Velykinį stalą lietuviai dažniau puošia verbomis ir skulptūrėlėmis nei gyvomis gėlėmis

2016-03-16

 

Karklo šakelės su „kačiukais“, verbos, žvėrių skulptūrėlės ar gyvos gėlės – kuo lietuviai puošia velykinį stalą? Antanas Mažonas, floristas dizaineris ir dekoro meistras, sako, kad Lietuvos gyventojai dažniausiai renkasi tradicinius dekoro elementus – vazas su beržo arba karklo šakelėmis, o gyvos gėlės per Velykas – gana reta puošybos detalė.

Velykinį stalą gyvomis gėlėmis puošia tik 6 proc. lietuvių, rodo „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus lietuvių tyrimas. Beveik trečdalis – 30 proc. – lietuvių velykinį stalą puošia sprogstančiomis karklo šakelėmis, iš džiovintų augalų pagamintomis tradicinėmis verbomis – 27 proc., o beržo šakelėmis – 22 proc. apklaustųjų. Dar mažiau – 19 proc. – lietuvių renkasi šventintas kadagio šakeles.

A. Mažono, floristo dizainerio ir šiuo metu vykstančio kūrybiškiausios Lietuvos giminės konkurso komisijos narių, teigimu, Velykos yra bundančios gamtos šventė, todėl ruošiant velykinį stalą dažniau derėtų rinktis gyvus augalus bei gėles.

„Velykos pirmiausia reiškia atgimimą – kalasi pirmieji daigai, pražysta gėlės. Todėl ir šventinio stalo dekorui reiktų rinktis tai, kas kvepia pavasariu, kas yra lengva, žalia ir gaivu. Karklo šakelės su „kačiukais“, pirmieji gėlių žiedai iš gėlyno, indeliai su želmenimis, žaliuojančios beržo šakelės – šiais augalais papuoštas stalas atrodys lengvas ir šviesus. Svarbiausia – stalo neperkrauti, nesirinkti dirbtinių gėlių, nesudėti ant jo visko, kas po ranka, kad nebūtų „vizualinio triukšmo“, – sako A. Mažonas.

Daugiausiai lietuvių – net 73 proc. – puošdami velykinį stalą apsiriboja margučiais. Kaip rodo tyrimas, margučius ir žvakes kaip puošybos elementą labiau vertina vyrai nei moterys. Pastarosios dažniau renkasi karklo šakeles ir verbas.

 

Velykų stalui – geltonos ir baltos gėlės

Velykiniam stalui labiausiai tinka geltonos ir baltos spalvos gėlės bei kuo daugiau žalumynų. Pasak floristo dizainerio, puošdami stalus, pro šalį neprašaus tie, kurie pasirinks baltus arba geltonus narcizus, hiacintus, jei patinka jų kvapas, taip pat tulpes. Tiesa, jis ragina nepabijoti išbandyti ir netikėtų spalvų derinių, pavyzdžiui, rausvos su tamsiai violetine, mėtos su koralo spalva.

Gėlių išdėliojimas ant stalo taip pat reikalauja žinių ir kūrybiškumo. „Jeigu stalas nukrautas vaišėmis, geriau pamerkti gyvas gėles į atskiras vazeles. O jeigu stalas didelis ir vietos jame daugiau, geriau būtų visą dekorą sutelkti į stalo vidurį. Be to, ant kiekvienos lėkštės galima dėti po gėlės žiedą, žalumyną, lapelį. Arba visa tai prisegti prie servetėlių“, – pataria A. Mažonas.

 

Spalvotas keramikinis zuikis prie skaidrių indų netinka

Tyrimas parodė, kad velykinį stalą įvairiomis – avinėlių, zuikių, viščiukų – skulptūrėlėmis puošia 13 proc. lietuvių, kiek daugiau renkasi žvakes (17 proc.).

„Norint stalą puošti skulptūrėlėmis, reiktų nemaišyti medžiagų, iš kurios jos pagamintos, bei spalvų. Pavyzdžiui, jei ant stalo dėsime spalvotą keramikinį zuikį ar išmargintą anties skulptūrėlę, ji tikrai netiks prie skaidrių indų. Be to, jei ant stalo daugiau patiekalų, skulptūrėles verčiau dėti jo centre bei pabandyti iš jų suformuoti tam tikrą ansamblį, „istoriją“, – sako stalo dekoro meistras.

Pasak Algio Kairio, tyrimą užsakiusio majonezo gamintojo „Daumantų“ skonio meistro, ruošiant ir dekoruojant velykinį stalą, nereikėtų savęs pernelyg varžyti ir neapsiriboti tik tuo, kas įprasta nuo seno – margučiais, kadagio šakelėmis ar verbomis. Pasak jo, bet kokį šventinį stalą galima įsivaizduoti kaip meno kūrinį.

„Ruošiant šventinį stalą, svarbu išlaisvinti savo kūrybiškumą. Netgi paprastos dekoro detalės gali virsti išradingais papuošimais, o maistas – gurmaniškais patiekalais, jei nepabijosime jų pagardinti pikantiškais prieskoniais ir padažais. Be to, nereikia pamiršti, kad maisto gaminimas ir stalo puošyba virs kūrybišku procesu tik tada, jei tai bus daroma kartu su gimine ar šeima. Bendraujant, dalinantis nuomone, visiems kartu laukiant šventės pradžios“, – teigia A. Kairys.


Velykinį stalą lietuviai dažniau puošia verbomis ir skulptūrėlėmis nei gyvomis gėlėmis

2016-03-16

 

Karklo šakelės su „kačiukais“, verbos, žvėrių skulptūrėlės ar gyvos gėlės – kuo lietuviai puošia velykinį stalą? Antanas Mažonas, floristas dizaineris ir dekoro meistras, sako, kad Lietuvos gyventojai dažniausiai renkasi tradicinius dekoro elementus – vazas su beržo arba karklo šakelėmis, o gyvos gėlės per Velykas – gana reta puošybos detalė.

Velykinį stalą gyvomis gėlėmis puošia tik 6 proc. lietuvių, rodo „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus lietuvių tyrimas. Beveik trečdalis – 30 proc. – lietuvių velykinį stalą puošia sprogstančiomis karklo šakelėmis, iš džiovintų augalų pagamintomis tradicinėmis verbomis – 27 proc., o beržo šakelėmis – 22 proc. apklaustųjų. Dar mažiau – 19 proc. – lietuvių renkasi šventintas kadagio šakeles.

A. Mažono, floristo dizainerio ir šiuo metu vykstančio kūrybiškiausios Lietuvos giminės konkurso komisijos narių, teigimu, Velykos yra bundančios gamtos šventė, todėl ruošiant velykinį stalą dažniau derėtų rinktis gyvus augalus bei gėles.

„Velykos pirmiausia reiškia atgimimą – kalasi pirmieji daigai, pražysta gėlės. Todėl ir šventinio stalo dekorui reiktų rinktis tai, kas kvepia pavasariu, kas yra lengva, žalia ir gaivu. Karklo šakelės su „kačiukais“, pirmieji gėlių žiedai iš gėlyno, indeliai su želmenimis, žaliuojančios beržo šakelės – šiais augalais papuoštas stalas atrodys lengvas ir šviesus. Svarbiausia – stalo neperkrauti, nesirinkti dirbtinių gėlių, nesudėti ant jo visko, kas po ranka, kad nebūtų „vizualinio triukšmo“, – sako A. Mažonas.

Daugiausiai lietuvių – net 73 proc. – puošdami velykinį stalą apsiriboja margučiais. Kaip rodo tyrimas, margučius ir žvakes kaip puošybos elementą labiau vertina vyrai nei moterys. Pastarosios dažniau renkasi karklo šakeles ir verbas.

 

Velykų stalui – geltonos ir baltos gėlės

Velykiniam stalui labiausiai tinka geltonos ir baltos spalvos gėlės bei kuo daugiau žalumynų. Pasak floristo dizainerio, puošdami stalus, pro šalį neprašaus tie, kurie pasirinks baltus arba geltonus narcizus, hiacintus, jei patinka jų kvapas, taip pat tulpes. Tiesa, jis ragina nepabijoti išbandyti ir netikėtų spalvų derinių, pavyzdžiui, rausvos su tamsiai violetine, mėtos su koralo spalva.

Gėlių išdėliojimas ant stalo taip pat reikalauja žinių ir kūrybiškumo. „Jeigu stalas nukrautas vaišėmis, geriau pamerkti gyvas gėles į atskiras vazeles. O jeigu stalas didelis ir vietos jame daugiau, geriau būtų visą dekorą sutelkti į stalo vidurį. Be to, ant kiekvienos lėkštės galima dėti po gėlės žiedą, žalumyną, lapelį. Arba visa tai prisegti prie servetėlių“, – pataria A. Mažonas.

 

Spalvotas keramikinis zuikis prie skaidrių indų netinka

Tyrimas parodė, kad velykinį stalą įvairiomis – avinėlių, zuikių, viščiukų – skulptūrėlėmis puošia 13 proc. lietuvių, kiek daugiau renkasi žvakes (17 proc.).

„Norint stalą puošti skulptūrėlėmis, reiktų nemaišyti medžiagų, iš kurios jos pagamintos, bei spalvų. Pavyzdžiui, jei ant stalo dėsime spalvotą keramikinį zuikį ar išmargintą anties skulptūrėlę, ji tikrai netiks prie skaidrių indų. Be to, jei ant stalo daugiau patiekalų, skulptūrėles verčiau dėti jo centre bei pabandyti iš jų suformuoti tam tikrą ansamblį, „istoriją“, – sako stalo dekoro meistras.

Pasak Algio Kairio, tyrimą užsakiusio majonezo gamintojo „Daumantų“ skonio meistro, ruošiant ir dekoruojant velykinį stalą, nereikėtų savęs pernelyg varžyti ir neapsiriboti tik tuo, kas įprasta nuo seno – margučiais, kadagio šakelėmis ar verbomis. Pasak jo, bet kokį šventinį stalą galima įsivaizduoti kaip meno kūrinį.

„Ruošiant šventinį stalą, svarbu išlaisvinti savo kūrybiškumą. Netgi paprastos dekoro detalės gali virsti išradingais papuošimais, o maistas – gurmaniškais patiekalais, jei nepabijosime jų pagardinti pikantiškais prieskoniais ir padažais. Be to, nereikia pamiršti, kad maisto gaminimas ir stalo puošyba virs kūrybišku procesu tik tada, jei tai bus daroma kartu su gimine ar šeima. Bendraujant, dalinantis nuomone, visiems kartu laukiant šventės pradžios“, – teigia A. Kairys.