PUSĖ LIETUVOS GYVENTOJŲ NUSITEIKĘ PADĖTI ATVYKSTANTIEMS PABĖGĖLIAMS, TAČIAU DAUGUMA NEŽINO KAIP

 

2016-05-26

 

Beveik pusė Lietuvos gyventojų (47 proc.) yra nusiteikę padėti į Lietuvą atvykstantiems prieglobsčio prašytojams, tačiau didelei daliai jų trūksta informacijos, kaip tą padaryti, kur reikėtų kreiptis – rodo Pilietinės visuomenės instituto užsakymu atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys.

Apskritai, dėl imigrantų priėmimo Lietuvos gyventojų nuomonė pasidalina beveik perpus: 46 proc. respondentų visiškai tam nepritaria, 49 proc. pritaria su tam tikromis sąlygomis, 5 proc. pritaria besąlygiškai. Dauguma pritariančiųjų imigrantų priėmimui su tam tikromis sąlygomis, dėmesį atkreipia į tai, kad jie turėtų būti pabėgėliai nuo karo ar persekiojimų, tačiau ne ekonominiai migrantai (77 proc.) bei turėtų patys reikšti norą įsilieti – išmokti kalbą, pažinti kultūrą, siekti integruotis (70 proc.). Tuo tarpu nepritariančiųjų imigrantų priėmimui nusistatymas susijęs ne su kultūriniais veiksniais, bet su subjektyviai suvokiama ekonomine skriauda (imigrantų išlaikymo kaina valstybei, konkurencija dėl darbo vietų – iš viso 44 proc. nepritarančiųjų) bei saugumo iššūkiais (imigrantų perkėlimui priskiriama išaugusia terorizmo grėsme bei nusikalstamumo lygiu – iš viso 43 proc.).

Nepaisant to, kad didžiausia atsakomybė už sėkmingą prieglobsčio prašytojų integraciją priskiriama aukščiausio lygmens Lietuvos ir ES institucijoms, dalis gyventojų yra linkę ir patys prie šios integracijos prisidėti: pagelbėti atvykstantiesiems yra nusiteikę 47 proc. Lietuvos gyventojų. 16 proc. jų prisidėtų vienu vardintų būdų, 13 proc. – dviem, 19 proc. – trim ir daugiau.

Daugiausia apklaustųjų teigia sutinkantys padėti į Lietuvą atvykstantiems prieglobsčio prašytojams paaukodami daiktų, prisidėdami finansiškai (35 proc.), skatindami aplinkinius būti tolerantiškus (33 proc.). 16 proc. teigia, jog sutiktų mokyti kalbos, profesijos ar amatų, 15 proc. – nemokamai suteiktų paslaugų, 12 proc. – organizuotų laisvalaikį. Daugiau įsipareigojimo reikalaujančios pagalbos formos – atvykstančius prieglobsčio prašytojus įdarbinti ar apgyvendinti – yra mažiau populiarios, prie jų sutiktų prisijungti atitinkamai 2 proc. ir 1 proc. apklaustųjų.

„Iš tyrimo duomenų matyti, kad nesame tokie uždari, kaip kartais patys linkstame manyti – pusė Lietuvos gyventojų sutiktų padėti prieglobsčio prašytojams. Tiesa, apklausoje 41–71 proc. sutinkančiųjų padėti (priklausomai nuo pagalbos formos) teigė nežinantys, kaip tai padaryti, kur reikėtų kreiptis. Įvairių visuomeninių iniciatyvų, skirtų padėti atvykstantiesiems, žinomumas visuomenėje taip pat tesiekia 38 proc. Taigi norėdami kurti prieglobsčio prašytojų integracijai palankesnę aplinką, turėtume plačiau informuoti visuomenę apie galimybes padėti.“ – teigė Pilietinės visuomenės instituto direktorė dr. Ieva Petronytė.


***
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą Pilietinės visuomenės instituto užsakymu 2016 m. balandžio 18-25 d. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Spinter tyrimai“.


PUSĖ LIETUVOS GYVENTOJŲ NUSITEIKĘ PADĖTI ATVYKSTANTIEMS PABĖGĖLIAMS, TAČIAU DAUGUMA NEŽINO KAIP

 

2016-05-26

 

Beveik pusė Lietuvos gyventojų (47 proc.) yra nusiteikę padėti į Lietuvą atvykstantiems prieglobsčio prašytojams, tačiau didelei daliai jų trūksta informacijos, kaip tą padaryti, kur reikėtų kreiptis – rodo Pilietinės visuomenės instituto užsakymu atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys.

Apskritai, dėl imigrantų priėmimo Lietuvos gyventojų nuomonė pasidalina beveik perpus: 46 proc. respondentų visiškai tam nepritaria, 49 proc. pritaria su tam tikromis sąlygomis, 5 proc. pritaria besąlygiškai. Dauguma pritariančiųjų imigrantų priėmimui su tam tikromis sąlygomis, dėmesį atkreipia į tai, kad jie turėtų būti pabėgėliai nuo karo ar persekiojimų, tačiau ne ekonominiai migrantai (77 proc.) bei turėtų patys reikšti norą įsilieti – išmokti kalbą, pažinti kultūrą, siekti integruotis (70 proc.). Tuo tarpu nepritariančiųjų imigrantų priėmimui nusistatymas susijęs ne su kultūriniais veiksniais, bet su subjektyviai suvokiama ekonomine skriauda (imigrantų išlaikymo kaina valstybei, konkurencija dėl darbo vietų – iš viso 44 proc. nepritarančiųjų) bei saugumo iššūkiais (imigrantų perkėlimui priskiriama išaugusia terorizmo grėsme bei nusikalstamumo lygiu – iš viso 43 proc.).

Nepaisant to, kad didžiausia atsakomybė už sėkmingą prieglobsčio prašytojų integraciją priskiriama aukščiausio lygmens Lietuvos ir ES institucijoms, dalis gyventojų yra linkę ir patys prie šios integracijos prisidėti: pagelbėti atvykstantiesiems yra nusiteikę 47 proc. Lietuvos gyventojų. 16 proc. jų prisidėtų vienu vardintų būdų, 13 proc. – dviem, 19 proc. – trim ir daugiau.

Daugiausia apklaustųjų teigia sutinkantys padėti į Lietuvą atvykstantiems prieglobsčio prašytojams paaukodami daiktų, prisidėdami finansiškai (35 proc.), skatindami aplinkinius būti tolerantiškus (33 proc.). 16 proc. teigia, jog sutiktų mokyti kalbos, profesijos ar amatų, 15 proc. – nemokamai suteiktų paslaugų, 12 proc. – organizuotų laisvalaikį. Daugiau įsipareigojimo reikalaujančios pagalbos formos – atvykstančius prieglobsčio prašytojus įdarbinti ar apgyvendinti – yra mažiau populiarios, prie jų sutiktų prisijungti atitinkamai 2 proc. ir 1 proc. apklaustųjų.

„Iš tyrimo duomenų matyti, kad nesame tokie uždari, kaip kartais patys linkstame manyti – pusė Lietuvos gyventojų sutiktų padėti prieglobsčio prašytojams. Tiesa, apklausoje 41–71 proc. sutinkančiųjų padėti (priklausomai nuo pagalbos formos) teigė nežinantys, kaip tai padaryti, kur reikėtų kreiptis. Įvairių visuomeninių iniciatyvų, skirtų padėti atvykstantiesiems, žinomumas visuomenėje taip pat tesiekia 38 proc. Taigi norėdami kurti prieglobsčio prašytojų integracijai palankesnę aplinką, turėtume plačiau informuoti visuomenę apie galimybes padėti.“ – teigė Pilietinės visuomenės instituto direktorė dr. Ieva Petronytė.


***
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą Pilietinės visuomenės instituto užsakymu 2016 m. balandžio 18-25 d. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Spinter tyrimai“.