Pasninko tradicijų laikosi kas trečias lietuvis

 

2016-03-25

 

Nuo Užgavėnių iki Velykų trunkanti gavėnia – apsivalymo laikotarpis, kurį vainikuoja Didysis penktadienis. Šią dieną, kaip ir kiekvieną gavėnios penktadienį, raginama susilaikyti ne tik nuo triukšmingų linksmybių, bet ir sotaus, riebaus bei mėsiško maisto.


Kad ir ką šeimininkės dėtų ant Velykų stalo, svarbiausias jų patiekalas – margučiai. Violetos Bubelytės (VŽ) nuotr.

Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas, inicijuotas „Daumantų“ majonezo gamintojo, rodo, kad daugiau nei trečdalis – 35% tautiečių šią dieną nepasninkauja. Ketvirtadalis stengiasi laikytis tradicijos nevalgyti mėsos, bet jiems ne visada pavyksta.

Svarbiausia – nevaidinti

Pasak etnomuzikologės Zitos Kelmickaitės, mūsų dienomis į Didžiojo penktadienio tradicijas lietuviai žiūri kiek laisviau. Pamiršta raginimą susilaikyti nuo linksmybių – ypač jaunesni žmonės, neatsisako paskanauti mėsos. Vis dėlto, jos manymu, svarbiausia nedaryti pseudotradicijų, per prievartą nevaidinti. Tai, pasak p. Kelmickaitės, „net baisiau, nei pamiršti senas tradicijas“.

Lengviausia – vegetarams

Tyrimo duomenimis, mėsos Didįjį penktadienį griežtai nevalgo 27% Lietuvos gyventojų, o visą gavėnios laikotarpį jos atsisako beveik kas dešimtas lietuvis.

Religinės tradicijos pasninkauti Didįjį penktadienį nesilaiko du kartus daugiau vyrų (48%) nei moterų (24%), taip pat – nesusituokę Lietuvos gyventojai (45%) nei sukūrę šeimą (34%)

Tradicijos dažniau laikosi arba stengiasi laikytis vyresni nei 46 m. lietuviai ir mažesnių miestų, rajonų bei kaimų gyventojai. Didįjį penktadienį visai nepasninkauja 28% mažesniuose miestuose bei kaimuose gyvenančių žmonių ir net 40% didžiųjų miestų gyventojų.

4% Lietuvos gyventojų religinė tradicija Didįjį penktadienį vengti patiekalų su mėsa apskritai neaktuali, nes jie yra vegetarai.

Mėsa – Velykoms

Zitos Kelmickaitės nuomone, šiandien gyvenimo tempas pasikeitęs ir žmonės nebeskiria tiek daug laiko tradicijoms. Tiek per gavėnią, tiek per pačias Velykas.

„Senos tradicijos prieš Velykas pasninkauti ar šventės išvakarėse kruopščiai tvarkyti namus, švarintis ir visai šeimai dažyti kiaušinius darosi nebe tokios svarbios. Dalis lietuvių mano: „Ai, nueisiu į turgų ir gausiu tų margučių.“ Ką jau kalbėti, kad jauni žmonės nebeskiria vištos kiaušinio nuo anties ar žąsies“, – šypsosi p. Kelmickaitė.

Tyrimą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2016 m. vasario 19–27 d. Jo metu apklausti 1.011 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.


Pasninko tradicijų laikosi kas trečias lietuvis

 

2016-03-25

 

Nuo Užgavėnių iki Velykų trunkanti gavėnia – apsivalymo laikotarpis, kurį vainikuoja Didysis penktadienis. Šią dieną, kaip ir kiekvieną gavėnios penktadienį, raginama susilaikyti ne tik nuo triukšmingų linksmybių, bet ir sotaus, riebaus bei mėsiško maisto.


Kad ir ką šeimininkės dėtų ant Velykų stalo, svarbiausias jų patiekalas – margučiai. Violetos Bubelytės (VŽ) nuotr.

Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas, inicijuotas „Daumantų“ majonezo gamintojo, rodo, kad daugiau nei trečdalis – 35% tautiečių šią dieną nepasninkauja. Ketvirtadalis stengiasi laikytis tradicijos nevalgyti mėsos, bet jiems ne visada pavyksta.

Svarbiausia – nevaidinti

Pasak etnomuzikologės Zitos Kelmickaitės, mūsų dienomis į Didžiojo penktadienio tradicijas lietuviai žiūri kiek laisviau. Pamiršta raginimą susilaikyti nuo linksmybių – ypač jaunesni žmonės, neatsisako paskanauti mėsos. Vis dėlto, jos manymu, svarbiausia nedaryti pseudotradicijų, per prievartą nevaidinti. Tai, pasak p. Kelmickaitės, „net baisiau, nei pamiršti senas tradicijas“.

Lengviausia – vegetarams

Tyrimo duomenimis, mėsos Didįjį penktadienį griežtai nevalgo 27% Lietuvos gyventojų, o visą gavėnios laikotarpį jos atsisako beveik kas dešimtas lietuvis.

Religinės tradicijos pasninkauti Didįjį penktadienį nesilaiko du kartus daugiau vyrų (48%) nei moterų (24%), taip pat – nesusituokę Lietuvos gyventojai (45%) nei sukūrę šeimą (34%)

Tradicijos dažniau laikosi arba stengiasi laikytis vyresni nei 46 m. lietuviai ir mažesnių miestų, rajonų bei kaimų gyventojai. Didįjį penktadienį visai nepasninkauja 28% mažesniuose miestuose bei kaimuose gyvenančių žmonių ir net 40% didžiųjų miestų gyventojų.

4% Lietuvos gyventojų religinė tradicija Didįjį penktadienį vengti patiekalų su mėsa apskritai neaktuali, nes jie yra vegetarai.

Mėsa – Velykoms

Zitos Kelmickaitės nuomone, šiandien gyvenimo tempas pasikeitęs ir žmonės nebeskiria tiek daug laiko tradicijoms. Tiek per gavėnią, tiek per pačias Velykas.

„Senos tradicijos prieš Velykas pasninkauti ar šventės išvakarėse kruopščiai tvarkyti namus, švarintis ir visai šeimai dažyti kiaušinius darosi nebe tokios svarbios. Dalis lietuvių mano: „Ai, nueisiu į turgų ir gausiu tų margučių.“ Ką jau kalbėti, kad jauni žmonės nebeskiria vištos kiaušinio nuo anties ar žąsies“, – šypsosi p. Kelmickaitė.

Tyrimą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2016 m. vasario 19–27 d. Jo metu apklausti 1.011 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.