Kas ketvirtas šalies gyventojas nepatenkintas nuosavu būstu, tačiau jį keičia vangiai

 

2016-05-05

 

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (59 proc.) turi įsigiję nuosavą senos statybos butą arba kotedžą, penktadalis (19 proc.) gyvena šeimos nariams ar giminaičiams priklausančiame būste, o dar 14 proc. šalies gyventojų būstą nuomojasi, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Ketvirtadalis šalies gyventojų, gyvenančių nuosavame būste, norėtų jį pakeisti, bet tik labai maža dalis (6 proc.) ketina tai padaryti netolimoje ateityje.

 

Remiantis tyrimo duomenimis, pagrindinės noro keisti nuosavą būstą priežastys yra siekis gyventi ekonomiškiau ir mažiau skirti lėšų būsto išlaikymui bei noras gyventi naujos statybos būste. Šalies gyventojai taip pat jaučia poreikį gyventi erdvesniame būste arba butą norėtų keisti į nuosavą namą. Ne paskutinėje būsto keitimo priežasčių sąrašo vietoje yra ir būsto vieta.

 

„Tokius poreikius sąlygoja šalies nekilnojamo turto situacija, kai didelė dalis gyventojų gyvena senos statybos būstuose, kuriems būdingos didelės eksploatacijos ir komunalinių paslaugų išlaidos. Dalis gyventojų lūkestį keisti būstą taip pat sieja su augančia ekonomika ir gerėjančiais finansiniais lūkesčiais bei noru gyventi erdviau, kokybiškiau, turėti daugiau privatumo“, – tyrimą komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

 

Tik 3 proc. nuosavą būstą turinčių respondentų teigė gyvenantys naujos statybos bute arba name ar kotedže (atitinkamai 5 proc.), nors vien sostinėje Vilniuje per tris pirmuosius šių metų mėnesius nekilnojamo turto plėtotojai pardavė beveik 1 100 naujos statybos butų. Tai yra trečdaliu daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai metais.

 

Nepaisant to, kad nuosavą būstą norėtų keisti ketvirtadalis savininkų, artimiausiu metu tik 6 proc. ketina tai įgyvendinti realybėje naudodami nuosavas ar skolintas lėšas.

 

„Beveik du trečdaliai apklausoje dalyvavusių respondentų teigia, jog lėšų trūkumas yra pagrindinė kliūtis turimą nuosavą būstą keisti į kokybiškesnį naują. Paradoksalu, kad dideli būsto išlaikymo kaštai šiuo atveju gali būti ir priežastis, ir pasekmė, kodėl gyventojams nelieka laisvų pinigų ekonomiškesniam būstui įsigyti“, ‒ teigia „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.

 

Pasak J. Gumuliauskienės, dar ketvirtadalis šalies gyventojų mano, kad tai yra sudėtingas ir varginantis procesas. Tikėtina, kad neretu atveju gyventojai tiesiog nepasidomi ir nesikonsultuoja su specialistais, kaip galima įsigyti kokybiškesnį būstą ar patirti mažesnes išlaidas jo išlaikymui. Juolab, kad nemaža dalis gyventojų mano, jog būtent konsultacijos su specialistais ir palankios sąlygos pasiskolinti užtikrintų sklandų būsto keitimo procesą.

 

„Vertėtų atkreipti dėmesį ir į būsto paskolą turinčių šeimos narių, draugų ar artimųjų patirtį. Anksčiau banko atlikti tyrimai ir ilgametė patirtis bendraujant su klientais rodo, kad įsigyjant naują ar keičiant seną būstą labai svarbu domėtis būsto rinkos tendencijomis ir kainomis, įvertinti būsto remonto ar jo išlaikymo kaštus, įvertinti būsto kokybę, o informacijos ieškoti naudojant kuo daugiau kanalų ir konsultuojantis su specialistais“, – apibendrina „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.

 

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą 2016 m. kovą „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.



Kas ketvirtas šalies gyventojas nepatenkintas nuosavu būstu, tačiau jį keičia vangiai

 

2016-05-05

 

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (59 proc.) turi įsigiję nuosavą senos statybos butą arba kotedžą, penktadalis (19 proc.) gyvena šeimos nariams ar giminaičiams priklausančiame būste, o dar 14 proc. šalies gyventojų būstą nuomojasi, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Ketvirtadalis šalies gyventojų, gyvenančių nuosavame būste, norėtų jį pakeisti, bet tik labai maža dalis (6 proc.) ketina tai padaryti netolimoje ateityje.

 

Remiantis tyrimo duomenimis, pagrindinės noro keisti nuosavą būstą priežastys yra siekis gyventi ekonomiškiau ir mažiau skirti lėšų būsto išlaikymui bei noras gyventi naujos statybos būste. Šalies gyventojai taip pat jaučia poreikį gyventi erdvesniame būste arba butą norėtų keisti į nuosavą namą. Ne paskutinėje būsto keitimo priežasčių sąrašo vietoje yra ir būsto vieta.

 

„Tokius poreikius sąlygoja šalies nekilnojamo turto situacija, kai didelė dalis gyventojų gyvena senos statybos būstuose, kuriems būdingos didelės eksploatacijos ir komunalinių paslaugų išlaidos. Dalis gyventojų lūkestį keisti būstą taip pat sieja su augančia ekonomika ir gerėjančiais finansiniais lūkesčiais bei noru gyventi erdviau, kokybiškiau, turėti daugiau privatumo“, – tyrimą komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

 

Tik 3 proc. nuosavą būstą turinčių respondentų teigė gyvenantys naujos statybos bute arba name ar kotedže (atitinkamai 5 proc.), nors vien sostinėje Vilniuje per tris pirmuosius šių metų mėnesius nekilnojamo turto plėtotojai pardavė beveik 1 100 naujos statybos butų. Tai yra trečdaliu daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai metais.

 

Nepaisant to, kad nuosavą būstą norėtų keisti ketvirtadalis savininkų, artimiausiu metu tik 6 proc. ketina tai įgyvendinti realybėje naudodami nuosavas ar skolintas lėšas.

 

„Beveik du trečdaliai apklausoje dalyvavusių respondentų teigia, jog lėšų trūkumas yra pagrindinė kliūtis turimą nuosavą būstą keisti į kokybiškesnį naują. Paradoksalu, kad dideli būsto išlaikymo kaštai šiuo atveju gali būti ir priežastis, ir pasekmė, kodėl gyventojams nelieka laisvų pinigų ekonomiškesniam būstui įsigyti“, ‒ teigia „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.

 

Pasak J. Gumuliauskienės, dar ketvirtadalis šalies gyventojų mano, kad tai yra sudėtingas ir varginantis procesas. Tikėtina, kad neretu atveju gyventojai tiesiog nepasidomi ir nesikonsultuoja su specialistais, kaip galima įsigyti kokybiškesnį būstą ar patirti mažesnes išlaidas jo išlaikymui. Juolab, kad nemaža dalis gyventojų mano, jog būtent konsultacijos su specialistais ir palankios sąlygos pasiskolinti užtikrintų sklandų būsto keitimo procesą.

 

„Vertėtų atkreipti dėmesį ir į būsto paskolą turinčių šeimos narių, draugų ar artimųjų patirtį. Anksčiau banko atlikti tyrimai ir ilgametė patirtis bendraujant su klientais rodo, kad įsigyjant naują ar keičiant seną būstą labai svarbu domėtis būsto rinkos tendencijomis ir kainomis, įvertinti būsto remonto ar jo išlaikymo kaštus, įvertinti būsto kokybę, o informacijos ieškoti naudojant kuo daugiau kanalų ir konsultuojantis su specialistais“, – apibendrina „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.

 

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą 2016 m. kovą „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.