Ištyrė lietuvių lūkesčius dėl pajamų pensijoje – jie nerealūs

 

2016-08-13

 

Didžioji dauguma – net 83 proc. šalies gyventojų – pensijoje tikisi gyventi iš „Sodros“, o papildomais taupymo ir kaupimo senatvei būdais naudosis tik palyginti nedidelė dalis apklaustųjų: pensijų fondų išmokomis remsis 36 proc., kaupiamojo gyvybės draudimo išmokomis – 11 proc.

Penktadalis šalies gyventojų pensijoje tikisi gyventi iš santaupų, 11 proc. – iš turimo nekilnojamojo turto. Toliau dirbti planuoja 17 proc., o 6 proc. apklausos dalyvių nurodė pensijoje lauksiantys paramos iš vaikų. Investicijas kaip pajamų šaltinį pensijoje nurodė 4 proc. apklaustųjų.

Finansų ekspertų vertinimu, norint oriai gyventi pensijoje, reikia užsitikrinti apie 80 proc. ligtolinių pajamų. Panašias sumas įvardijo ir didžioji dalis apklaustųjų – 40 proc. atsakė, kad pensijoje jiems reikėtų tiek pat lyginant su dabar gaunamomis pajamomis, o 34 proc. – bent 75 proc. dabartinių pajamų. Dar 8 proc. mano, kad pakaktų pusės, o 4 proc. – 35 proc. dabartinių pajamų.

Tokius gyventojų lūkesčius ir prognozuojamus finansų šaltinius pensijoje atskleidė vienos pirmaujančių šalies turto valdymo bendrovių „INVL Asset Management“ užsakymu atliktas gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimas.

 

Lūkesčiai ir realybė – nesuderinami

„Apklausos rezultatai atskleidė atotrūkį tarp gyventojų finansinių poreikių išėjus į pensiją ir realios situacijos. Dauguma pensijoje norėtų gauti 75-100 proc. dabartinių pajamų, tačiau dažniausiai tikisi remtis „Sodra“. Papildomus lėšų šaltinius planuoja kur kas mažiau gyventojų, be to, beveik penktadalis pensijoje ketina ir toliau dirbti“, – sakė dr. Dalia Kolmatsui, „INVL Asset Management“ Pardavimų tinklo vadovė.

Jos teigimu, jau šiandien lūkestis kokybiškai gyventi iš „Sodros“ pensijos, gaunant dabartinėms prilygstančias pajamas, yra nerealus – šių metų pradžioje vidutinis šalies darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 748 eurai, o vidutinė senatvės pensija siekė beveik 266 eurus, t. y., vos 35,5 proc. darbo užmokesčio.

„Tikėtina, kad dėl demografinių ir socialinių problemų šis atotrūkis ateityje didės, todėl norint užsitikrinti orią senatvę rekomenduojama papildomai kaupti pensijai pasitelkiant įvairius finansinius instrumentus. Vienas iš populiariausių pasaulyje – pensijų fondai, kurie įgauna pagreitį ir Lietuvoje“, – sakė D. Kolmatsui.

 

Dalis gyventojų nežino, iš ko gyvens pensijoje

Gyventojų apklausa atskleidė, kad pensijų fondai – antrasis pagal populiarumą prognozuojamas pajamų šaltinis pensijoje. Pensijų fondus, kaip būsimą pragyvenimo šaltinį pensijoje dažniausiai nurodė didžiųjų miestų gyventojai (42,9 proc.), pagal užsiėmimą – vadovaujančias pareigas užimantys asmenys (81,3 proc.), specialistai ir tarnautojai (57 proc.). Tokių respondentų daugiausia buvo tarp gaunančių didesnes pajamas ir turinčių aukštąjį išsilavinimą (atitinkamai 65,9 proc. ir 54,4 proc.). Pagal amžių daugiausia planuojančių gyventi iš pensijų fondų yra 26-35 m. amžiaus grupėje (65,3 proc.) bei beveik pusė 36-45 m. amžiaus respondentų.

Tyrimo duomenimis, mažiausiai „Sodra“ senatvėje pasikliauja 18-25 m. amžiaus gyventojai (73,7 proc.). Tačiau tarp jų yra daugiausia – beveik 16 proc. nežinančių, iš kokių šaltinių teks gyventi pensijoje. Tik penktadalis respondentų šioje amžiaus grupėje nurodė pensijų fondus kaip pajamų šaltinį pensijoje. Daugiausia nežinančių, iš ko gyvens senatvėje, taip pat yra tarp gaunančių mažiausias pajamas (8,8 proc.), studentų ir moksleivių (21,8 proc.) bei smulkiųjų verslininkų (13,2 proc.). Tikėtina, kad ateitį aktyviau planuoja sukūrę šeimas – nesukūrę šeimų respondentai į klausimą, iš ko gyvens senatvėje, negalėjo atsakyti dvigubai dažniau nei įsipareigojusieji (atitinkamai 13,6 proc. ir 6 proc.).

„Tyrimas rodo, kad atsakomybę dėl ateities labiau linkę prisiimti išsilavinę, turintys šeimas, daugiau uždirbantys gyventojai. Paradoksalu, tačiau tam mažai dėmesio skirianti jaunoji karta turi daugiausia galimybių sukaupti pakankamą sumą pinigų oriai senatvei: pradėti kaupti patariama kuo anksčiau ir gyvenimo eigoje keisti pensijų fondus priklausomai nuo amžiaus“, – atkreipia dėmesį D. Kolmatsui.

Lietuvos banko duomenimis, 2015 m. pabaigoje šalies pensijų fonduose dalyvavo 1,26 mln. gyventojų. Antros pakopos pensijų fondų valdomas turtas sudarė 2,12 mlrd. eurų, trečios pakopos – 61,45 mln. eurų. „INVL Asset Management“ užsakymu šių metų vasarį reprezentatyvų šalies gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausta 1011 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.


Ištyrė lietuvių lūkesčius dėl pajamų pensijoje – jie nerealūs

 

2016-08-13

 

Didžioji dauguma – net 83 proc. šalies gyventojų – pensijoje tikisi gyventi iš „Sodros“, o papildomais taupymo ir kaupimo senatvei būdais naudosis tik palyginti nedidelė dalis apklaustųjų: pensijų fondų išmokomis remsis 36 proc., kaupiamojo gyvybės draudimo išmokomis – 11 proc.

Penktadalis šalies gyventojų pensijoje tikisi gyventi iš santaupų, 11 proc. – iš turimo nekilnojamojo turto. Toliau dirbti planuoja 17 proc., o 6 proc. apklausos dalyvių nurodė pensijoje lauksiantys paramos iš vaikų. Investicijas kaip pajamų šaltinį pensijoje nurodė 4 proc. apklaustųjų.

Finansų ekspertų vertinimu, norint oriai gyventi pensijoje, reikia užsitikrinti apie 80 proc. ligtolinių pajamų. Panašias sumas įvardijo ir didžioji dalis apklaustųjų – 40 proc. atsakė, kad pensijoje jiems reikėtų tiek pat lyginant su dabar gaunamomis pajamomis, o 34 proc. – bent 75 proc. dabartinių pajamų. Dar 8 proc. mano, kad pakaktų pusės, o 4 proc. – 35 proc. dabartinių pajamų.

Tokius gyventojų lūkesčius ir prognozuojamus finansų šaltinius pensijoje atskleidė vienos pirmaujančių šalies turto valdymo bendrovių „INVL Asset Management“ užsakymu atliktas gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimas.

 

Lūkesčiai ir realybė – nesuderinami

„Apklausos rezultatai atskleidė atotrūkį tarp gyventojų finansinių poreikių išėjus į pensiją ir realios situacijos. Dauguma pensijoje norėtų gauti 75-100 proc. dabartinių pajamų, tačiau dažniausiai tikisi remtis „Sodra“. Papildomus lėšų šaltinius planuoja kur kas mažiau gyventojų, be to, beveik penktadalis pensijoje ketina ir toliau dirbti“, – sakė dr. Dalia Kolmatsui, „INVL Asset Management“ Pardavimų tinklo vadovė.

Jos teigimu, jau šiandien lūkestis kokybiškai gyventi iš „Sodros“ pensijos, gaunant dabartinėms prilygstančias pajamas, yra nerealus – šių metų pradžioje vidutinis šalies darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 748 eurai, o vidutinė senatvės pensija siekė beveik 266 eurus, t. y., vos 35,5 proc. darbo užmokesčio.

„Tikėtina, kad dėl demografinių ir socialinių problemų šis atotrūkis ateityje didės, todėl norint užsitikrinti orią senatvę rekomenduojama papildomai kaupti pensijai pasitelkiant įvairius finansinius instrumentus. Vienas iš populiariausių pasaulyje – pensijų fondai, kurie įgauna pagreitį ir Lietuvoje“, – sakė D. Kolmatsui.

 

Dalis gyventojų nežino, iš ko gyvens pensijoje

Gyventojų apklausa atskleidė, kad pensijų fondai – antrasis pagal populiarumą prognozuojamas pajamų šaltinis pensijoje. Pensijų fondus, kaip būsimą pragyvenimo šaltinį pensijoje dažniausiai nurodė didžiųjų miestų gyventojai (42,9 proc.), pagal užsiėmimą – vadovaujančias pareigas užimantys asmenys (81,3 proc.), specialistai ir tarnautojai (57 proc.). Tokių respondentų daugiausia buvo tarp gaunančių didesnes pajamas ir turinčių aukštąjį išsilavinimą (atitinkamai 65,9 proc. ir 54,4 proc.). Pagal amžių daugiausia planuojančių gyventi iš pensijų fondų yra 26-35 m. amžiaus grupėje (65,3 proc.) bei beveik pusė 36-45 m. amžiaus respondentų.

Tyrimo duomenimis, mažiausiai „Sodra“ senatvėje pasikliauja 18-25 m. amžiaus gyventojai (73,7 proc.). Tačiau tarp jų yra daugiausia – beveik 16 proc. nežinančių, iš kokių šaltinių teks gyventi pensijoje. Tik penktadalis respondentų šioje amžiaus grupėje nurodė pensijų fondus kaip pajamų šaltinį pensijoje. Daugiausia nežinančių, iš ko gyvens senatvėje, taip pat yra tarp gaunančių mažiausias pajamas (8,8 proc.), studentų ir moksleivių (21,8 proc.) bei smulkiųjų verslininkų (13,2 proc.). Tikėtina, kad ateitį aktyviau planuoja sukūrę šeimas – nesukūrę šeimų respondentai į klausimą, iš ko gyvens senatvėje, negalėjo atsakyti dvigubai dažniau nei įsipareigojusieji (atitinkamai 13,6 proc. ir 6 proc.).

„Tyrimas rodo, kad atsakomybę dėl ateities labiau linkę prisiimti išsilavinę, turintys šeimas, daugiau uždirbantys gyventojai. Paradoksalu, tačiau tam mažai dėmesio skirianti jaunoji karta turi daugiausia galimybių sukaupti pakankamą sumą pinigų oriai senatvei: pradėti kaupti patariama kuo anksčiau ir gyvenimo eigoje keisti pensijų fondus priklausomai nuo amžiaus“, – atkreipia dėmesį D. Kolmatsui.

Lietuvos banko duomenimis, 2015 m. pabaigoje šalies pensijų fonduose dalyvavo 1,26 mln. gyventojų. Antros pakopos pensijų fondų valdomas turtas sudarė 2,12 mlrd. eurų, trečios pakopos – 61,45 mln. eurų. „INVL Asset Management“ užsakymu šių metų vasarį reprezentatyvų šalies gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausta 1011 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.