Rūšiuojančių Lietuvoje dalis augo 2 proc. punktais

 

2016-08-23

 

Lietuvoje pakuočių atliekas rūšiuojančių dalis per metus išaugo nuo 35 iki 37%, rodo VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.


Atlikta apklausa parodė, kad 18-25 m. amžiaus jaunimas išlieka pasyviausiai rūšiuojančia grupe (14%). Ši tendencija pastebima jau ketvirtus metus iš eilės, rašoma Pakuočių tvarkymo organizacijos pranešime spaudai.

Aktyviausi rūšiuotojai ir toliau išlieka vyresni nei 56 m. amžiaus žmonės (26%), gyvenantys didžiuosiuose Lietuvos miestuose, turintys aukštesnįjį išslavinimą ir kurių pajamos siekia daugiau nei 300 Eur.

„Lyginant su kitomis ES šalimis, lietuviai vis dar per mažai dėmesio skiria rūšiavimui ir tai daro nereguliariai. Norėdami pasiekti ES vidurkį ir mažinti išmetamų atliekų kiekį sąvartynuose, turime keisti žmonių požiūrį į atliekų tvarkymą ir ugdyti rūšiavimo įpročius, kaip tai daroma bet kurioje civilizuotoje ES valstybėje“, – pranešime cituojama organizacijos vadovė Bena Razbadauskienė.

Belgijoje į sąvartynus patenkančių pakuočių atliekų kiekis sudaro vos 1%, Vokietijoje 0%, Lietuvoje – apie 64% pakuočių atliekų.

 

Vis dar gajus mitas

Kaip priežastį, kodėl nerūšiuoja atliekų, 37% respondentų teigia, kad paprasčiausiai trūksta laiko ir noro rūšiuoti atliekas, 33% apklausos dalyvių atsakė, kad namuose jie neturi vietos rūšiavimo konteineriams ar kitoms rūšiavimo talpoms laikyti.

Apklausa parodė, kad ketvirtadalis gyventojų vis dar tiki mitu, kad atliekų rūšiavimas yra apgaulė – 26% respondendtų teigė nematantys prasmės rūšiuoti, nes jų nuomone, atliekos yra sumaišomos ir nėra perdirbamos.

„Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad išrūšiuotos atliekos pilamos į vieną bendrą atliekų surinkimo mašiną, tačiau tai ne visiškai tiesa. Nors atliekos ir pilamos į vieną mašiną, tačiau šiukšliavežis turi atskirus skyrius ir į kiekvieną jų keliauja tik tam tikros rūšies atliekos, tokiu būdu jos nesusimaišo. Surinktos atliekos pristatomos į rūšiavimo stotis, kur išrūšiuojamos ir tuomet perduodamos perdirbėjams“, – teigia p. Razbadauskienė.

53% šalies gyventojų nurodė, kad informacijos apie pakuočių atliekų rūšiavimą pakanka, tačiau apklausos rezultatai parodė, kad rūšiuojantiesiemsvis dar kyla klausimų dėl to, į kokį konteinerį mesti kokias pakuotes.

Remiantis tyrimu, 35% šalies gyventojų džiaugiasi pradėjusia veikti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, 27% didmiesčių gyventojų įvardijo, kad daugėja rūšiavimui skirtų konteinerių, 25% respondentų teigė, kad daugėja vietų, kuriose galima rūšiuoti.

Pagal ES reikalavimus iki 2020 metų mažiausiai pusė komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų turi būti paruošiama naudoti pakartotinai ir perdirbti. Šiandien šis rodiklis Lietuvoje nesiekia 30%.


Rūšiuojančių Lietuvoje dalis augo 2 proc. punktais

 

2016-08-23

 

Lietuvoje pakuočių atliekas rūšiuojančių dalis per metus išaugo nuo 35 iki 37%, rodo VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.


Atlikta apklausa parodė, kad 18-25 m. amžiaus jaunimas išlieka pasyviausiai rūšiuojančia grupe (14%). Ši tendencija pastebima jau ketvirtus metus iš eilės, rašoma Pakuočių tvarkymo organizacijos pranešime spaudai.

Aktyviausi rūšiuotojai ir toliau išlieka vyresni nei 56 m. amžiaus žmonės (26%), gyvenantys didžiuosiuose Lietuvos miestuose, turintys aukštesnįjį išslavinimą ir kurių pajamos siekia daugiau nei 300 Eur.

„Lyginant su kitomis ES šalimis, lietuviai vis dar per mažai dėmesio skiria rūšiavimui ir tai daro nereguliariai. Norėdami pasiekti ES vidurkį ir mažinti išmetamų atliekų kiekį sąvartynuose, turime keisti žmonių požiūrį į atliekų tvarkymą ir ugdyti rūšiavimo įpročius, kaip tai daroma bet kurioje civilizuotoje ES valstybėje“, – pranešime cituojama organizacijos vadovė Bena Razbadauskienė.

Belgijoje į sąvartynus patenkančių pakuočių atliekų kiekis sudaro vos 1%, Vokietijoje 0%, Lietuvoje – apie 64% pakuočių atliekų.

 

Vis dar gajus mitas

Kaip priežastį, kodėl nerūšiuoja atliekų, 37% respondentų teigia, kad paprasčiausiai trūksta laiko ir noro rūšiuoti atliekas, 33% apklausos dalyvių atsakė, kad namuose jie neturi vietos rūšiavimo konteineriams ar kitoms rūšiavimo talpoms laikyti.

Apklausa parodė, kad ketvirtadalis gyventojų vis dar tiki mitu, kad atliekų rūšiavimas yra apgaulė – 26% respondendtų teigė nematantys prasmės rūšiuoti, nes jų nuomone, atliekos yra sumaišomos ir nėra perdirbamos.

„Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad išrūšiuotos atliekos pilamos į vieną bendrą atliekų surinkimo mašiną, tačiau tai ne visiškai tiesa. Nors atliekos ir pilamos į vieną mašiną, tačiau šiukšliavežis turi atskirus skyrius ir į kiekvieną jų keliauja tik tam tikros rūšies atliekos, tokiu būdu jos nesusimaišo. Surinktos atliekos pristatomos į rūšiavimo stotis, kur išrūšiuojamos ir tuomet perduodamos perdirbėjams“, – teigia p. Razbadauskienė.

53% šalies gyventojų nurodė, kad informacijos apie pakuočių atliekų rūšiavimą pakanka, tačiau apklausos rezultatai parodė, kad rūšiuojantiesiemsvis dar kyla klausimų dėl to, į kokį konteinerį mesti kokias pakuotes.

Remiantis tyrimu, 35% šalies gyventojų džiaugiasi pradėjusia veikti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, 27% didmiesčių gyventojų įvardijo, kad daugėja rūšiavimui skirtų konteinerių, 25% respondentų teigė, kad daugėja vietų, kuriose galima rūšiuoti.

Pagal ES reikalavimus iki 2020 metų mažiausiai pusė komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų turi būti paruošiama naudoti pakartotinai ir perdirbti. Šiandien šis rodiklis Lietuvoje nesiekia 30%.