Jei lietuvių požiūris nesikeis, laukia didelės bėdos

2015-12-17

 

GRYNAS.lt užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko Lietuvos gyventojų apklausą apie klimato kaitą bei jos padarinius. Tyrimas parodė, kad klimato atšilimą Lietuvoje jaučia nemažai gyventojų. Taip pat pastebima dar viena tendencija - lietuviai nelinkę į mūsų šalį priimti klimato pabėgėlių.

Dar viena pastebėta bloga tendencija, kad dauguma Lietuvos žmonių nežino, kaip patys galėtų prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. Lietuviams reikėtų daugiau švietimo bei kitokio požiūrio, kitu atvejų klimato kaita, pasak specialistų, mūsų šalyje tik ryškės.

Gyventojams buvo užduoti penki klausimai apie klimato kaitą bei jos padarinius. Pirmiausia žmonių buvo paklausta, ar jie sutinka su mokslininkų teiginiais, kad pasaulyje prasidėjo klimato atšilimas. 48,2 proc. respondentų atsakė, kad dėl to nekyla jokių abejonių, 32 proc. teigė, kad klimatas keičiasi, bet viskas nėra taip blogai, 7,8 proc. mano, kad klimato kaitos dar nėra – ji prasidės vėliau, o 4,3 proc. apklaustųjų nuomone, tai yra išgalvotas dalykas. 7,7 proc. gyventojų nežino arba neatsakė į klausimą.

Abejonių dėl šio reiškinio rečiau kyla moterims, 26-55 m., aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų atstovams. Tuo tarpu jaunesni respondentai (18-35 m.) dažniau sutinka, kad klimatas keičiasi, tačiau tame nemato didelės blogybės. Išgalvotu dalyku klimato atšilimą dažniau laiko vyrai bei vyriausio amžiaus respondentai.

Kitas klausimas - ar gyventojai jaučia klimato atšilimą Lietuvoje. 39,4 proc. klimato atšilimą jaučia jau seniai, 41,9 proc. tai jausti pradėjo dar visai neseniai, 15,7 proc. kol kas nieko nejaučia, 3 proc. nežino arba neatsakė.

Jau seniai klimato atšilimą Lietuvoje dažniau jaučia moterys, 26-45 m., aukštesnio išsimokslinimo respondentai, aukštesnių pajamų atstovai. Neseniai tai pradėjo jausti dažniau vyrai bei 18-25 m. respondentai. Nieko nejaučiantys dažniau nurodė rajonų centrų gyventojai, vyresni nei 45 m. respondentai.

Dar vienas klausimas: kokių klimato atšilimo padarinių gyventojai bijo labiausiai. 47 proc. respondentų teigė, kad labiausiai bijo anomalių reiškinių, tokių kaip uraganinis vėjas ir pan., 18,6 proc. – didelių potvynių, 14,4 proc. – aukštos temperatūros, 13,7 proc. – staigių orų pasikeitimų, 5,3 proc. – kitų padarinių. 1 proc. nežino arba neatsakė į klausimą.

Anomalių reiškinių dažniau bijo vyrai, 36-55 m. tyrimo dalyviai, aukštesnio išsimokslinimo atstovai. Didelių potvynių dažniau prisibijo rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai. Aukštos temperatūros dažniau gąsdina moteris, 36 m. ir vyresnius respondentus, didmiesčių gyventojus.

Taip pat gyventojų buvo paklausta, ar jie patys deda pastangų, kad būtų sustabdyta klimato kaita. 22,8 proc. atsakė, kad taip, stengiasi tausoti gamtą ir atsakingai vartoti, 20,6 proc. stengiasi, bet ne visada pavyksta, 29,7 proc. atsakė, kad ne, nes nežino, kaip galėtų prisidėti, 17,4 proc. apklaustųjų nuomone, tuo turi užsiimti valstybių vadovai, o ne paprasti žmonės, 9,1 proc. žmonių apie tai nesusimąsto, 0,4 proc. nežino arba neatsakė į klausimą.

Tausoti gamtą ir atsakingai vartoti dažniau stengiasi vyrai, jaunesnio amžiaus (iki 35 m.), aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų, didmiesčių gyventojai. Atsakingiau vartoti stengiasi, bet tai ne visada pavyksta, dažniau moterys, taip pat didmiesčių gyventojai. Nededantys pastangų, nes nežinantys kaip tai padaryti, dažniau nurodė vidutinio – vyresnio amžiaus (nuo 45 m.), rajonų centrų gyventojai, vidutinio išsimokslinimo atstovai.

Kitas klausimas: kas daro didžiausią įtaką klimato kaitai? 44,3 proc. žmonių nuomone, – pramonė, 22,4 proc. mano, kad žmonės, kurie netausoja gamtos, 17,5 proc. – masiškai kertami miškai, 11,3 proc. – politikai, kurie neužtikrina griežčiausių aplinkosauginių reikalavimų, 4 proc. atsakė, kad klimato kaita nevyksta. 0,5 proc. nežinojo arba neatsakė.

Pramonę, kaip didžiausią klimato kaitos kaltininkę, dažniau įvardijo moterys. Žmones, netausojančius gamtos – vyrai, vidutinio ir vyresnio amžiaus atstovai. Masiškai kertamus miškus dažniau įvardijo vyrai, vyresnio amžiaus, kaimo vietovių gyventojai. Politikus dėl klimato kaitos dažniau kaltina moterys, 18-45 m., aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai.

Mokslininkai sako, kad kai kuriose šalyse pasikeitus klimatui žmonės nebegalės gyventi ir jie kelsis į Europą. Todėl paskutinis klausimas, užduotas gyventojams: ar jie sutinka, kad turėtume solidariai priimti klimato pabėgėlius. 25,8 proc. respondentų teigė, kad taip nes nežinome, kada patys galime atsidurti jų vietoje, 26 proc. mano, kad jiems reikia ieškoti kitų vietų, nes ir Lietuvoje dėl klimato kaitos bus prastos sąlygos, 32,1 proc. gyventojų nemano, kad Lietuva turi pakankamai pajėgumų, 14,1 proc. mano, kad tokio reiškinio niekada nebus. 2 proc. nežino arba neatsakė į klausimą.

Solidariai priimti klimato pabėgėlius dažniau būtų linkusios moterys, jauniausio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo atstovai, didmiesčių gyventojai. Mažesnių pajamų atstovai bei žemesnio išsimokslinimo respondentai dažniau laikosi neigiamos pozicijos motyvuodami, kad Lietuva tam neturėtų pajėgumų.

Ko labiausiai verta bijoti?

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys, GRYNAS.lt komentuodamas apklausos rezultatus, teigė, kad dalies žmonių baimės, susijusios su klimato kaitos padariniais, yra teisingos.

„Klimato kaitos požymiai atsirado jau nuo 7-8 dešimtmečio, bet labai staigiai nuo 9 dešimtmečio temperatūra pradėjo intensyviai kilti į viršų, galima sakyti, kad pastaruosius 25 metus klimato kaita suintensyvėjo. Manau, kad labiausiai bijoti reikėtų aukštos temperatūros, t.y. karščio bangų, šioje apklausoje tai atsakė apie 14 proc. Dabar vasarų metu pas mus vis dažniau temperatūra išsilaiko aukštesnė nei 30 laipsnių savaitę, kartais net ir dvi. Yra problema, kad Lietuvoje mes nežinome, kaip elgtis, kai yra tokie karščiai. Jeigu pietinėse valstybėse visą karštį žmonės praleidžia nieko nedarydami, Lietuvoje tokio įpročio nėra“, - sakė J. Kilpys.

Taip pat pavojingas klimato kaitos padarinys, pasak pašnekovo, yra potvyniai ir stiprėjantys vėjai: „Su potvyniais Lietuvoje yra dviprasmiška situacija: pavasario potvyniai tampa mažesni, bet daugėja lietaus sukeltų potvynių. Jie kol kas nepadaro didelės žalos , bet jau atsiranda atvejų, kai užlieja sodybas, paplauna gatves.“

Anot specialisto, iš apklausos rezultatų matyti, kad ne visi žmonės dar žino, ką gali padaryti, kad patys prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo: „Atliekų rūšiavimas mažina taršą, bet tai yra tikrai nevienintelis būdas. Energijos efektyvumas ir energijos vartojimo įpročiai yra labai svarbūs. Galima sumažinti šilumą ir apsirengti storesnį megztinį arba nepalikti atidarytų langų. Buityje mes turime daug elektros prietaisų, kuriuos paliekame budėjimo režime. Taip pat svarbus elektrą taupančių lempučių naudojimas. Dar vienas svarbus kriterijus yra transportas - kaip mes keliaujame. Miestuose prioritetas būtų vaikščiojimas pėsčiomis, važiavimas dviračiu, viešuoju transportu ir Vilniaus mieste taip galima daug greičiau pasiekti daug vietų.“

 

Pabėgėlių tik daugės

Vilniaus universiteto klimatologas prof. Arūnas Bukantis, komentuodamas apklausos rezultatus, teigė, kad žmonių nuomonė pasikeitė į teigiamą pusę, nes anksčiau daryti tyrimai atskleisdavo blogesnius rezultatus.

„Apklausos rezultatai parodė, kad žinių apie klimato kaitos reiškinį ir padarinius žmonės turi. Statistika atrodo visai neblogai - arti 50 proc. žmonių neabejoja klimato kaita. Rezultatai pagerėjo, nes ir anksčiau buvo daroma panašių tyrimų ir procentai buvo mažesni“, - kalbėjo A. Bukantis.


Žmonių baimes dėl klimato kaitos specialistas įvertino kaip pakankamai logiškas: „Kad žmonės baiminasi anomalių reiškinių, yra labai teisinga, nes kaip tik su klimato atšilimu jų daugėja. Dabar visi yra keliaujantys, todėl natūralu, kad žiūri ne tik į Lietuvos teritoriją, žinoma, potvyniai tam tikriems regionams aktualūs, nebūtinai Lietuvai. Aukšta temperatūra taip pat labai teisingas atsakymas, dabar daugėja karščio bangų.“

Pašnekovas įvardino pagrindinius klimato kaitos kaltininkus Lietuvoje: „Teisingesnis atsakymas būtų, jeigu pirmoje vietoje būtų parašyta energetika: elektros energijos ir šilumos gamybos sektorius, vėliau eitų transportas, pramonė, žemės ūkis. Taip pat ir miškų ūkis prisideda prie klimato kaitos. Pasauliniu mastu tai labai aktualus punktas.“

Nors lietuviai neketina išskėstomis rankomis priimti klimato pabėgėlių, pasak pašnekovo, jų tik daugės: „Pabėgėlių problema yra labai padidėjusi. Dėl keturių pabėgėlių, atvykstančių į Lietuvą, kiekvieną dieną šnekama po kelias valandas. Yra kažkoks neadekvatus reagavimas, todėl žmonėms sukeliama neigiama reakcija. Šis reiškinys vyksta jau dabar ir tokie pabėgėliai egzistuoja. Didžiausi pabėgėlių srautai yra Afrikoje, toje zonoje aplink Sacharą. Iš jos žmonės traukia į tas vietoves, kur nėra tokio didelio vandens stygiaus. Tokie pabėgėliai egzistuoja jau kelis dešimtmečius. Taip pat pavojinga situacija yra pietryčių Azijoje iš ten po kiekvieno potvynio žmonės išvyksta ir nebegrįžta į savo namus, todėl tokių pabėgėlių daugėja.“

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.


Jei lietuvių požiūris nesikeis, laukia didelės bėdos

2015-12-17

 

GRYNAS.lt užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko Lietuvos gyventojų apklausą apie klimato kaitą bei jos padarinius. Tyrimas parodė, kad klimato atšilimą Lietuvoje jaučia nemažai gyventojų. Taip pat pastebima dar viena tendencija - lietuviai nelinkę į mūsų šalį priimti klimato pabėgėlių.

Dar viena pastebėta bloga tendencija, kad dauguma Lietuvos žmonių nežino, kaip patys galėtų prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. Lietuviams reikėtų daugiau švietimo bei kitokio požiūrio, kitu atvejų klimato kaita, pasak specialistų, mūsų šalyje tik ryškės.

Gyventojams buvo užduoti penki klausimai apie klimato kaitą bei jos padarinius. Pirmiausia žmonių buvo paklausta, ar jie sutinka su mokslininkų teiginiais, kad pasaulyje prasidėjo klimato atšilimas. 48,2 proc. respondentų atsakė, kad dėl to nekyla jokių abejonių, 32 proc. teigė, kad klimatas keičiasi, bet viskas nėra taip blogai, 7,8 proc. mano, kad klimato kaitos dar nėra – ji prasidės vėliau, o 4,3 proc. apklaustųjų nuomone, tai yra išgalvotas dalykas. 7,7 proc. gyventojų nežino arba neatsakė į klausimą.

Abejonių dėl šio reiškinio rečiau kyla moterims, 26-55 m., aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų atstovams. Tuo tarpu jaunesni respondentai (18-35 m.) dažniau sutinka, kad klimatas keičiasi, tačiau tame nemato didelės blogybės. Išgalvotu dalyku klimato atšilimą dažniau laiko vyrai bei vyriausio amžiaus respondentai.

Kitas klausimas - ar gyventojai jaučia klimato atšilimą Lietuvoje. 39,4 proc. klimato atšilimą jaučia jau seniai, 41,9 proc. tai jausti pradėjo dar visai neseniai, 15,7 proc. kol kas nieko nejaučia, 3 proc. nežino arba neatsakė.

Jau seniai klimato atšilimą Lietuvoje dažniau jaučia moterys, 26-45 m., aukštesnio išsimokslinimo respondentai, aukštesnių pajamų atstovai. Neseniai tai pradėjo jausti dažniau vyrai bei 18-25 m. respondentai. Nieko nejaučiantys dažniau nurodė rajonų centrų gyventojai, vyresni nei 45 m. respondentai.

Dar vienas klausimas: kokių klimato atšilimo padarinių gyventojai bijo labiausiai. 47 proc. respondentų teigė, kad labiausiai bijo anomalių reiškinių, tokių kaip uraganinis vėjas ir pan., 18,6 proc. – didelių potvynių, 14,4 proc. – aukštos temperatūros, 13,7 proc. – staigių orų pasikeitimų, 5,3 proc. – kitų padarinių. 1 proc. nežino arba neatsakė į klausimą.

Anomalių reiškinių dažniau bijo vyrai, 36-55 m. tyrimo dalyviai, aukštesnio išsimokslinimo atstovai. Didelių potvynių dažniau prisibijo rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai. Aukštos temperatūros dažniau gąsdina moteris, 36 m. ir vyresnius respondentus, didmiesčių gyventojus.

Taip pat gyventojų buvo paklausta, ar jie patys deda pastangų, kad būtų sustabdyta klimato kaita. 22,8 proc. atsakė, kad taip, stengiasi tausoti gamtą ir atsakingai vartoti, 20,6 proc. stengiasi, bet ne visada pavyksta, 29,7 proc. atsakė, kad ne, nes nežino, kaip galėtų prisidėti, 17,4 proc. apklaustųjų nuomone, tuo turi užsiimti valstybių vadovai, o ne paprasti žmonės, 9,1 proc. žmonių apie tai nesusimąsto, 0,4 proc. nežino arba neatsakė į klausimą.

Tausoti gamtą ir atsakingai vartoti dažniau stengiasi vyrai, jaunesnio amžiaus (iki 35 m.), aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų, didmiesčių gyventojai. Atsakingiau vartoti stengiasi, bet tai ne visada pavyksta, dažniau moterys, taip pat didmiesčių gyventojai. Nededantys pastangų, nes nežinantys kaip tai padaryti, dažniau nurodė vidutinio – vyresnio amžiaus (nuo 45 m.), rajonų centrų gyventojai, vidutinio išsimokslinimo atstovai.

Kitas klausimas: kas daro didžiausią įtaką klimato kaitai? 44,3 proc. žmonių nuomone, – pramonė, 22,4 proc. mano, kad žmonės, kurie netausoja gamtos, 17,5 proc. – masiškai kertami miškai, 11,3 proc. – politikai, kurie neužtikrina griežčiausių aplinkosauginių reikalavimų, 4 proc. atsakė, kad klimato kaita nevyksta. 0,5 proc. nežinojo arba neatsakė.

Pramonę, kaip didžiausią klimato kaitos kaltininkę, dažniau įvardijo moterys. Žmones, netausojančius gamtos – vyrai, vidutinio ir vyresnio amžiaus atstovai. Masiškai kertamus miškus dažniau įvardijo vyrai, vyresnio amžiaus, kaimo vietovių gyventojai. Politikus dėl klimato kaitos dažniau kaltina moterys, 18-45 m., aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai.

Mokslininkai sako, kad kai kuriose šalyse pasikeitus klimatui žmonės nebegalės gyventi ir jie kelsis į Europą. Todėl paskutinis klausimas, užduotas gyventojams: ar jie sutinka, kad turėtume solidariai priimti klimato pabėgėlius. 25,8 proc. respondentų teigė, kad taip nes nežinome, kada patys galime atsidurti jų vietoje, 26 proc. mano, kad jiems reikia ieškoti kitų vietų, nes ir Lietuvoje dėl klimato kaitos bus prastos sąlygos, 32,1 proc. gyventojų nemano, kad Lietuva turi pakankamai pajėgumų, 14,1 proc. mano, kad tokio reiškinio niekada nebus. 2 proc. nežino arba neatsakė į klausimą.

Solidariai priimti klimato pabėgėlius dažniau būtų linkusios moterys, jauniausio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo atstovai, didmiesčių gyventojai. Mažesnių pajamų atstovai bei žemesnio išsimokslinimo respondentai dažniau laikosi neigiamos pozicijos motyvuodami, kad Lietuva tam neturėtų pajėgumų.

Ko labiausiai verta bijoti?

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys, GRYNAS.lt komentuodamas apklausos rezultatus, teigė, kad dalies žmonių baimės, susijusios su klimato kaitos padariniais, yra teisingos.

„Klimato kaitos požymiai atsirado jau nuo 7-8 dešimtmečio, bet labai staigiai nuo 9 dešimtmečio temperatūra pradėjo intensyviai kilti į viršų, galima sakyti, kad pastaruosius 25 metus klimato kaita suintensyvėjo. Manau, kad labiausiai bijoti reikėtų aukštos temperatūros, t.y. karščio bangų, šioje apklausoje tai atsakė apie 14 proc. Dabar vasarų metu pas mus vis dažniau temperatūra išsilaiko aukštesnė nei 30 laipsnių savaitę, kartais net ir dvi. Yra problema, kad Lietuvoje mes nežinome, kaip elgtis, kai yra tokie karščiai. Jeigu pietinėse valstybėse visą karštį žmonės praleidžia nieko nedarydami, Lietuvoje tokio įpročio nėra“, - sakė J. Kilpys.

Taip pat pavojingas klimato kaitos padarinys, pasak pašnekovo, yra potvyniai ir stiprėjantys vėjai: „Su potvyniais Lietuvoje yra dviprasmiška situacija: pavasario potvyniai tampa mažesni, bet daugėja lietaus sukeltų potvynių. Jie kol kas nepadaro didelės žalos , bet jau atsiranda atvejų, kai užlieja sodybas, paplauna gatves.“

Anot specialisto, iš apklausos rezultatų matyti, kad ne visi žmonės dar žino, ką gali padaryti, kad patys prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo: „Atliekų rūšiavimas mažina taršą, bet tai yra tikrai nevienintelis būdas. Energijos efektyvumas ir energijos vartojimo įpročiai yra labai svarbūs. Galima sumažinti šilumą ir apsirengti storesnį megztinį arba nepalikti atidarytų langų. Buityje mes turime daug elektros prietaisų, kuriuos paliekame budėjimo režime. Taip pat svarbus elektrą taupančių lempučių naudojimas. Dar vienas svarbus kriterijus yra transportas - kaip mes keliaujame. Miestuose prioritetas būtų vaikščiojimas pėsčiomis, važiavimas dviračiu, viešuoju transportu ir Vilniaus mieste taip galima daug greičiau pasiekti daug vietų.“

 

Pabėgėlių tik daugės

Vilniaus universiteto klimatologas prof. Arūnas Bukantis, komentuodamas apklausos rezultatus, teigė, kad žmonių nuomonė pasikeitė į teigiamą pusę, nes anksčiau daryti tyrimai atskleisdavo blogesnius rezultatus.

„Apklausos rezultatai parodė, kad žinių apie klimato kaitos reiškinį ir padarinius žmonės turi. Statistika atrodo visai neblogai - arti 50 proc. žmonių neabejoja klimato kaita. Rezultatai pagerėjo, nes ir anksčiau buvo daroma panašių tyrimų ir procentai buvo mažesni“, - kalbėjo A. Bukantis.


Žmonių baimes dėl klimato kaitos specialistas įvertino kaip pakankamai logiškas: „Kad žmonės baiminasi anomalių reiškinių, yra labai teisinga, nes kaip tik su klimato atšilimu jų daugėja. Dabar visi yra keliaujantys, todėl natūralu, kad žiūri ne tik į Lietuvos teritoriją, žinoma, potvyniai tam tikriems regionams aktualūs, nebūtinai Lietuvai. Aukšta temperatūra taip pat labai teisingas atsakymas, dabar daugėja karščio bangų.“

Pašnekovas įvardino pagrindinius klimato kaitos kaltininkus Lietuvoje: „Teisingesnis atsakymas būtų, jeigu pirmoje vietoje būtų parašyta energetika: elektros energijos ir šilumos gamybos sektorius, vėliau eitų transportas, pramonė, žemės ūkis. Taip pat ir miškų ūkis prisideda prie klimato kaitos. Pasauliniu mastu tai labai aktualus punktas.“

Nors lietuviai neketina išskėstomis rankomis priimti klimato pabėgėlių, pasak pašnekovo, jų tik daugės: „Pabėgėlių problema yra labai padidėjusi. Dėl keturių pabėgėlių, atvykstančių į Lietuvą, kiekvieną dieną šnekama po kelias valandas. Yra kažkoks neadekvatus reagavimas, todėl žmonėms sukeliama neigiama reakcija. Šis reiškinys vyksta jau dabar ir tokie pabėgėliai egzistuoja. Didžiausi pabėgėlių srautai yra Afrikoje, toje zonoje aplink Sacharą. Iš jos žmonės traukia į tas vietoves, kur nėra tokio didelio vandens stygiaus. Tokie pabėgėliai egzistuoja jau kelis dešimtmečius. Taip pat pavojinga situacija yra pietryčių Azijoje iš ten po kiekvieno potvynio žmonės išvyksta ir nebegrįžta į savo namus, todėl tokių pabėgėlių daugėja.“

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.