Šiemet per šventes lietuviai išlaidaus daugiau

2015-12-16

 

Pozityvios šalies ekonomikos tendencijos ir augančios gyventojų pajamos leis artėjančias šventes pasitikti gausesnėmis dovanomis. Šiemet didžioji dalis lietuvių šventiniams sveikinimams skirs 30-100 eurų, rodo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa

Vis dėlto, nors pasitikėjimas finansinėmis galimybėmis auga, įpročiai nesikeičia – dovanos dažnai perkamos spontaniškai, rizikuojant joms išleisti daugiau nei leidžia piniginė.

Gyventojų apklausos duomenimis, daugiau nei pusė (54 proc.) respondentų kalėdinėms dovanoms ir sveikinimams ketina skirti nuo 30 iki 100 eurų. Palyginimui, 2012 metais 53 proc. apklaustųjų šiai išlaidų eilutei planavo skirti gerokai mažiau – iki 58 eurų. Šiemet taip pat išaugo gyventojų dalis, kurie teigė dovanoms skirsiantys daugiau nei 100 eurų ‒ palyginus su 2012 metais, tokių gyventojų padaugėjo nuo 10 iki 19 procentų.

„Analizuodami tyrimo duomenis pastebime, kad šiemet žmonės kalėdiniams sveikinimams ir dovanoms yra pasiruošę išleisti daugiau pinigų nei prieš trejus metus. Tai daugiausia lėmė pozityvios finansinės tendencijos: mažėjantis nedarbas, augantis vidutinis mėnesinis atlyginimas, didėjančios santaupos. Taip pat įtakos turi psichologinis efektas – dovanoms skirtas sumas eurais norisi apvalinti į didesnę pusę, tai yra dovaną pirkti, pavyzdžiui, ne už aštuonis, o už dešimt eurų“, – sako „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

 

Pirmauja prekybos centrai

Lapkričio pabaigoje atlikta kalėdinių dovanų pirkimo įpročių apklausa taip pat rodo, kad lietuviai dažniausiai dovanas perka prekybos centruose – taip teigė beveik trys ketvirtadaliai (73 proc.) apklausos respondentų. Po jų rikiuojasi smulkiųjų verslininkų krautuvėlės, turgūs ir mugės.

„Žinia, kad bent trečdalis lietuvių artėjančioms šventėms apsiperka pas smulkiuosius vietos verslininkus, išties džiugina. Jie dažnai gali pasiūlyti originalių ir vienetinių daiktų ar skanėstų. Be to, apsipirkdami mažose vietos krautuvėlėse ar mugėse, gyventojai palaiko ryšius su vietos bendruomene ir skatina vietos smulkųjį verslą“, – komentuoja O. Bložienė.

16 proc. apklausos respondentų teigė, kad dovanų ieško internete. „Taupydami laiką ir norėdami išvengti eilių parduotuvėse, dalis žmonių renkasi el. parduotuves. Tai itin patogus dovanų paieškos būdas, nes galima greitai rasti tai, ko reikia, ir nesunkiai palyginti kelių el. parduotuvių siūlomas kainas. Šį apsipirkimo būdą dažniau minėjo jaunesni – 18-35 m. apklausos dalyviai. Manome, kad kasmet laiką taupančių ir besirenkančių el. parduotuves klientų tik daugės“, – tyrimo rezultatus komentavo Asmeninių finansų instituto vadovė.

 

Iš anksto lėšų netaupo

Asmeninių finansų ekspertai nuolat primena, kad iš anksto taupant lėšas, dovanų poreikio sukelta įtampa biudžete gali būti mažesnė. Vis dėlto, kaip rodo tyrimas, gyventojų finansų valdymo įpročiai nesikeičia: ir šiemet, ir 2012 metais daugiau nei pusė apklaustųjų teigė kalėdinėms dovanoms iš anksto netaupantys.

O. Bložienė atkreipia dėmesį, kad finansine prasme šventėms ruoštis vien iš einamųjų lėšų nėra racionalu: „Suruošti šventinį stalą, supirkti dovanas ir pramogauti iš vieno mėnesio pajamų – neprotinga. Taip elgdamiesi gyventojai, ypač gaunantieji mažesnes pajamas ar turintys finansinių įsipareigojimų, rizikuoja po švenčių patirti nepatogumų ar įsiskolinimų. Kad taip nenutiktų, siūlau realiai įvertinti savo galimybes ir išlaidas planuoti iš anksto.“

Kad sveikinimams skirtus pinigus kaupia tam tikrą laiką iki švenčių, teigė apie trečdalis apklausos respondentų. Dar dešimtadalis jų pinigų šiam tikslui netaupo, tačiau dovanomis pradeda rūpintis iš anksto.

 

Geriausia prevencija – ruoštis iš anksto

Vertindama gyventojų įpročius, O. Bložienė taip pat pastebi, kad iš anksto numatyti biudžetą dovanoms ir jo laikytis yra linkę tik 12 proc. respondentų. Taip pat dukart didesnė dalis gyventojų dovanų prieš apsipirkimą neplanuoja, o idėjų ieško jau būdami parduotuvėse.

„Žmonės, kurie dovanas perka spontaniškai, rizikuoja daugiau išleisti, nes dažnai per skubėjimą pasirenkama tai, kas pirma pasitaiko, neįvertinant kitų alternatyvų ir geresnių kainų pasiūlymų. Taip ieškant dovanų, nesunku viršyti savo finansines galimybes“, – pabrėžia ji.

O. Bložienė primena, kad geriausia apsauga nuo per didelių išlaidų – kalėdinių pirkinių sąrašas. Jį sudaryti ekspertė pataria prieš išsiruošiant į parduotuves ir nelaukiant paskutinės dienos. Taip pat, abejojant dėl dovanos poreikio gavėjui, ji rekomenduoja pridėti ir dovanos pirkimo kvitą, kad gavėjas netinkamą daiktą galėtų nesunkiai pakeisti.

 

Reprezentatyvią 1008 18-75 m. gyventojų apklausą visoje Lietuvoje „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu 2015 m. lapkričio mėn. atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.


Šiemet per šventes lietuviai išlaidaus daugiau

2015-12-16

 

Pozityvios šalies ekonomikos tendencijos ir augančios gyventojų pajamos leis artėjančias šventes pasitikti gausesnėmis dovanomis. Šiemet didžioji dalis lietuvių šventiniams sveikinimams skirs 30-100 eurų, rodo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa

Vis dėlto, nors pasitikėjimas finansinėmis galimybėmis auga, įpročiai nesikeičia – dovanos dažnai perkamos spontaniškai, rizikuojant joms išleisti daugiau nei leidžia piniginė.

Gyventojų apklausos duomenimis, daugiau nei pusė (54 proc.) respondentų kalėdinėms dovanoms ir sveikinimams ketina skirti nuo 30 iki 100 eurų. Palyginimui, 2012 metais 53 proc. apklaustųjų šiai išlaidų eilutei planavo skirti gerokai mažiau – iki 58 eurų. Šiemet taip pat išaugo gyventojų dalis, kurie teigė dovanoms skirsiantys daugiau nei 100 eurų ‒ palyginus su 2012 metais, tokių gyventojų padaugėjo nuo 10 iki 19 procentų.

„Analizuodami tyrimo duomenis pastebime, kad šiemet žmonės kalėdiniams sveikinimams ir dovanoms yra pasiruošę išleisti daugiau pinigų nei prieš trejus metus. Tai daugiausia lėmė pozityvios finansinės tendencijos: mažėjantis nedarbas, augantis vidutinis mėnesinis atlyginimas, didėjančios santaupos. Taip pat įtakos turi psichologinis efektas – dovanoms skirtas sumas eurais norisi apvalinti į didesnę pusę, tai yra dovaną pirkti, pavyzdžiui, ne už aštuonis, o už dešimt eurų“, – sako „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

 

Pirmauja prekybos centrai

Lapkričio pabaigoje atlikta kalėdinių dovanų pirkimo įpročių apklausa taip pat rodo, kad lietuviai dažniausiai dovanas perka prekybos centruose – taip teigė beveik trys ketvirtadaliai (73 proc.) apklausos respondentų. Po jų rikiuojasi smulkiųjų verslininkų krautuvėlės, turgūs ir mugės.

„Žinia, kad bent trečdalis lietuvių artėjančioms šventėms apsiperka pas smulkiuosius vietos verslininkus, išties džiugina. Jie dažnai gali pasiūlyti originalių ir vienetinių daiktų ar skanėstų. Be to, apsipirkdami mažose vietos krautuvėlėse ar mugėse, gyventojai palaiko ryšius su vietos bendruomene ir skatina vietos smulkųjį verslą“, – komentuoja O. Bložienė.

16 proc. apklausos respondentų teigė, kad dovanų ieško internete. „Taupydami laiką ir norėdami išvengti eilių parduotuvėse, dalis žmonių renkasi el. parduotuves. Tai itin patogus dovanų paieškos būdas, nes galima greitai rasti tai, ko reikia, ir nesunkiai palyginti kelių el. parduotuvių siūlomas kainas. Šį apsipirkimo būdą dažniau minėjo jaunesni – 18-35 m. apklausos dalyviai. Manome, kad kasmet laiką taupančių ir besirenkančių el. parduotuves klientų tik daugės“, – tyrimo rezultatus komentavo Asmeninių finansų instituto vadovė.

 

Iš anksto lėšų netaupo

Asmeninių finansų ekspertai nuolat primena, kad iš anksto taupant lėšas, dovanų poreikio sukelta įtampa biudžete gali būti mažesnė. Vis dėlto, kaip rodo tyrimas, gyventojų finansų valdymo įpročiai nesikeičia: ir šiemet, ir 2012 metais daugiau nei pusė apklaustųjų teigė kalėdinėms dovanoms iš anksto netaupantys.

O. Bložienė atkreipia dėmesį, kad finansine prasme šventėms ruoštis vien iš einamųjų lėšų nėra racionalu: „Suruošti šventinį stalą, supirkti dovanas ir pramogauti iš vieno mėnesio pajamų – neprotinga. Taip elgdamiesi gyventojai, ypač gaunantieji mažesnes pajamas ar turintys finansinių įsipareigojimų, rizikuoja po švenčių patirti nepatogumų ar įsiskolinimų. Kad taip nenutiktų, siūlau realiai įvertinti savo galimybes ir išlaidas planuoti iš anksto.“

Kad sveikinimams skirtus pinigus kaupia tam tikrą laiką iki švenčių, teigė apie trečdalis apklausos respondentų. Dar dešimtadalis jų pinigų šiam tikslui netaupo, tačiau dovanomis pradeda rūpintis iš anksto.

 

Geriausia prevencija – ruoštis iš anksto

Vertindama gyventojų įpročius, O. Bložienė taip pat pastebi, kad iš anksto numatyti biudžetą dovanoms ir jo laikytis yra linkę tik 12 proc. respondentų. Taip pat dukart didesnė dalis gyventojų dovanų prieš apsipirkimą neplanuoja, o idėjų ieško jau būdami parduotuvėse.

„Žmonės, kurie dovanas perka spontaniškai, rizikuoja daugiau išleisti, nes dažnai per skubėjimą pasirenkama tai, kas pirma pasitaiko, neįvertinant kitų alternatyvų ir geresnių kainų pasiūlymų. Taip ieškant dovanų, nesunku viršyti savo finansines galimybes“, – pabrėžia ji.

O. Bložienė primena, kad geriausia apsauga nuo per didelių išlaidų – kalėdinių pirkinių sąrašas. Jį sudaryti ekspertė pataria prieš išsiruošiant į parduotuves ir nelaukiant paskutinės dienos. Taip pat, abejojant dėl dovanos poreikio gavėjui, ji rekomenduoja pridėti ir dovanos pirkimo kvitą, kad gavėjas netinkamą daiktą galėtų nesunkiai pakeisti.

 

Reprezentatyvią 1008 18-75 m. gyventojų apklausą visoje Lietuvoje „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu 2015 m. lapkričio mėn. atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.