Tyrimas parodė: ar lietuviams prie ruso gyventi
buvo geriau

 

2016-08-25

 

Visuomenės nuomonės tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma Lietuvos gyventojų nemano, kad sovietiniais laikais gyventi buvo geriau. Pasak specialistų, yra išlikę maždaug penktadalis visuomenės narių, kurie jaučia stabilią ir nekintamą nostalgiją sovietmečiui, visų kitų požiūris keičiasi gerėjant ekonominei situacijai.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ Rytų Europos studijų centro užsakymu 2016 metų balandžio 19-25 dienomis atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai.

 

Dauguma nesutinka, kad sovietmečiu gyventi buvo geriau

Gyventojams buvo užduotas klausimas, ar jie sutinka su teiginiu, kad sovietiniais laikais buvo geriau gyventi nei dabar Lietuvoje. Dauguma respondentų nesutiko su šiuo teiginiu, 26 proc. respondentų visiškai sutinka arba sutinka su nuomone, kad sovietiniais laikais buvo geriau gyventi nei dabar Lietuvoje. 42 proc. laikosi priešingos pozicijos. 23 proc. nei sutinka, nei nesutinka su šia nuomone.

Nuomonei, kad sovietiniais laikais buvo geriau gyventi, dažniau pritaria 46 metų ir vyresni respondentai, žemiausio išsimokslinimo atstovai, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai.

 

 

 

Sovietinės sistemos vertinimas labai priklauso nuo uždirbamų pajamų. Iki 200 Eur (690 Lt) pajamų, tenkančių vienam namų ūkio nariui per mėnesį turintys respondentai labiau sutiko su teiginiu, kad sovietiniais laikais gyventi buvo geriau. 13,6 proc. tokių apklaustųjų visiškai sutiko su teiginiu, kad sovietiniais laikais gyventi buvo geriau, o iš daugiau nei 500 Eur (1727 Lt) gaunančių respondentų tik 6,8 proc. sutiko su tokiu teiginiu. 18,4 proc. iki 200 Eur pajamų gaunantys respondentai sutiko su teiginiu, o iš daugiau nei 500 Eur pajamų turinčių respondentų sutiko 10,5 proc. 60,9 proc. aukščiausias pajamas gaunančių žmonių nesutiko su teiginiu, o iš žemiausias pajamas gaunančių žmonių nesutiko 32,7 proc.

Žiūrint į klausimo rezultatus pagal visuomenės grupes bei darbo pobūdį, matoma, kad didžiausią palankumą sovietinei sistemai išreiškė pensininkai, kurių 45,8 proc. sutiko su teiginiu, kad sovietiniais laikais gyventi buvo geriau ir tik 29,1 proc. pensininkų nesutiko su teiginiu. Bedarbių nuomonė išsiskirstė apylygiai – 35, 8 proc. nesutinka su teiginiu, 34,3 sutinka su teiginiu. Tarp aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų 22,5 proc. sutiko su tokiu teiginiu bei 50 proc. nesutiko.

Žiūrint į apklaustųjų tautybes, matoma, kad labiau su teiginiu sutinka rusai. 62,2 apklaustųjų rusų sutinka su teiginiu, 20,8 proc. nesutinka. 21,7 proc. lietuvių sutinka su teiginiu, kad prie sovietų gyventi buvo geriau, 44,7 proc. su tokiu teiginiu nesutinka.

Vos 12 proc. tautinių mažumų atstovų nurodė susiduriantys su diskriminacija dėl savo tautybės.

 

Mato Rusijos grėsmę

Draugiškiausia valstybe Lietuvai laikoma Latvija (93 proc.). Vokietiją draugiška valstybe laiko 87 proc. respondentų. JAV – 85 proc. Lenkiją – 81 proc. Baltarusiją draugiška valstybe Lietuvai taip pat laiko dauguma apklaustųjų (55 proc.). Mažiausiai draugiška valstybe laikoma Rusija (14 proc.).

Dauguma (60 proc.) tyrimo dalyvių mano, kad Rusijos užsienio politika kelia grėsmę Lietuvai. 13 proc. manymu, grėsmę Lietuvai kelia ir Baltarusijos užsienio politika. 7 proc. grėsmę įžvelgia JAV užsienio politikoje. 6 proc. – Vokietijos, 3 proc. – Lenkijos užsienio politikoje.

 

 

Vertinant Rusijos vykdomą politiką, dažniausiai manoma, kad Rusijos politika kelia tiesioginį pavojų Rytų Europos valstybėms (48 proc. visiškai sutinka / sutinka su šiuo teiginiu). 42 proc. manymu, Lietuvos pozicija užsienio politikoje Rusijos atžvilgiu yra per griežta. 24 proc. linkę manyti, kad Rusijos politika yra adekvati reakcija, reaguojant į prieš ją nukreiptus JAV ir NATO veiksmus. 20 proc. pritaria nuomonei, kad Rusija yra atvira bendradarbiavimui su Vakarais, tačiau šie į jį nesileidžia ir siekia Rusiją silpninti.

Nuomonei, kad Rusijos politika kelia tiesioginį pavojų Rytų Europos valstybėms, dažniau pritaria 18-35 m. respondentai, aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų grupės atstovai. Lietuvos poziciją užsienio politikoje Rusijos atžvilgiu per griežta dažniau laiko vadovai, smulkūs verslininkai, studentai mažesnių miestų gyventojai, rusų tautybės asmenys.

Nuomonei, kad Rusijos politika yra adekvati reakcija į prieš ją nukreiptus JAV ir NATO veiksmus dažniau pritaria žemiausio išsimokslinimo, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai, rusų tautybės asmenys. Nuomonei, kad Rusija yra atvira bendradarbiavimui su Vakarais, tačiau šie į jį nesileidžia ir siekia Rusiją silpninti – mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai.

 

 

42 proc. tyrimo respondentų mano, kad didesnio masto (karinis) konfliktas tarp Vakarų valstybių ir Rusijos yra įmanomas. 37 proc. laikosi priešingos nuomonės. 21 proc. nuomonės šiuo klausimu neišreiškė. Didesnio konflikto galimybė dažniausiai įžvelgiama dėl galimai agresyvėjančios Rusijos užsienio politikos (57 proc.). 27 proc. savo nuomonę grindžia Vakarų ir Rusijos interesų susikirtimu trečiojoje šalyje. 15 proc. – galimais ES ir NATO veiksmais, provokacijomis Rusijos atžvilgiu.

Neįžvelgiantys didesnio konflikto galimybės dažniausiai mano, kad tiek Rusija, tiek Vakarai siekia konfliktus išspręsti taikiai (38 proc.), ir Vakarai nedrįstų kovoti su Rusija (35 proc.). 21 proc. manymu, Rusija nėra pajėgi tokį konfliktą vykdyti.

 

Nusivylė demokratija

Apklausos dalyvių buvo paklausta, apskritai imant, kiek jie yra patenkinti demokratijos veikimu Lietuvoje. Rezultatai priverčia sunerimti: 28 proc. apklaustųjų yra labai patenkinti / patenkinti demokratijos veikimu Lietuvoje. 42 proc. išreiškė nepasitenkinimą. 28 proc. laikosi neutralios pozicijos šiuo klausimu.

Pasitenkinimą (labai patenkintas / patenkintas) dažniau išreiškė 18-25 m. respondentai, didžiausių pajamų grupės apklaustieji ir didmiesčių gyventojai, rusų tautybės respondentai.

 

 

Iš žemiausiųjų pajamų atstovų 26,5 proc. teigė, kad yra patenkinti demokratijos veikimu, 39,4 proc. nepatenkinti. Iš aukščiausias pajamas gaunančių žmonių 39,1 proc. yra patenkinti demokratijos veikimu ir 36,9 proc. nepatenkinti.

Iš socialinių grupių bei pareigų 49,7 proc. pensininkų yra nepatenkinti demokratijos veikimu, 45,4 proc. smulkių verslininkų, 45,4 proc. darbininkų.

 

Nepasitiki Rusijos žiniasklaida

Tyrimas rodo, jog dažniausiai apie ekonominį, politinį Rusijos gyvenimą ir aktualijas sužinoma iš Lietuvos žiniasklaidos (85 proc.). 20 proc. teigė dažniausiai tokias naujienas sužinantys socialiniuose tinkluose. 18 proc. – iš Rusijos žiniasklaidos. 9 proc. – iš Vakarų žiniasklaidos.

Norėdami sužinoti apie aktualų Rusijos politikos įvykį, trys ketvirtadaliai (75 proc.) pirmiausiai rinktųsi Lietuvos žiniasklaidą. 10 proc. pirmiausiai tokios informacijos ieškotų socialiniuose tinkluose. 9 proc. – Rusijos žiniasklaidoje.

Tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojai nemano, kad Rusijos žiniasklaida objektyviai informuoja apie įvykius pasaulyje. Tik penktadalis (20 proc.) tyrimo dalyvių sutinka su nuomone, kad Rusijos žiniasklaida objektyviai nušviečia įvykius Rusijoje. 16 proc. mano, kad Rusijos žiniasklaidoje objektyviai nušviečiami ir įvykiai pasaulyje. 10 proc. taip pat galvoja ir apie informavimą apie įvykius Lietuvoje. 9 proc. tokios pat nuomonės laikosi dėl Rusijos žiniasklaidos objektyvumo nušviečiant įvykius Ukrainoje.

 

 

14 proc. respondentų teigė pastaraisiais metais kasdien ar beveik kasdien žiūrintys rusiškus kanalus. 17 proc. tokius kanalus žiūrėjo bent kartą per savaitę. 8 proc. – kelis kartus per mėnesį. 5 proc. – bent kartą per mėnesį.

Vis dėlto, nors gyventojai nemano, kad Rusijos žiniasklaida objektyviai informuoja apie įvykius, dauguma nesutiktų su Rusijos televizijų uždraudimu. Trečdalis (32 proc.) apklaustųjų linkę pritarti galimai tendencingą ir vienašalę informaciją skleidžiančių rusiškų kanalų transliacijų Lietuvoje ribojimui. 39 proc. laikosi priešingos nuomonės. 17 proc. išreiškė neutralią poziciją šiuo klausimu.

 

Nostalgija sovietmečiui: dvi visuomenės grupės

Komentuodamas apklausos rezultatus, Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala teigė, kad anksčiau jaučiančių nostalgiją sovietmečiui buvo daugiau. Tai glaudžiai susiję su ekonomine situacija.

„Ypač po ekonominės krizės 2008-2009 metais tas skaičius buvo kur kas didesnis, tada trečdalis žmonių pasakydavo, kad sovietmetis buvo laikotarpis, kai jie gyveno geriau ir jaučia jam nostalgiją, dabar tas skaičius yra gerokai mažesnis, tačiau ir ekonominės sąlygos yra gerokai didesnės. Bet, nepaisant to, turime kalbėti apie ketvirtadalį visuomenės, kuri, matyt, sistemiškai ir stabiliai vertina sovietmetį kaip pozityvų laikotarpį ir tai yra nerimą kelianti tendencija“, - kalbėjo L. Kojala.

Pasak politologo, yra dvi visuomenės grupės, susijusios su sovietmečiu: „Yra tie, kurie sovietmetį vertina pozityviai ir tai nėra sąlygojama išorės faktorių. Ir yra tie, kurie turi potencialą vienu ar kitu laikotarpiu kalbant apie krizines situacijas, smunkančią ekonomiką, skandalus politikoje, nusivylimą demokratija, tapti tais, kurie pasako, kad sovietmetį buvo laimingesni. Bet yra ir stabili visuomenės dalis, kuri vertina sovietmetį kaip pozityvų reiškinį, tai susiję ir su tuo, kad juos palaiko išorės jėgos. Aš tai siečiau su faktu, kad 83 proc. piliečių, kurie sako, kad televizija yra pagrindinis informacijos šaltinis. Tuomet galima kultūrine prasme, muzikine ir filmų prasme, jau nekalbant apie politiką, tuos laikus priminti iš pozityvios šviesos ir neleisti jų pamiršti.“

 

Lietuviai tiki, kad draudimais nieko nepasieksi

Analizuodamas apklausos rezultatus, specialistas pastebėjo įdomią tendenciją.

„Tie žmonės, kurie televiziją žiūri ir rusišką, ir nerusišką, paprastai nebūna tie, kurių geopolitinės nuostatos arba sovietmečio vertinimas būtinai yra prorusiškas. Tie, kurie žiūri tik rusišką televiziją, yra gerokai jautresni ir jų pasaulėžiūra suformuojama labai vienakryptės nuomonės linijos. Tai tampa problema, nes jie tampa tais, kurie atkartoja televizijoje girdėtas tiesas“, - aiškino L. Kojala.


Paklaustas, kodėl, jo manymu, piliečiai, manydami, kad Rusijos televizijos nepateikia objektyvios informacijos bei nesirinkdami šių televizijų kaip pirminio šaltinio, vis tiek prieštarauja jų uždraudimui, L. Kojala teigė, kad greičiausiai piliečiai supranta, kad draudimai nieko nepakeis.

„Manau, kad su nenoru drausti gali būti taip: yra suvokiama, kad tai nėra išeitis ir draudimais nieko nepasieksi. Žmonių skaičius, kuris žiūri tik rusiškas televizijas, išlieka maždaug panašus ir stabilus.

Akivaizdu, kad yra pakankamai stabili visuomenės dalis, kuri žiūri rusišką televiziją ir mato tai kaip vieną iš pagrindinių savo informacijos šaltinių. Matyt, to taip greitai nepakeisi, kaip ir neuždrausi, ypač šiais laikais, kai yra galimybė televiziją stebėti ne tik per televizorių“, - kalbėjo politologas.

 

Rusijos grėsmę vertina adekvačiai

Politologas teigė, kad, atsižvelgiant į Rusijos elgesį, lietuviai labai adekvačiai vertina kylančias grėsmes.

„Atsižvelgiant į įvykius Ukrainoje, į tai, kaip Rusija elgiasi, galiausiai ir mūsų valstybės pasienyje su oro antskrydžiais, kaip Rusijos lyderiai pasisako viešojoje erdvėje nevengdami priminti, kad Baltijos šalys tai tarsi tos teritorijos, kurios vis dar yra Rusijos įtakos zonoje, manau, kad lietuvių vertinimas yra visiškai adekvatus.

Dabartinė Kremliaus valdžia yra ta, kuri kursto priešpriešą ir labai konkrečiais veiksmais nevengia parodyti, kad gali tą priešpriešą paversti ir politiniais sprendimais. Manau, kad 60 proc. yra labai adekvatu, į tuos įvykius reakciją mes matome ne tik iš mūsų visuomenės pusės, bet ir iš NATO valstybių pusės, kurios priima konkrečius, prieš Rusiją nukreiptus sprendimus“, - sakė L. Kojala.

 

Demokratija nusivylė dėl politinių skandalų

Pasak politologo, piliečių atsakymai, kad jie nėra patenkinti demokratijos veikimu, labiau rodo nusivylimą politiniais skandalais, bet ne pačiomis demokratijos vertybėmis.

„Pats tyrimo klausimas yra labai abstraktus ir kiekvienas demokratiją suvokia savaip ir į tą terminą sudeda savo nuomonę. Didžiąja dalimi tokie rezultatai susiję su nusivylimu politine valdžia, nes reguliariai arba nuolatos yra menkas pasitikėjimas parlamentu, menkas pasitikėjimas politiniais lyderiais, kuris yra dar labiau pakurstomas skandalų, kurie, deja, kartojasi ir laikas nuo laiko sudrebina mūsų žiniasklaidą. Aš manau, kad šiuo atveju tai yra nusivylimas mūsų šalies politikais ir politinės sistemos veikimu, o ne demokratija kaip vertybe“, - kalbėjo L. Kojala.

www.DELFI.lt


Tyrimas parodė: ar lietuviams prie ruso gyventi
buvo geriau

 

2016-08-25

 

Visuomenės nuomonės tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma Lietuvos gyventojų nemano, kad sovietiniais laikais gyventi buvo geriau. Pasak specialistų, yra išlikę maždaug penktadalis visuomenės narių, kurie jaučia stabilią ir nekintamą nostalgiją sovietmečiui, visų kitų požiūris keičiasi gerėjant ekonominei situacijai.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ Rytų Europos studijų centro užsakymu 2016 metų balandžio 19-25 dienomis atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai.

 

Dauguma nesutinka, kad sovietmečiu gyventi buvo geriau

Gyventojams buvo užduotas klausimas, ar jie sutinka su teiginiu, kad sovietiniais laikais buvo geriau gyventi nei dabar Lietuvoje. Dauguma respondentų nesutiko su šiuo teiginiu, 26 proc. respondentų visiškai sutinka arba sutinka su nuomone, kad sovietiniais laikais buvo geriau gyventi nei dabar Lietuvoje. 42 proc. laikosi priešingos pozicijos. 23 proc. nei sutinka, nei nesutinka su šia nuomone.

Nuomonei, kad sovietiniais laikais buvo geriau gyventi, dažniau pritaria 46 metų ir vyresni respondentai, žemiausio išsimokslinimo atstovai, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai.

 

 

 

Sovietinės sistemos vertinimas labai priklauso nuo uždirbamų pajamų. Iki 200 Eur (690 Lt) pajamų, tenkančių vienam namų ūkio nariui per mėnesį turintys respondentai labiau sutiko su teiginiu, kad sovietiniais laikais gyventi buvo geriau. 13,6 proc. tokių apklaustųjų visiškai sutiko su teiginiu, kad sovietiniais laikais gyventi buvo geriau, o iš daugiau nei 500 Eur (1727 Lt) gaunančių respondentų tik 6,8 proc. sutiko su tokiu teiginiu. 18,4 proc. iki 200 Eur pajamų gaunantys respondentai sutiko su teiginiu, o iš daugiau nei 500 Eur pajamų turinčių respondentų sutiko 10,5 proc. 60,9 proc. aukščiausias pajamas gaunančių žmonių nesutiko su teiginiu, o iš žemiausias pajamas gaunančių žmonių nesutiko 32,7 proc.

Žiūrint į klausimo rezultatus pagal visuomenės grupes bei darbo pobūdį, matoma, kad didžiausią palankumą sovietinei sistemai išreiškė pensininkai, kurių 45,8 proc. sutiko su teiginiu, kad sovietiniais laikais gyventi buvo geriau ir tik 29,1 proc. pensininkų nesutiko su teiginiu. Bedarbių nuomonė išsiskirstė apylygiai – 35, 8 proc. nesutinka su teiginiu, 34,3 sutinka su teiginiu. Tarp aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų 22,5 proc. sutiko su tokiu teiginiu bei 50 proc. nesutiko.

Žiūrint į apklaustųjų tautybes, matoma, kad labiau su teiginiu sutinka rusai. 62,2 apklaustųjų rusų sutinka su teiginiu, 20,8 proc. nesutinka. 21,7 proc. lietuvių sutinka su teiginiu, kad prie sovietų gyventi buvo geriau, 44,7 proc. su tokiu teiginiu nesutinka.

Vos 12 proc. tautinių mažumų atstovų nurodė susiduriantys su diskriminacija dėl savo tautybės.

 

Mato Rusijos grėsmę

Draugiškiausia valstybe Lietuvai laikoma Latvija (93 proc.). Vokietiją draugiška valstybe laiko 87 proc. respondentų. JAV – 85 proc. Lenkiją – 81 proc. Baltarusiją draugiška valstybe Lietuvai taip pat laiko dauguma apklaustųjų (55 proc.). Mažiausiai draugiška valstybe laikoma Rusija (14 proc.).

Dauguma (60 proc.) tyrimo dalyvių mano, kad Rusijos užsienio politika kelia grėsmę Lietuvai. 13 proc. manymu, grėsmę Lietuvai kelia ir Baltarusijos užsienio politika. 7 proc. grėsmę įžvelgia JAV užsienio politikoje. 6 proc. – Vokietijos, 3 proc. – Lenkijos užsienio politikoje.

 

 

Vertinant Rusijos vykdomą politiką, dažniausiai manoma, kad Rusijos politika kelia tiesioginį pavojų Rytų Europos valstybėms (48 proc. visiškai sutinka / sutinka su šiuo teiginiu). 42 proc. manymu, Lietuvos pozicija užsienio politikoje Rusijos atžvilgiu yra per griežta. 24 proc. linkę manyti, kad Rusijos politika yra adekvati reakcija, reaguojant į prieš ją nukreiptus JAV ir NATO veiksmus. 20 proc. pritaria nuomonei, kad Rusija yra atvira bendradarbiavimui su Vakarais, tačiau šie į jį nesileidžia ir siekia Rusiją silpninti.

Nuomonei, kad Rusijos politika kelia tiesioginį pavojų Rytų Europos valstybėms, dažniau pritaria 18-35 m. respondentai, aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų grupės atstovai. Lietuvos poziciją užsienio politikoje Rusijos atžvilgiu per griežta dažniau laiko vadovai, smulkūs verslininkai, studentai mažesnių miestų gyventojai, rusų tautybės asmenys.

Nuomonei, kad Rusijos politika yra adekvati reakcija į prieš ją nukreiptus JAV ir NATO veiksmus dažniau pritaria žemiausio išsimokslinimo, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai, rusų tautybės asmenys. Nuomonei, kad Rusija yra atvira bendradarbiavimui su Vakarais, tačiau šie į jį nesileidžia ir siekia Rusiją silpninti – mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai.

 

 

42 proc. tyrimo respondentų mano, kad didesnio masto (karinis) konfliktas tarp Vakarų valstybių ir Rusijos yra įmanomas. 37 proc. laikosi priešingos nuomonės. 21 proc. nuomonės šiuo klausimu neišreiškė. Didesnio konflikto galimybė dažniausiai įžvelgiama dėl galimai agresyvėjančios Rusijos užsienio politikos (57 proc.). 27 proc. savo nuomonę grindžia Vakarų ir Rusijos interesų susikirtimu trečiojoje šalyje. 15 proc. – galimais ES ir NATO veiksmais, provokacijomis Rusijos atžvilgiu.

Neįžvelgiantys didesnio konflikto galimybės dažniausiai mano, kad tiek Rusija, tiek Vakarai siekia konfliktus išspręsti taikiai (38 proc.), ir Vakarai nedrįstų kovoti su Rusija (35 proc.). 21 proc. manymu, Rusija nėra pajėgi tokį konfliktą vykdyti.

 

Nusivylė demokratija

Apklausos dalyvių buvo paklausta, apskritai imant, kiek jie yra patenkinti demokratijos veikimu Lietuvoje. Rezultatai priverčia sunerimti: 28 proc. apklaustųjų yra labai patenkinti / patenkinti demokratijos veikimu Lietuvoje. 42 proc. išreiškė nepasitenkinimą. 28 proc. laikosi neutralios pozicijos šiuo klausimu.

Pasitenkinimą (labai patenkintas / patenkintas) dažniau išreiškė 18-25 m. respondentai, didžiausių pajamų grupės apklaustieji ir didmiesčių gyventojai, rusų tautybės respondentai.

 

 

Iš žemiausiųjų pajamų atstovų 26,5 proc. teigė, kad yra patenkinti demokratijos veikimu, 39,4 proc. nepatenkinti. Iš aukščiausias pajamas gaunančių žmonių 39,1 proc. yra patenkinti demokratijos veikimu ir 36,9 proc. nepatenkinti.

Iš socialinių grupių bei pareigų 49,7 proc. pensininkų yra nepatenkinti demokratijos veikimu, 45,4 proc. smulkių verslininkų, 45,4 proc. darbininkų.

 

Nepasitiki Rusijos žiniasklaida

Tyrimas rodo, jog dažniausiai apie ekonominį, politinį Rusijos gyvenimą ir aktualijas sužinoma iš Lietuvos žiniasklaidos (85 proc.). 20 proc. teigė dažniausiai tokias naujienas sužinantys socialiniuose tinkluose. 18 proc. – iš Rusijos žiniasklaidos. 9 proc. – iš Vakarų žiniasklaidos.

Norėdami sužinoti apie aktualų Rusijos politikos įvykį, trys ketvirtadaliai (75 proc.) pirmiausiai rinktųsi Lietuvos žiniasklaidą. 10 proc. pirmiausiai tokios informacijos ieškotų socialiniuose tinkluose. 9 proc. – Rusijos žiniasklaidoje.

Tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojai nemano, kad Rusijos žiniasklaida objektyviai informuoja apie įvykius pasaulyje. Tik penktadalis (20 proc.) tyrimo dalyvių sutinka su nuomone, kad Rusijos žiniasklaida objektyviai nušviečia įvykius Rusijoje. 16 proc. mano, kad Rusijos žiniasklaidoje objektyviai nušviečiami ir įvykiai pasaulyje. 10 proc. taip pat galvoja ir apie informavimą apie įvykius Lietuvoje. 9 proc. tokios pat nuomonės laikosi dėl Rusijos žiniasklaidos objektyvumo nušviečiant įvykius Ukrainoje.

 

 

14 proc. respondentų teigė pastaraisiais metais kasdien ar beveik kasdien žiūrintys rusiškus kanalus. 17 proc. tokius kanalus žiūrėjo bent kartą per savaitę. 8 proc. – kelis kartus per mėnesį. 5 proc. – bent kartą per mėnesį.

Vis dėlto, nors gyventojai nemano, kad Rusijos žiniasklaida objektyviai informuoja apie įvykius, dauguma nesutiktų su Rusijos televizijų uždraudimu. Trečdalis (32 proc.) apklaustųjų linkę pritarti galimai tendencingą ir vienašalę informaciją skleidžiančių rusiškų kanalų transliacijų Lietuvoje ribojimui. 39 proc. laikosi priešingos nuomonės. 17 proc. išreiškė neutralią poziciją šiuo klausimu.

 

Nostalgija sovietmečiui: dvi visuomenės grupės

Komentuodamas apklausos rezultatus, Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala teigė, kad anksčiau jaučiančių nostalgiją sovietmečiui buvo daugiau. Tai glaudžiai susiję su ekonomine situacija.

„Ypač po ekonominės krizės 2008-2009 metais tas skaičius buvo kur kas didesnis, tada trečdalis žmonių pasakydavo, kad sovietmetis buvo laikotarpis, kai jie gyveno geriau ir jaučia jam nostalgiją, dabar tas skaičius yra gerokai mažesnis, tačiau ir ekonominės sąlygos yra gerokai didesnės. Bet, nepaisant to, turime kalbėti apie ketvirtadalį visuomenės, kuri, matyt, sistemiškai ir stabiliai vertina sovietmetį kaip pozityvų laikotarpį ir tai yra nerimą kelianti tendencija“, - kalbėjo L. Kojala.

Pasak politologo, yra dvi visuomenės grupės, susijusios su sovietmečiu: „Yra tie, kurie sovietmetį vertina pozityviai ir tai nėra sąlygojama išorės faktorių. Ir yra tie, kurie turi potencialą vienu ar kitu laikotarpiu kalbant apie krizines situacijas, smunkančią ekonomiką, skandalus politikoje, nusivylimą demokratija, tapti tais, kurie pasako, kad sovietmetį buvo laimingesni. Bet yra ir stabili visuomenės dalis, kuri vertina sovietmetį kaip pozityvų reiškinį, tai susiję ir su tuo, kad juos palaiko išorės jėgos. Aš tai siečiau su faktu, kad 83 proc. piliečių, kurie sako, kad televizija yra pagrindinis informacijos šaltinis. Tuomet galima kultūrine prasme, muzikine ir filmų prasme, jau nekalbant apie politiką, tuos laikus priminti iš pozityvios šviesos ir neleisti jų pamiršti.“

 

Lietuviai tiki, kad draudimais nieko nepasieksi

Analizuodamas apklausos rezultatus, specialistas pastebėjo įdomią tendenciją.

„Tie žmonės, kurie televiziją žiūri ir rusišką, ir nerusišką, paprastai nebūna tie, kurių geopolitinės nuostatos arba sovietmečio vertinimas būtinai yra prorusiškas. Tie, kurie žiūri tik rusišką televiziją, yra gerokai jautresni ir jų pasaulėžiūra suformuojama labai vienakryptės nuomonės linijos. Tai tampa problema, nes jie tampa tais, kurie atkartoja televizijoje girdėtas tiesas“, - aiškino L. Kojala.


Paklaustas, kodėl, jo manymu, piliečiai, manydami, kad Rusijos televizijos nepateikia objektyvios informacijos bei nesirinkdami šių televizijų kaip pirminio šaltinio, vis tiek prieštarauja jų uždraudimui, L. Kojala teigė, kad greičiausiai piliečiai supranta, kad draudimai nieko nepakeis.

„Manau, kad su nenoru drausti gali būti taip: yra suvokiama, kad tai nėra išeitis ir draudimais nieko nepasieksi. Žmonių skaičius, kuris žiūri tik rusiškas televizijas, išlieka maždaug panašus ir stabilus.

Akivaizdu, kad yra pakankamai stabili visuomenės dalis, kuri žiūri rusišką televiziją ir mato tai kaip vieną iš pagrindinių savo informacijos šaltinių. Matyt, to taip greitai nepakeisi, kaip ir neuždrausi, ypač šiais laikais, kai yra galimybė televiziją stebėti ne tik per televizorių“, - kalbėjo politologas.

 

Rusijos grėsmę vertina adekvačiai

Politologas teigė, kad, atsižvelgiant į Rusijos elgesį, lietuviai labai adekvačiai vertina kylančias grėsmes.

„Atsižvelgiant į įvykius Ukrainoje, į tai, kaip Rusija elgiasi, galiausiai ir mūsų valstybės pasienyje su oro antskrydžiais, kaip Rusijos lyderiai pasisako viešojoje erdvėje nevengdami priminti, kad Baltijos šalys tai tarsi tos teritorijos, kurios vis dar yra Rusijos įtakos zonoje, manau, kad lietuvių vertinimas yra visiškai adekvatus.

Dabartinė Kremliaus valdžia yra ta, kuri kursto priešpriešą ir labai konkrečiais veiksmais nevengia parodyti, kad gali tą priešpriešą paversti ir politiniais sprendimais. Manau, kad 60 proc. yra labai adekvatu, į tuos įvykius reakciją mes matome ne tik iš mūsų visuomenės pusės, bet ir iš NATO valstybių pusės, kurios priima konkrečius, prieš Rusiją nukreiptus sprendimus“, - sakė L. Kojala.

 

Demokratija nusivylė dėl politinių skandalų

Pasak politologo, piliečių atsakymai, kad jie nėra patenkinti demokratijos veikimu, labiau rodo nusivylimą politiniais skandalais, bet ne pačiomis demokratijos vertybėmis.

„Pats tyrimo klausimas yra labai abstraktus ir kiekvienas demokratiją suvokia savaip ir į tą terminą sudeda savo nuomonę. Didžiąja dalimi tokie rezultatai susiję su nusivylimu politine valdžia, nes reguliariai arba nuolatos yra menkas pasitikėjimas parlamentu, menkas pasitikėjimas politiniais lyderiais, kuris yra dar labiau pakurstomas skandalų, kurie, deja, kartojasi ir laikas nuo laiko sudrebina mūsų žiniasklaidą. Aš manau, kad šiuo atveju tai yra nusivylimas mūsų šalies politikais ir politinės sistemos veikimu, o ne demokratija kaip vertybe“, - kalbėjo L. Kojala.

www.DELFI.lt