Mokesčių našta Lietuvoje slegia kas antrą verslininką

 

2016-07-04

 

Mokesčius ir jų reglamentavimą kas antra Lietuvos įmonė vadina didžiausia verslo problema. Mokesčių našta ypač nedžiugina užsienio kapitalo įmonių. Ekspertų teigimu, prieš pradėdami verslą mūsų šalyje užsieniečiai vengia pasikliauti vien savo jėgomis ir iš pradžių ateina konsultuotis su mokesčių specialistais, tuo tarpu vietos verslininkams pagalbos paprastai prireikia jau atsiradusioms mokestinėms problemoms spręsti.

 
 
 

Citadele“ banko užsakymu „Spinter“ atlikto smulkių ir vidutinių įmonių tyrimo duomenimis, trys ketvirtadaliai (75 proc.) užsienio kapitalo bendrovių vadovų Lietuvoje mokesčius išskiria kaip didžiausią veiklos naštą, tarp vietos kapitalo įmonių tokių yra 57 proc., arba kas antra.

Labiausiai apkrautos mokesčiais jaučiasi prekybos bendrovės, o lyderis yra Vilnius: net 80,8 proc. sostinės regione veikiančių įmonių mokesčius laiko didžiausia verslo problema. Mažiausią dalį įmonių (38,2 proc.) mokesčiai slegia Šiaulių regione.

Apskritai mažiausiai problemine sritimi bendrovės visoje Lietuvoje (4,8 proc.) laiko kreditavimą. Vos 4,8 proc. įmonių vadovų sunkumus gaunant paskolą priskyrė prie svarbiausių verslo problemų.

„Mokesčiai tradiciškai yra pagrindinė verslininkų įvardijama bėda – tiek siekiant pradėti veiklą, tiek ją plėtojant. Apklausos metu paaiškėjo, kad mokesčių našta skausmingiausia ne mažoms, o vidutinėms įmonėms – prie svarbiausių verslo problemų ją priskyrė net 71 proc. įmonių, turinčių nuo 51 iki 250 darbuotojų. Iš kitos pusės, tokioms įmonėms yra paprasčiau skolintis: galimus sunkumus gaunant kreditą įžvelgia vos 2,9 proc. vidutinio dydžio bendrovių, kai mažų ir labai mažų įmonių grupėje tokių yra 4,9 proc.“, – sako „Citadele“ banko Verslo bankininkystės tarnybos direktorė Jūratė Jazukevičienė.

Pagal veiklos pobūdį, labiausiai mokesčių svorį Lietuvoje jaučia prekybininkai (74,8 proc.) ir gamybininkai (61 proc.), sąlyginai mažiausiai – intelektualines (51,5 proc.) ir fizines (50 proc.) paslaugas teikiančios įmonės.

„Lietuvoje dideli socialinio draudimo mokesčiai. Nors yra daugybė skirtingų tyrimų, faktas, kad Lietuvos darbdaviai moka didesnius socialinio draudimo mokesčius, nei Europos vidurkis. KPMG atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje darbdaviai moka 30,98% socialinio draudimo mokesčių, kai Europos vidurkis yra 25,05% . Iš kitos pusės, gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčių tarifai pas mus, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra nedideli. Manau, kad verslininkai įvardindami mokesčius kaip vieną didesnių problemų, tokią išvadą daro vertindami visą mokestinę sistemą – pirmiausia labai dažnai mokesčių teisės aktai yra keičiami, antra, dažnai keičiant mokesčių įstatymus, pasikeitimai įsigalioja iš karto arba labai greitai, taip nesuteikiant galimybėms verslui prisitaikyti, trečia, kitose Europos valstybėse yra daugiau mokestinių lengvatų, kurios leidžia verslininkams taip stipriai nepajusti mokesčių naštos. Be to, paskutiniais metais mokesčių inspekcijos požiūris į mokesčių planavimą verčia verslininkus perkelti savo verslą svetur“, – sako advokatų kontoros „CEE Attorneys“ Lietuvos biuro vadovaujanti partnerė Daina Senapėdienė.

Jos teigimu, Lietuvoje veiklą pradedantys užsienio verslininkai dažnai konsultuojasi su mokesčių ekspertais, nepaisant to, kad įvairios institucijos jiems jau yra suteikusios pirminę informaciją, nes Lietuvoje galiojanti mokestinė sistema ir teisės aktai nėra iš pirmo žvilgsnio lengvai suprantami.

„Tuo tarpu Lietuvos verslininkai laikosi kitokio požiūrio ir dažniausiai ieško pagalbos tuomet, kai turi nemalonumų – jie nelabai linkę investuoti į mokestines konsultacijas ir bando vietinių buhalterių pagalba susitvarkyti mokestinius klausimus. Mūsų praktika rodo, kad daugiausiai mokestinių teisinių ginčių Lietuvoje kyla dėl pridėtinės vertės mokesčio, fizinių asmenų gaunamų pajamų šaltinio pagrindimo bei mokesčių planavimo“, – sako „CEE Attorneys“ atstovė.

Pasaulio banko skelbiamo „Doing Business 2016“ reitingo duomenimis, pagal bendrą verslo aplinką Lietuva užima 20 vietą, tačiau pagal mokesčių mokėjimo paprastumą – tik 49 vietą tarp 189 pasaulio šalių.



Mokesčių našta Lietuvoje slegia kas antrą verslininką

 

2016-07-04

 

Mokesčius ir jų reglamentavimą kas antra Lietuvos įmonė vadina didžiausia verslo problema. Mokesčių našta ypač nedžiugina užsienio kapitalo įmonių. Ekspertų teigimu, prieš pradėdami verslą mūsų šalyje užsieniečiai vengia pasikliauti vien savo jėgomis ir iš pradžių ateina konsultuotis su mokesčių specialistais, tuo tarpu vietos verslininkams pagalbos paprastai prireikia jau atsiradusioms mokestinėms problemoms spręsti.

 
 
 

Citadele“ banko užsakymu „Spinter“ atlikto smulkių ir vidutinių įmonių tyrimo duomenimis, trys ketvirtadaliai (75 proc.) užsienio kapitalo bendrovių vadovų Lietuvoje mokesčius išskiria kaip didžiausią veiklos naštą, tarp vietos kapitalo įmonių tokių yra 57 proc., arba kas antra.

Labiausiai apkrautos mokesčiais jaučiasi prekybos bendrovės, o lyderis yra Vilnius: net 80,8 proc. sostinės regione veikiančių įmonių mokesčius laiko didžiausia verslo problema. Mažiausią dalį įmonių (38,2 proc.) mokesčiai slegia Šiaulių regione.

Apskritai mažiausiai problemine sritimi bendrovės visoje Lietuvoje (4,8 proc.) laiko kreditavimą. Vos 4,8 proc. įmonių vadovų sunkumus gaunant paskolą priskyrė prie svarbiausių verslo problemų.

„Mokesčiai tradiciškai yra pagrindinė verslininkų įvardijama bėda – tiek siekiant pradėti veiklą, tiek ją plėtojant. Apklausos metu paaiškėjo, kad mokesčių našta skausmingiausia ne mažoms, o vidutinėms įmonėms – prie svarbiausių verslo problemų ją priskyrė net 71 proc. įmonių, turinčių nuo 51 iki 250 darbuotojų. Iš kitos pusės, tokioms įmonėms yra paprasčiau skolintis: galimus sunkumus gaunant kreditą įžvelgia vos 2,9 proc. vidutinio dydžio bendrovių, kai mažų ir labai mažų įmonių grupėje tokių yra 4,9 proc.“, – sako „Citadele“ banko Verslo bankininkystės tarnybos direktorė Jūratė Jazukevičienė.

Pagal veiklos pobūdį, labiausiai mokesčių svorį Lietuvoje jaučia prekybininkai (74,8 proc.) ir gamybininkai (61 proc.), sąlyginai mažiausiai – intelektualines (51,5 proc.) ir fizines (50 proc.) paslaugas teikiančios įmonės.

„Lietuvoje dideli socialinio draudimo mokesčiai. Nors yra daugybė skirtingų tyrimų, faktas, kad Lietuvos darbdaviai moka didesnius socialinio draudimo mokesčius, nei Europos vidurkis. KPMG atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje darbdaviai moka 30,98% socialinio draudimo mokesčių, kai Europos vidurkis yra 25,05% . Iš kitos pusės, gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčių tarifai pas mus, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra nedideli. Manau, kad verslininkai įvardindami mokesčius kaip vieną didesnių problemų, tokią išvadą daro vertindami visą mokestinę sistemą – pirmiausia labai dažnai mokesčių teisės aktai yra keičiami, antra, dažnai keičiant mokesčių įstatymus, pasikeitimai įsigalioja iš karto arba labai greitai, taip nesuteikiant galimybėms verslui prisitaikyti, trečia, kitose Europos valstybėse yra daugiau mokestinių lengvatų, kurios leidžia verslininkams taip stipriai nepajusti mokesčių naštos. Be to, paskutiniais metais mokesčių inspekcijos požiūris į mokesčių planavimą verčia verslininkus perkelti savo verslą svetur“, – sako advokatų kontoros „CEE Attorneys“ Lietuvos biuro vadovaujanti partnerė Daina Senapėdienė.

Jos teigimu, Lietuvoje veiklą pradedantys užsienio verslininkai dažnai konsultuojasi su mokesčių ekspertais, nepaisant to, kad įvairios institucijos jiems jau yra suteikusios pirminę informaciją, nes Lietuvoje galiojanti mokestinė sistema ir teisės aktai nėra iš pirmo žvilgsnio lengvai suprantami.

„Tuo tarpu Lietuvos verslininkai laikosi kitokio požiūrio ir dažniausiai ieško pagalbos tuomet, kai turi nemalonumų – jie nelabai linkę investuoti į mokestines konsultacijas ir bando vietinių buhalterių pagalba susitvarkyti mokestinius klausimus. Mūsų praktika rodo, kad daugiausiai mokestinių teisinių ginčių Lietuvoje kyla dėl pridėtinės vertės mokesčio, fizinių asmenų gaunamų pajamų šaltinio pagrindimo bei mokesčių planavimo“, – sako „CEE Attorneys“ atstovė.

Pasaulio banko skelbiamo „Doing Business 2016“ reitingo duomenimis, pagal bendrą verslo aplinką Lietuva užima 20 vietą, tačiau pagal mokesčių mokėjimo paprastumą – tik 49 vietą tarp 189 pasaulio šalių.