Lietuviai maistui skiria didžiausią dalį pajamų,
tačiau yra vienas bet

 

2016-07-03

 

Portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonių tyrimo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidžia nemalonią tiesą: lietuviai maistui išleidžia didžiausią dalį (proc.) savo pajamų Europos Sąjungoje. Vis dėlto SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė pastebi, kad šioje statistikoje yra vienas bet.

 

DELFI užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų (48,5 proc.) maistui išleidžia 26-50 proc. savo pajamų. Šie duomenys tik patvirtina liūdnus Eurostato skaičius – Lietuvoje maistui išleidžiama pajamų dalis pati didžiausia Europos Sąjungoje.

Tai pastebi ir SEB banko šeimos finansų ekspertė J. Varanauskienė.

„Remiantis naujausiais Eurostato duomenimis (2014 m.), maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams tenkanti visų namų ūkio išlaidų dalis Lietuvoje yra 23,3 proc. - didžiausia tarp ES šalių“, - skaičiais dalijosi pašnekovė.

Nepaisant to, ekspertė primena, kad laikui bėgant šis procentas mažėja. Dar 2009 m. vidutiniškai maistui Lietuvos gyventojai išleisdavo 25,3 proc. savo pajamų.

J. Varanauskienė siūlo į statistiką nežiūrėti paviršutiniškai: jei prie išlaidų maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams pridėtume ir namų ūkio išlaidas, tenkančias maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms, tada Lietuvos gyventojai nebebūtų lyderiais. Kartu su viešojo maitinimo įstaigų išlaidomis išlaidos maistui tuomet Lietuvoje sudarytų 25,5 proc., kai graikai tam skiria 28,6 proc., ispanai – 26,3 proc., portugalai – 25,5 proc.

„Deja, šie vidurkiai neatspindi pasiskirstymo, kokia dalis gyventojų maistui skiria, pavyzdžiui, daugiau nei pusę visų išlaidų, o kokia dalis – mažesnę“, - pridėjo pašnekovė.

Šeimos finansų ekspertė konstatavo, kad pakankamai didelė Lietuvos gyventojų išlaidų dalis, tenkanti maistui, rodo, kad jiems, palyginus su kitomis ES šalimis, lieka mažiau pinigų kitoms prekėms ir paslaugoms, pavyzdžiui, ilgalaikio vartojimo daiktams, poilsiui, kultūrai, švietimui.

 

 

J. Varanauskienė taip pat pastebėjo, kad bėgant laikui maistui skiriamų pajamų procentas mažėja, tačiau nominali suma didėja. Pavyzdžiui, pernai vidutiniškai Lietuvos gyventojas maistui išleido 1905 eurus per metus, kai 2011 m. - 1559 eurus.

„Taip nutiko ir dėl didesnių kainų, jei neapsiribosime paskutiniu metų pokyčiu, ir dėl didesnių vidutinių pajamų, ir galbūt dėl to, kad didėjo mažiausias pajamas gaunančiųjų pajamos: tikėtina, kad tokie namų ūkiai didžiąją dalį pajamų padidėjimo ar net visą skiria pirmojo būtinumo išlaidoms ar tokioms, kurios teikia didesnę naudą nedelsiant“, - svarstė J. Varanauskienė.

Nors lietuviams tenka maistui išleisti pakankamai didelę dalį savo pajamų, šeimos finansų ekspertė pastebi, kad tam tikras maistas yra prabanga visame pasaulyje.

„Tarp maisto produktų taip pat yra prabangos prekių, kurių gal ir norėtų, bet ne visada perka ir įperka turtingesnių šalių gyventojai. Net palyginti turtingoje Švedijoje viešojoje erdvėje teko matyti patarimų kaip maistui išleisti mažiau – brangią mėsą keisti ankštiniais, duoną kepti patiems, o ne pirkti“, - pridėjo pašnekovė.

 

 

www.DELFI.lt


Lietuviai maistui skiria didžiausią dalį pajamų,
tačiau yra vienas bet

 

2016-07-03

 

Portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonių tyrimo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidžia nemalonią tiesą: lietuviai maistui išleidžia didžiausią dalį (proc.) savo pajamų Europos Sąjungoje. Vis dėlto SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė pastebi, kad šioje statistikoje yra vienas bet.

 

DELFI užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų (48,5 proc.) maistui išleidžia 26-50 proc. savo pajamų. Šie duomenys tik patvirtina liūdnus Eurostato skaičius – Lietuvoje maistui išleidžiama pajamų dalis pati didžiausia Europos Sąjungoje.

Tai pastebi ir SEB banko šeimos finansų ekspertė J. Varanauskienė.

„Remiantis naujausiais Eurostato duomenimis (2014 m.), maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams tenkanti visų namų ūkio išlaidų dalis Lietuvoje yra 23,3 proc. - didžiausia tarp ES šalių“, - skaičiais dalijosi pašnekovė.

Nepaisant to, ekspertė primena, kad laikui bėgant šis procentas mažėja. Dar 2009 m. vidutiniškai maistui Lietuvos gyventojai išleisdavo 25,3 proc. savo pajamų.

J. Varanauskienė siūlo į statistiką nežiūrėti paviršutiniškai: jei prie išlaidų maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams pridėtume ir namų ūkio išlaidas, tenkančias maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms, tada Lietuvos gyventojai nebebūtų lyderiais. Kartu su viešojo maitinimo įstaigų išlaidomis išlaidos maistui tuomet Lietuvoje sudarytų 25,5 proc., kai graikai tam skiria 28,6 proc., ispanai – 26,3 proc., portugalai – 25,5 proc.

„Deja, šie vidurkiai neatspindi pasiskirstymo, kokia dalis gyventojų maistui skiria, pavyzdžiui, daugiau nei pusę visų išlaidų, o kokia dalis – mažesnę“, - pridėjo pašnekovė.

Šeimos finansų ekspertė konstatavo, kad pakankamai didelė Lietuvos gyventojų išlaidų dalis, tenkanti maistui, rodo, kad jiems, palyginus su kitomis ES šalimis, lieka mažiau pinigų kitoms prekėms ir paslaugoms, pavyzdžiui, ilgalaikio vartojimo daiktams, poilsiui, kultūrai, švietimui.

 

 

J. Varanauskienė taip pat pastebėjo, kad bėgant laikui maistui skiriamų pajamų procentas mažėja, tačiau nominali suma didėja. Pavyzdžiui, pernai vidutiniškai Lietuvos gyventojas maistui išleido 1905 eurus per metus, kai 2011 m. - 1559 eurus.

„Taip nutiko ir dėl didesnių kainų, jei neapsiribosime paskutiniu metų pokyčiu, ir dėl didesnių vidutinių pajamų, ir galbūt dėl to, kad didėjo mažiausias pajamas gaunančiųjų pajamos: tikėtina, kad tokie namų ūkiai didžiąją dalį pajamų padidėjimo ar net visą skiria pirmojo būtinumo išlaidoms ar tokioms, kurios teikia didesnę naudą nedelsiant“, - svarstė J. Varanauskienė.

Nors lietuviams tenka maistui išleisti pakankamai didelę dalį savo pajamų, šeimos finansų ekspertė pastebi, kad tam tikras maistas yra prabanga visame pasaulyje.

„Tarp maisto produktų taip pat yra prabangos prekių, kurių gal ir norėtų, bet ne visada perka ir įperka turtingesnių šalių gyventojai. Net palyginti turtingoje Švedijoje viešojoje erdvėje teko matyti patarimų kaip maistui išleisti mažiau – brangią mėsą keisti ankštiniais, duoną kepti patiems, o ne pirkti“, - pridėjo pašnekovė.

 

 

www.DELFI.lt