidutinių įmonių tyrimas.

Tyrimo duomenimis, tokios pačios tendencijos atsispindi visuose Lietuvos regionuose, o naujam Seimui vienodai abejingi ir įmonių vadovai vyrai, ir moterys.

„Verslininkai kiekvieną dieną turi priimti įvairaus sudėtingumo sprendimus dėl savo verslo, jo plėtros, ruoštis įsigaliosiantiems teisės aktams bei nedelsiant reaguoti į netikėtai iškylančius iššūkius. Gali būti, kad jie jaučiasi vis mažiau priklausomi nuo politikų sprendimų, o verslo aplinką laiko stabilia. Kita vertus, tokiai didelei daliai smulkių ir vidutinių įmonių po rinkimų spalį nesitikint visiškai jokių pokyčių kyla klausimas, ar jos nėra tapę abejingos politinei aplinkai, nes įprato pasikliauti tik savo jėgomis ir nesitiki jokio teigiamo postūmio iš Seimo”, - sako „Citadele“ banko Valdybos pirmininkas ir Administracijos vadovas Skirmantas Jareckas.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus pripažįsta, kad tokie tyrimo rezultatai iš dalies rodo verslininkų nusivylimą politikais, tačiau kartu ir trapius lūkesčius, jog naujame Seime dirbsiantys parlamentarai realiais darbais užsitarnaus pasitikėjimą.

„Sprendžiant iš smulkių ir vidutinio dydžio įmonių vadovų nuotaikų, bendras vardiklis šiuo metu yra apatija. Ypatingai po „Brexit“ aštriau iškilo klausimas dėl europinių investicijų apimties, nes iš Europos Sąjungos pasitraukus Didžiajai Britanijai europinių lėšų srautas neabejotinai sumažės. Tuo tarpu Lietuvoje stringa net dabartinio ES finansinio laikotarpio kvietimai, nors tai yra svarbus finansinis įmonių plėtros ir konkurencingumo didinimo šaltinis. Verslininkams sunkiai suprantamas toks lėtumas ir situacijos nesikeitimas jau ne pirmus metus”, - teigia daugiausiai darbuotojų turinčias įmones vienijančios verslo organizacijos vadovas.

Jo teigimu, apklausos rezultatai ir verslininkų nuomonė didžiąja dalimi atspindi ligšiolinę patirtį, kurią būsimi Seimo nariai nesunkiai gali pakeisti, pademonstravę naują požiūrį į žinomas problemas ir jų sprendimo būdus.

„Ateitis turi potencialo suformuoti kitokią, palankesnę verslininkų nuomonę, jei politikai neignoruos jų rūpesčių ir įrodys, kad geba laiku priimti būtinus sprendimus bei palaikyti dialogą, vengdami staigių, netikėtų reformų bei neigiamai veiklą veikiančių mokesčių pakeitimų. Labiausiai verslui kenkia politinių sprendimų nenuspėjamumas”, - sako V. Sutkus.

Daugiau kaip 80 proc. smulkių ir vidutinių verslininkų iš naujo Seimo pokyčių nesitiki Tauragės ir Telšių regionuose, mažiausiai taip manančių yra Panevėžio ir Šiaulių regionuose – po 69 proc. Su pasikeitimais valdžios viršūnėse kiek didesnes viltis sieja tik gamybos sektorius – kas penkta įmonė tikisi verslo aplinkos pagerėjimo.


Apklausa: verslininkai nieko nesitiki iš naujo Seimo

 

2016-07-13

 

Lietuvos verslininkai nesitiki, kad politinių jėgų persiskirstymas po šiemetinių rinkimų į Seimą turės reikšmingos įtakos verslo aplinkai šalyje.

Specialistų teigimu, toks verslo abejingumas vienodai gali reikšti tiek pripažinimą, kad veiklos sąlygos yra prognozuojamos, stabilios, tiek apsisprendimą pasitikėti išimtinai savo jėgomis.

72,2 proc. Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių vadovų mano, kad galimi politinės valdžios pokyčiai po Seimo rinkimų neturės jokios įtakos verslo aplinkai. Dar maždaug po dešimtadalį galvoja, kad verslo aplinka gali pagerėti ar pablogėti, rodo „Citadele“ banko užsakymu „Spinter“ atlikto smulkių ir vidutinių įmonių tyrimas.

Tyrimo duomenimis, tokios pačios tendencijos atsispindi visuose Lietuvos regionuose, o naujam Seimui vienodai abejingi ir įmonių vadovai vyrai, ir moterys.

„Verslininkai kiekvieną dieną turi priimti įvairaus sudėtingumo sprendimus dėl savo verslo, jo plėtros, ruoštis įsigaliosiantiems teisės aktams bei nedelsiant reaguoti į netikėtai iškylančius iššūkius. Gali būti, kad jie jaučiasi vis mažiau priklausomi nuo politikų sprendimų, o verslo aplinką laiko stabilia. Kita vertus, tokiai didelei daliai smulkių ir vidutinių įmonių po rinkimų spalį nesitikint visiškai jokių pokyčių kyla klausimas, ar jos nėra tapę abejingos politinei aplinkai, nes įprato pasikliauti tik savo jėgomis ir nesitiki jokio teigiamo postūmio iš Seimo”, - sako „Citadele“ banko Valdybos pirmininkas ir Administracijos vadovas Skirmantas Jareckas.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus pripažįsta, kad tokie tyrimo rezultatai iš dalies rodo verslininkų nusivylimą politikais, tačiau kartu ir trapius lūkesčius, jog naujame Seime dirbsiantys parlamentarai realiais darbais užsitarnaus pasitikėjimą.

„Sprendžiant iš smulkių ir vidutinio dydžio įmonių vadovų nuotaikų, bendras vardiklis šiuo metu yra apatija. Ypatingai po „Brexit“ aštriau iškilo klausimas dėl europinių investicijų apimties, nes iš Europos Sąjungos pasitraukus Didžiajai Britanijai europinių lėšų srautas neabejotinai sumažės. Tuo tarpu Lietuvoje stringa net dabartinio ES finansinio laikotarpio kvietimai, nors tai yra svarbus finansinis įmonių plėtros ir konkurencingumo didinimo šaltinis. Verslininkams sunkiai suprantamas toks lėtumas ir situacijos nesikeitimas jau ne pirmus metus”, - teigia daugiausiai darbuotojų turinčias įmones vienijančios verslo organizacijos vadovas.

Jo teigimu, apklausos rezultatai ir verslininkų nuomonė didžiąja dalimi atspindi ligšiolinę patirtį, kurią būsimi Seimo nariai nesunkiai gali pakeisti, pademonstravę naują požiūrį į žinomas problemas ir jų sprendimo būdus.

„Ateitis turi potencialo suformuoti kitokią, palankesnę verslininkų nuomonę, jei politikai neignoruos jų rūpesčių ir įrodys, kad geba laiku priimti būtinus sprendimus bei palaikyti dialogą, vengdami staigių, netikėtų reformų bei neigiamai veiklą veikiančių mokesčių pakeitimų. Labiausiai verslui kenkia politinių sprendimų nenuspėjamumas”, - sako V. Sutkus.

Daugiau kaip 80 proc. smulkių ir vidutinių verslininkų iš naujo Seimo pokyčių nesitiki Tauragės ir Telšių regionuose, mažiausiai taip manančių yra Panevėžio ir Šiaulių regionuose – po 69 proc. Su pasikeitimais valdžios viršūnėse kiek didesnes viltis sieja tik gamybos sektorius – kas penkta įmonė tikisi verslo aplinkos pagerėjimo.