Gyventojų tyrimas dėl tiesiogiai išrinkto mero darbo

2015-12-02

 

Kauno meru išrinktas verslininkas Visvaldas Matijošaitis tapo mylimiausias tarp didmiesčių merų, į antrą vietą nustūmęs sostinės vadovą Remigijų Šimašių. Politologas Virgis Valentinavičius sako, kad kauniečių meilę merui pirmiausia lemia jo sprendimas save pozicionuoti kaip verslininką ir ūkininką, o ne politiką.

Tačiau V. Valentinavičius prognozuoja, kad liberalai su R. Šimašiumi Vilniuje Seimo rinkimuose pasieks gerokai daugiau nei V. Matijošaitis ir jo komanda.

 

Meru labiausiai patenkinti kauniečiai

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą aiškindamasi, kaip žmonės vertina tiesiogiai išrinktų merų darbą.

Respondentų klausta apie apie jų miesto/ rajono mero darbą. Palankiau (labai gerai arba gerai) savo mero darbą vertina 46 metų ir vyresni respondentai, rajonų gyventojai. Jauniausieji (iki 25 m.) dažniau į šį klausimą neturėjo jokio atsakymo.

Tyrėjai pastebėjo, kad iš šalies didmiesčių labiausiai savo meru patenkinti Kauno gyventojai.

Apklausos metu taip pat tirta visuomenės nuomonė, ko labiausiai trūksta Lietuvos politinėms partijoms. Remiantis apklausos duomenimis, atsižvelgimo į dirbančiųjų interesus dažniau pageidautų 35-55 m. amžiaus, didmiesčių gyventojai. Daugiau socialinio jautrumo dažniau pageidautų jauniausieji (iki 25 m.) ir vyriausieji (virš 55 m.) atstovai, vidutinių ir mažesnių pajamų atstovai.

Analizuodami duomenis, „Spinter tyrimų“ sociologai pastebėjo, kad iš šalies didmiesčių labiausiai savo meru patenkinti Kauno gyventojai. Tą pačią tendenciją prieš porą savaičių paskelbė ir dienraštis „Lietuvos rytas“, publikavęs „Vilmorus“ apklausos duomenis.

Tai, kad Kauno meras V. Matijošaitis pralenkė Vilniaus vadovą R. Šimašių, „Vilmorus“ įvertino kaip įdomiausią poslinkį. Pagal šią apklausą, R. Matijošaitį palankiai vertina 38,1 proc. respondentų, nepalankiai – 21,3 proc., 40,3 proc. apklaustųjų buvo sunku pasakyti.

Palyginimui R. Šimašių palankiai vertina 37,7 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 18,4 proc., 43,9 proc. į šį klausimą sunku pasakyti.

 

Į Seimą nesiruošia nė vienas

„Kur bedirbčiau, aš pratęs dirbti, dirbi taip, kaip sugebi, o žmonės galbūt labiau patenkinti, nes mato greitesnius ir staigesnius pokyčius nei buvo seniau. Gal už tai ir tapau meru, kad man ankstesnis miesto vystymosi tempas nepatiko“, – DELFI sakė V. Matijošaitis, į savivaldybės tarybą patekęs kartu su visuomeniniu rinkimų komitetu „Vieningas Kaunas“.

V. Matijošaitis kartoja, ką sakė dar 2011 m. patekęs į miesto tarybą: „Aš ne politikas ir į Seimą neisiu. Kaip verslininkas, jei duodu žodį, jį tęsiu, jei miestiečiai mane meru išrinko, pasitiki, aš ir dirbsiu jiems“.

Kauno vadovas sako norintis vieno – kad per Seimo rinkimus vienmandatėse apygardose kauniečiai išrinktų tuos žmones, su kuriais jis galėtų bendrauti ir dirbti Kaunui.

Vilniaus meras R. Šimašius pasakoja ir kaip meras, ir kaip eilinis vilnietis jaučiantis nuotaikas mieste. „6 mėnesiai esu Vilniaus meras, iššūkių netrūksta. Realistiškai žiūrint, situacija tokia, kad yra pokyčių, bendras stiliaus pasikeitimas, skaidrumas, pagarba žmogui, išsprendėme kai kuriuos ilgai nespręstus praktinius dalykus, manau, žmonės tą pastebi“, – pirmąjį pusmetį mero poste apibendrina R. Šimašius.

Pasak R. Šimašiaus, natūralu, kad Vilniuje, kuriame susikaupę ypatingai daug problemų, didžiulė skola, viskas staiga gerai nepasidaro nei per dieną, nei per vienerius metus. Vienas problemas galima greitai spręsti, kitos trunka gerokai ilgiau. R. Šimašiaus teigimu, natūralu, kad žmonės vertina atsižvelgdami į šias dvi aplinkybes. „Aš džiaugiuosi, kad bendrą žmonių pasitikėjimą jaučiu, tuo pačiu jaučiu jų reiklumą, kuris įpareigoja“, – kalbėjo sostinės vadovas.

Ateities politine karjera R. Šimašius įvardija norą po trejų su puse metų parodyti gerus Vilniaus savivaldos rezultatus. „Tik į tai ir koncentruojuosi, jokių kitų minčių nėra, Seimo rinkimuose nedalyvausiu jokiu statusu“, – kalbėjo politikas.

R. Šimašiaus teigimu, didžiausios bėdos darbe kyla dėl „ilgo neatsakingo finansų tvarkymo Vilniaus mieste“. Pasak R. Šimašiaus, yra daug paslėptos skolos, atvejų, kada biudžete nebuvo numatytos būtinos išlaidos. Su tokiomis problemomis tenka susidurti kasdien ir reikia laviruoti, kad būtini dalykai būtų apmokėti bei kartu būtų judama pirmyn, kapanojamasi iš duobių, kuriose miestas ilgai murgdėsi.

 

V. Matijošaitis – mylimas technokratas, R. Šimašiaus oponentai bijo

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Politikos ir vadybos fakulteto dekanas V. Valentinavičius sako, kad žmonės merus vertina už konkrečius darbus: savivaldos lygyje žmonės geriau žino poreikius ir ką valdžia gali padaryti, o ko ne. Pavyzdžiui, sutvarkyti gatves, mažinti spūstis, spręsti vaikų darželių bėdas.

„Bet kalbant apie Vilnų ir Kauną bei šių miestų merų vienokio ar kitokio populiarumo pasekmes, galime turėti šiek tiek paradoksalią situaciją. Pagal žmonių skaičių, rinkimų arenoje svarbiausias Vilnius – čia labai daug rinkėjų, rinkimų baigtis Vilniuje lemia nacionalinių rinkimų baigtį žymiai labiau nei padėtis Kaune“, – aiškina politologas.

Pasak V. Valentinavičiaus, dabar Kauno meras gana populiarus Jis įtaria, kad populiarumas ateina iš to, kad V. Matijošaitis – tarsi pirmas depolitizuotas meras, kuris save pozicionuoja kaip verslininką, ūkininką, pirmiausia tvarkantį klausimus ir neužsiiminėjantį politika. Čia pat politologas pastebi, kad V. Matijošaitis politika užsiima, o kartais – labai sumaniai ir agresyviai, kaip daroma Kauno konservatorių atžvilgiu.

„Jo sėkmė ta, kad jis save pozicionuoja kaip technokratą. Kita vertus, ponas V. Matijošaitis deklaruoja, kad į Seimo rinkimus neis, nes jam rūpi tik miestas. Klausimas, kaip tas realizuosis Seimo rinkimuose. Depolitizacija, iš vienos pusės, – populiarumo priežastis, iš kitos pusės, ji tarytum užkerta kelią dalyvauti Seimo rinkimuose toms jėgoms, kurioms vadovauja V. Matijošaitis“, – sako V. Valentinavičius.

Jis kelia klausimą, ar bus imamasi žingsnių organizuoti apčiuopiamą politinę jėgą, kuri galėtų dalyvauti Seimo rinkimuose. Politologas pastebi, kad Kauno vienmandatėse apygardose anksčiau laimėdavo konservatoriai, tačiau dabar keičiasi kartos ir konservatoriai, matyt, vardan ateities, stipriai rizikuoja pakeisdami garbingo amžiaus žmones jaunais.

„Klausimas – kiek čia pavyks įsiterpti V. Matijošaičio grupei. V. Matijošaitis, depolitizavęs save ir savo judėjimą, tarytum yra nuošalyje ir į pergales apygardoje, jei konservatoriai dėl kartų kaitos trauksis, pretenduos tradicinės partijos – liberalai, socialdemokratai“, – prognozuoja MRU dekanas.

V. Valentinavičiaus aiškinimu, galbūt nominaliai, žiūrint į apklausas, R. Šimašius nėra toks populiarus Vilniuje, bet summa summarum liberalai Vilniuje gali laimėti gerokai daugiau. Mat Vilnius – visos Lietuvos dėmesio centre, mero sėkmę lemia ne tik vilniečių nuomonė. „Kokie bebūtų skaičiai, kad ir kokia didelė lyderystė būtų Kaune, padorus rezultatus, nebūtinai pirmas rezultatas Vilniuje, nacionaline rinkimų prasme reiškia žymiai daugiau“, – kalbėjo politologas.

Iki šiol R. Šimašius daugiausia kritikos sulaukė dėl oro bendrovės „Air Lituanica“ bankroto, sprendimo mokėti 100 EUR išmokas tėvams, vaikus vedantiems į privačius darželius, taip pat aiškinosi dėl „savų“ paskyrimo į savivaldybės įmonių vadovus. Dėl darželių R. Šimašių kritikavo net koalicijos partneriai savivaldybėje socialdemokratai.

„Mano galva, tai tik rodo, kad R. Šimašius vertinamas kaip rimtas politikas. Stebint situaciją Vilniuje, pakankamai akivaizdu, kad R. Šimašiaus kaip mero pasiekimus aštriausiai puola ir kritikuoja valdžioje esantys socialdemokratai, jie tą daro stipriai, metodiškai ir sumaniai. Tai reiškia, kad jie mato grėsmę – liberalai – rimta politinė jėga Lietuvoje, kuriai labiau svarbus pasirodymas Vilniuje. Jie profilaktiškai stipriai atakuoja R. Šimašių, mano galva, stipriau, nei vertos jo tariamos klaidos“, – kalbėjo V. Valentinavičius.

Politologas tai apibendrina vienu sakiniu: rinkimų kova ir propagandiniai karai vyksta, o jų intensyvumas rodo, kad politiniai priešininkai R. Šimašių tyliai gerbia ir jo bijo.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų 2015 metų spalio 16–26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją.

Tyrimo metu buvo apklausta 1011 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.


Gyventojų tyrimas dėl tiesiogiai išrinkto mero darbo

2015-12-02

 

Kauno meru išrinktas verslininkas Visvaldas Matijošaitis tapo mylimiausias tarp didmiesčių merų, į antrą vietą nustūmęs sostinės vadovą Remigijų Šimašių. Politologas Virgis Valentinavičius sako, kad kauniečių meilę merui pirmiausia lemia jo sprendimas save pozicionuoti kaip verslininką ir ūkininką, o ne politiką.

Tačiau V. Valentinavičius prognozuoja, kad liberalai su R. Šimašiumi Vilniuje Seimo rinkimuose pasieks gerokai daugiau nei V. Matijošaitis ir jo komanda.

 

Meru labiausiai patenkinti kauniečiai

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą aiškindamasi, kaip žmonės vertina tiesiogiai išrinktų merų darbą.

Respondentų klausta apie apie jų miesto/ rajono mero darbą. Palankiau (labai gerai arba gerai) savo mero darbą vertina 46 metų ir vyresni respondentai, rajonų gyventojai. Jauniausieji (iki 25 m.) dažniau į šį klausimą neturėjo jokio atsakymo.

Tyrėjai pastebėjo, kad iš šalies didmiesčių labiausiai savo meru patenkinti Kauno gyventojai.

Apklausos metu taip pat tirta visuomenės nuomonė, ko labiausiai trūksta Lietuvos politinėms partijoms. Remiantis apklausos duomenimis, atsižvelgimo į dirbančiųjų interesus dažniau pageidautų 35-55 m. amžiaus, didmiesčių gyventojai. Daugiau socialinio jautrumo dažniau pageidautų jauniausieji (iki 25 m.) ir vyriausieji (virš 55 m.) atstovai, vidutinių ir mažesnių pajamų atstovai.

Analizuodami duomenis, „Spinter tyrimų“ sociologai pastebėjo, kad iš šalies didmiesčių labiausiai savo meru patenkinti Kauno gyventojai. Tą pačią tendenciją prieš porą savaičių paskelbė ir dienraštis „Lietuvos rytas“, publikavęs „Vilmorus“ apklausos duomenis.

Tai, kad Kauno meras V. Matijošaitis pralenkė Vilniaus vadovą R. Šimašių, „Vilmorus“ įvertino kaip įdomiausią poslinkį. Pagal šią apklausą, R. Matijošaitį palankiai vertina 38,1 proc. respondentų, nepalankiai – 21,3 proc., 40,3 proc. apklaustųjų buvo sunku pasakyti.

Palyginimui R. Šimašių palankiai vertina 37,7 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 18,4 proc., 43,9 proc. į šį klausimą sunku pasakyti.

 

Į Seimą nesiruošia nė vienas

„Kur bedirbčiau, aš pratęs dirbti, dirbi taip, kaip sugebi, o žmonės galbūt labiau patenkinti, nes mato greitesnius ir staigesnius pokyčius nei buvo seniau. Gal už tai ir tapau meru, kad man ankstesnis miesto vystymosi tempas nepatiko“, – DELFI sakė V. Matijošaitis, į savivaldybės tarybą patekęs kartu su visuomeniniu rinkimų komitetu „Vieningas Kaunas“.

V. Matijošaitis kartoja, ką sakė dar 2011 m. patekęs į miesto tarybą: „Aš ne politikas ir į Seimą neisiu. Kaip verslininkas, jei duodu žodį, jį tęsiu, jei miestiečiai mane meru išrinko, pasitiki, aš ir dirbsiu jiems“.

Kauno vadovas sako norintis vieno – kad per Seimo rinkimus vienmandatėse apygardose kauniečiai išrinktų tuos žmones, su kuriais jis galėtų bendrauti ir dirbti Kaunui.

Vilniaus meras R. Šimašius pasakoja ir kaip meras, ir kaip eilinis vilnietis jaučiantis nuotaikas mieste. „6 mėnesiai esu Vilniaus meras, iššūkių netrūksta. Realistiškai žiūrint, situacija tokia, kad yra pokyčių, bendras stiliaus pasikeitimas, skaidrumas, pagarba žmogui, išsprendėme kai kuriuos ilgai nespręstus praktinius dalykus, manau, žmonės tą pastebi“, – pirmąjį pusmetį mero poste apibendrina R. Šimašius.

Pasak R. Šimašiaus, natūralu, kad Vilniuje, kuriame susikaupę ypatingai daug problemų, didžiulė skola, viskas staiga gerai nepasidaro nei per dieną, nei per vienerius metus. Vienas problemas galima greitai spręsti, kitos trunka gerokai ilgiau. R. Šimašiaus teigimu, natūralu, kad žmonės vertina atsižvelgdami į šias dvi aplinkybes. „Aš džiaugiuosi, kad bendrą žmonių pasitikėjimą jaučiu, tuo pačiu jaučiu jų reiklumą, kuris įpareigoja“, – kalbėjo sostinės vadovas.

Ateities politine karjera R. Šimašius įvardija norą po trejų su puse metų parodyti gerus Vilniaus savivaldos rezultatus. „Tik į tai ir koncentruojuosi, jokių kitų minčių nėra, Seimo rinkimuose nedalyvausiu jokiu statusu“, – kalbėjo politikas.

R. Šimašiaus teigimu, didžiausios bėdos darbe kyla dėl „ilgo neatsakingo finansų tvarkymo Vilniaus mieste“. Pasak R. Šimašiaus, yra daug paslėptos skolos, atvejų, kada biudžete nebuvo numatytos būtinos išlaidos. Su tokiomis problemomis tenka susidurti kasdien ir reikia laviruoti, kad būtini dalykai būtų apmokėti bei kartu būtų judama pirmyn, kapanojamasi iš duobių, kuriose miestas ilgai murgdėsi.

 

V. Matijošaitis – mylimas technokratas, R. Šimašiaus oponentai bijo

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Politikos ir vadybos fakulteto dekanas V. Valentinavičius sako, kad žmonės merus vertina už konkrečius darbus: savivaldos lygyje žmonės geriau žino poreikius ir ką valdžia gali padaryti, o ko ne. Pavyzdžiui, sutvarkyti gatves, mažinti spūstis, spręsti vaikų darželių bėdas.

„Bet kalbant apie Vilnų ir Kauną bei šių miestų merų vienokio ar kitokio populiarumo pasekmes, galime turėti šiek tiek paradoksalią situaciją. Pagal žmonių skaičių, rinkimų arenoje svarbiausias Vilnius – čia labai daug rinkėjų, rinkimų baigtis Vilniuje lemia nacionalinių rinkimų baigtį žymiai labiau nei padėtis Kaune“, – aiškina politologas.

Pasak V. Valentinavičiaus, dabar Kauno meras gana populiarus Jis įtaria, kad populiarumas ateina iš to, kad V. Matijošaitis – tarsi pirmas depolitizuotas meras, kuris save pozicionuoja kaip verslininką, ūkininką, pirmiausia tvarkantį klausimus ir neužsiiminėjantį politika. Čia pat politologas pastebi, kad V. Matijošaitis politika užsiima, o kartais – labai sumaniai ir agresyviai, kaip daroma Kauno konservatorių atžvilgiu.

„Jo sėkmė ta, kad jis save pozicionuoja kaip technokratą. Kita vertus, ponas V. Matijošaitis deklaruoja, kad į Seimo rinkimus neis, nes jam rūpi tik miestas. Klausimas, kaip tas realizuosis Seimo rinkimuose. Depolitizacija, iš vienos pusės, – populiarumo priežastis, iš kitos pusės, ji tarytum užkerta kelią dalyvauti Seimo rinkimuose toms jėgoms, kurioms vadovauja V. Matijošaitis“, – sako V. Valentinavičius.

Jis kelia klausimą, ar bus imamasi žingsnių organizuoti apčiuopiamą politinę jėgą, kuri galėtų dalyvauti Seimo rinkimuose. Politologas pastebi, kad Kauno vienmandatėse apygardose anksčiau laimėdavo konservatoriai, tačiau dabar keičiasi kartos ir konservatoriai, matyt, vardan ateities, stipriai rizikuoja pakeisdami garbingo amžiaus žmones jaunais.

„Klausimas – kiek čia pavyks įsiterpti V. Matijošaičio grupei. V. Matijošaitis, depolitizavęs save ir savo judėjimą, tarytum yra nuošalyje ir į pergales apygardoje, jei konservatoriai dėl kartų kaitos trauksis, pretenduos tradicinės partijos – liberalai, socialdemokratai“, – prognozuoja MRU dekanas.

V. Valentinavičiaus aiškinimu, galbūt nominaliai, žiūrint į apklausas, R. Šimašius nėra toks populiarus Vilniuje, bet summa summarum liberalai Vilniuje gali laimėti gerokai daugiau. Mat Vilnius – visos Lietuvos dėmesio centre, mero sėkmę lemia ne tik vilniečių nuomonė. „Kokie bebūtų skaičiai, kad ir kokia didelė lyderystė būtų Kaune, padorus rezultatus, nebūtinai pirmas rezultatas Vilniuje, nacionaline rinkimų prasme reiškia žymiai daugiau“, – kalbėjo politologas.

Iki šiol R. Šimašius daugiausia kritikos sulaukė dėl oro bendrovės „Air Lituanica“ bankroto, sprendimo mokėti 100 EUR išmokas tėvams, vaikus vedantiems į privačius darželius, taip pat aiškinosi dėl „savų“ paskyrimo į savivaldybės įmonių vadovus. Dėl darželių R. Šimašių kritikavo net koalicijos partneriai savivaldybėje socialdemokratai.

„Mano galva, tai tik rodo, kad R. Šimašius vertinamas kaip rimtas politikas. Stebint situaciją Vilniuje, pakankamai akivaizdu, kad R. Šimašiaus kaip mero pasiekimus aštriausiai puola ir kritikuoja valdžioje esantys socialdemokratai, jie tą daro stipriai, metodiškai ir sumaniai. Tai reiškia, kad jie mato grėsmę – liberalai – rimta politinė jėga Lietuvoje, kuriai labiau svarbus pasirodymas Vilniuje. Jie profilaktiškai stipriai atakuoja R. Šimašių, mano galva, stipriau, nei vertos jo tariamos klaidos“, – kalbėjo V. Valentinavičius.

Politologas tai apibendrina vienu sakiniu: rinkimų kova ir propagandiniai karai vyksta, o jų intensyvumas rodo, kad politiniai priešininkai R. Šimašių tyliai gerbia ir jo bijo.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų 2015 metų spalio 16–26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją.

Tyrimo metu buvo apklausta 1011 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.