Be ko neįsivaizduojama lietuviška Velykų šventė

2016-03-24

 

Iki Velykų liko tik kelios dienos ir lietuviai jau pradėjo rūpintis, ką patieks ant stalo. Kad pagrindiniu maistu taps margučiai, abejonių nėra, tačiau ką dar Lietuvos gyventojai gamina svarbiausiai pavasario šventei ir be kokių patiekalų neįsivaizduoja šventinio stalo?


Beveik trečdalis – 30 proc. – šalies gyventojų nurodo, kad ant šventinio Velykų stalo būtinai turėtų būti mėsos vyniotinių. Kiek mažiau – 28 proc. – lietuvių svarbu, kad netrūktų lietuviškos mišrainės, o 27 proc. – tradicinio pyrago ar „velykinės bobos“, rodo majonezo gamintojo „Daumantų“ inicijuotas ir bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus lietuvių tyrimas.

Kulinaras ir skonio meistras Algis Kairys sako, kad nuo seno lietuviams Velykos buvo ypatingas metas. Baigdavosi pasninkavimo laikotarpis – Gavėnia, todėl būdavo vėl galima valgyti daugiau ir sočiau.

„Senovėje lietuviams su Velykomis asocijuodavosi ne tik kiaušinis – gyvybės simbolis, bet ir mėsos gaminiai. Keptas kumpis, kugelis su mėsa, dešrelės – šiais patiekalais nukrautas stalas atrodydavo šventiškai, reikšdavo pilnatvę ir prasidėjusį darbymetį, kuriam po pasninkavimo dienų reikėdavo pasistiprinti. Tradicija ant velykinio stalo turėti patiekalų iš mėsos, išliko iki šiol. Be to, šiandien lietuviai mėsą įprato užkąsti lietuviška mišraine – nepamainomu šventinio stalo atributu“, – pasakoja A. Kairys.

Velykinio stalo be žuvies neįsivaizduoja ketvirtadalis lietuvių, be silkės – kas penktas lietuvis, be šaltienos – 19 proc. lietuvių, o be virtos kiaulės kumpio – 14 proc. šalies gyventojų.

 

Mėsos vyniotiniai – tarp turtingesnių, velykinis pyragas – kaimuose

Kiek mažiau – 9 proc. – lietuvių nurodo, kad ant Velykų stalo turėtų puikuotis netikras zuikis ir kalakutienos kepsnys, 5 proc. respondentų svarbu, kad netrūktų varškės sūrio, 3 proc. – raugintos kopūstų sriubos, o 2 proc. – sulos.

„Lietuviai – sočiai pavalgyti mėgstanti tauta, todėl nenuostabu, kad ant velykinio stalo netrūksta patiekalų, kurie yra maistingi, kaloringi, tačiau kartu – ir pikantiški. Pavyzdžiui, netikras zuikis, kurį lietuviai ruošia kruopščiai, o ant stalo patiekia išradingai apkaišę daržovėmis, uogomis, žalumynais ir prieskoniais“, – sako skonio meistras.

Tiesa, pagrindiniu velykinio stalo patiekalu daugumai lietuvių išlieka kiaušiniai. Be jų šios šventės neįsivaizduoja net 94 proc. Lietuvos gyventojų.

Tyrimas rodo, kad mėsos vyniotinius per Velykas dažniau valgo aukščiausio išsimokslinimo atstovai ir didesnes nei vidutines pajamas (daugiau nei 300 Eur) gaunantys respondentai. Kad ant šventinio stalo turėtų būti velykinis pyragas, dažniau paminėjo mažesnių miestų bei kaimo gyventojai. Pastarieji labiau nei mieste gyvenantys lietuviai velykinio stalo neįsivaizduoja ir be žuvies.


Be ko neįsivaizduojama lietuviška Velykų šventė

2016-03-24

 

Iki Velykų liko tik kelios dienos ir lietuviai jau pradėjo rūpintis, ką patieks ant stalo. Kad pagrindiniu maistu taps margučiai, abejonių nėra, tačiau ką dar Lietuvos gyventojai gamina svarbiausiai pavasario šventei ir be kokių patiekalų neįsivaizduoja šventinio stalo?


Beveik trečdalis – 30 proc. – šalies gyventojų nurodo, kad ant šventinio Velykų stalo būtinai turėtų būti mėsos vyniotinių. Kiek mažiau – 28 proc. – lietuvių svarbu, kad netrūktų lietuviškos mišrainės, o 27 proc. – tradicinio pyrago ar „velykinės bobos“, rodo majonezo gamintojo „Daumantų“ inicijuotas ir bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus lietuvių tyrimas.

Kulinaras ir skonio meistras Algis Kairys sako, kad nuo seno lietuviams Velykos buvo ypatingas metas. Baigdavosi pasninkavimo laikotarpis – Gavėnia, todėl būdavo vėl galima valgyti daugiau ir sočiau.

„Senovėje lietuviams su Velykomis asocijuodavosi ne tik kiaušinis – gyvybės simbolis, bet ir mėsos gaminiai. Keptas kumpis, kugelis su mėsa, dešrelės – šiais patiekalais nukrautas stalas atrodydavo šventiškai, reikšdavo pilnatvę ir prasidėjusį darbymetį, kuriam po pasninkavimo dienų reikėdavo pasistiprinti. Tradicija ant velykinio stalo turėti patiekalų iš mėsos, išliko iki šiol. Be to, šiandien lietuviai mėsą įprato užkąsti lietuviška mišraine – nepamainomu šventinio stalo atributu“, – pasakoja A. Kairys.

Velykinio stalo be žuvies neįsivaizduoja ketvirtadalis lietuvių, be silkės – kas penktas lietuvis, be šaltienos – 19 proc. lietuvių, o be virtos kiaulės kumpio – 14 proc. šalies gyventojų.

 

Mėsos vyniotiniai – tarp turtingesnių, velykinis pyragas – kaimuose

Kiek mažiau – 9 proc. – lietuvių nurodo, kad ant Velykų stalo turėtų puikuotis netikras zuikis ir kalakutienos kepsnys, 5 proc. respondentų svarbu, kad netrūktų varškės sūrio, 3 proc. – raugintos kopūstų sriubos, o 2 proc. – sulos.

„Lietuviai – sočiai pavalgyti mėgstanti tauta, todėl nenuostabu, kad ant velykinio stalo netrūksta patiekalų, kurie yra maistingi, kaloringi, tačiau kartu – ir pikantiški. Pavyzdžiui, netikras zuikis, kurį lietuviai ruošia kruopščiai, o ant stalo patiekia išradingai apkaišę daržovėmis, uogomis, žalumynais ir prieskoniais“, – sako skonio meistras.

Tiesa, pagrindiniu velykinio stalo patiekalu daugumai lietuvių išlieka kiaušiniai. Be jų šios šventės neįsivaizduoja net 94 proc. Lietuvos gyventojų.

Tyrimas rodo, kad mėsos vyniotinius per Velykas dažniau valgo aukščiausio išsimokslinimo atstovai ir didesnes nei vidutines pajamas (daugiau nei 300 Eur) gaunantys respondentai. Kad ant šventinio stalo turėtų būti velykinis pyragas, dažniau paminėjo mažesnių miestų bei kaimo gyventojai. Pastarieji labiau nei mieste gyvenantys lietuviai velykinio stalo neįsivaizduoja ir be žuvies.