Naujausi partijų reitingai: taip gali likti iki pat rinkimų

2015-12-14

 

Partijų reitinguose įsitvirtinęs stabilumas. Juo ypač turėtų būti patenkinti valdantieji socialdemokratai, kurių populiarumas nesumenko net po virtinės skandalų. Tuo metu liūdniau į esamą padėtį turėtų žiūrėti konservatoriai ir darbiečiai – net pakeitus partijų lyderius, minėtų politinių jėgų populiarumas neauga.


Tokias išvadas galima daryti pažiūrėjus į naujausią visuomenės nuomonės apklausą, kurią DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Jei rinkimai į Seimą vyktų kitą sekmadienį, didžiausio palaikymo sulauktų valdantieji socialdemokratai – už juos balsuotų 22,4 proc. respondentų. Liberalų sąjūdis sulauktų 14,6 proc. palaikymo, Tėvynės sąjunga– Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) žengia treti (10,6 proc.). Partiją „Tvarka ir teisingumas“ palaikytų 9,1 proc. rinkėjų, 7 proc. respondentų nurodė, kad balsuotų už Darbo partiją.

Konservatorių reitingas neauga, tačiau jiems piešia gerą prognozę

„Iš vienos pusės, toks stabilumas gali rodyti, kad mūsų socialiniame ir politiniame gyvenime tiesiog nėra didesnių sukrėtimų ar rinkėjų preferencijų persiskirstymų. Tai gali rodyti, kad rinkėjų preferencijos kažkiek stabilizuojasi, nešokinėja kas kelis mėnesius, bet gal tai gali rodyti, kad situacija Lietuvoje pakankamai stabili ir nėra didelio masto skandalo“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis.

Pasak M. Jastramskio, nors buvo tikėtasi, kad socialdemokratams gali atsiliepti skandalėliai – dėl premjero žento ir sekretoriato vadovės, dėl privilegijų Druskininkuose, tačiau jie nebuvo tokio masto, kad galėtų patempti socialdemokratų reitingą žemyn.

Politologas pastebėjo, kad Valentino Mazuronio vairuojama Darbo partija pastaruoju metu džiaugėsi didėjančiu reitingu. „Tačiau jis nedidėja, matyti, kad V. Mazuronio tapimas pirmininku labai netimptelėjo. Jie dabar pradeda aktyvesnę rinkimų kampaniją, tačiau klausimas, ar tai timptels reitingus, ar jie išliks tokie patys. Mano spėjimas, kad reitingai ir toliau nedidės, išliks panašūs“, – prognozuoja TSPMI dėstytojas.

Didelių pokyčių partijos reitingams neatnešė ir Gabrieliaus Landsbergio tapimas konservatorių partijos pirmininku. „Vienas dalykas akivaizdus ir apie jį jau buvo kalbėta: G. Landsbergis savo įvaizdžio prasme, jau nekalbant apie jo pavardę, yra toks tipinis konservatorius. Jis ir politiškai nėra daug žinomas – jis negalėjo tempti jų reitingų. Čia viskas labai logiška“, – aiškina pašnekovas.

Vis dėl to, sako politologas, TS-LKD reitingo išsilaikymas ties 10-11 proc. yra geras – konservatorių rinkėjas stabiliai ateina į rinkimus. „Nežiūrint to, kad šis reitingas lyg tai dvigubai mažesnis už socialdemokratų ir lyg tai mažesnis už liberalų, tačiau čia yra klaustukas, manau, tai vis tik rodo, kad jie kabinsis į antrą vietą, o esant geroms sąlygoms gali priartėti prie pačių socialdemokratų“, – dėsto M. Jastramskis.

Jis prognozuoja, kad įdomiausias bus paskutinis pusmetis iki rinkimų. Pasak M. Jasramskio, rinkiminė logika diktuoja, kad svarbiausia korta rinkimuose, pavyzdžiui, įdomesnė istorija ar skandalas, į eterį turėtų išeiti tikrai ne dabar, o likus pusei metų iki rinkimų ar dar mažiau.

 

Nepatenkinti Vyriausybės veikla

Rinkėjų taip pat klausta, kuris politikas ar visuomenės veikėjas labiausiai tinkamas premjero pareigoms:

Nepaisant A. Butkevičiaus populiarumo, Vyriausybės veikla vertinama daugiau ar mažiau neigiamai. Lapkričio mėnesį teigiamai ministrų kabineto veiklą vertino vos 2 proc. respondentų, greičiau teigiamai – 36,2 proc. Neigiamai ministrų kabineto darbą vertina 19,7 proc. respondentų, greičiau neigiamai – 33,5 proc. 8,6 proc. respondentų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ visuomenės nuomonės apklausą DELFI užsakymu atliko lapkričio 16–23 dienomis.

Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.


Naujausi partijų reitingai: taip gali likti iki pat rinkimų

2015-12-14

 

Partijų reitinguose įsitvirtinęs stabilumas. Juo ypač turėtų būti patenkinti valdantieji socialdemokratai, kurių populiarumas nesumenko net po virtinės skandalų. Tuo metu liūdniau į esamą padėtį turėtų žiūrėti konservatoriai ir darbiečiai – net pakeitus partijų lyderius, minėtų politinių jėgų populiarumas neauga.


Tokias išvadas galima daryti pažiūrėjus į naujausią visuomenės nuomonės apklausą, kurią DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Jei rinkimai į Seimą vyktų kitą sekmadienį, didžiausio palaikymo sulauktų valdantieji socialdemokratai – už juos balsuotų 22,4 proc. respondentų. Liberalų sąjūdis sulauktų 14,6 proc. palaikymo, Tėvynės sąjunga– Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) žengia treti (10,6 proc.). Partiją „Tvarka ir teisingumas“ palaikytų 9,1 proc. rinkėjų, 7 proc. respondentų nurodė, kad balsuotų už Darbo partiją.

Konservatorių reitingas neauga, tačiau jiems piešia gerą prognozę

„Iš vienos pusės, toks stabilumas gali rodyti, kad mūsų socialiniame ir politiniame gyvenime tiesiog nėra didesnių sukrėtimų ar rinkėjų preferencijų persiskirstymų. Tai gali rodyti, kad rinkėjų preferencijos kažkiek stabilizuojasi, nešokinėja kas kelis mėnesius, bet gal tai gali rodyti, kad situacija Lietuvoje pakankamai stabili ir nėra didelio masto skandalo“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis.

Pasak M. Jastramskio, nors buvo tikėtasi, kad socialdemokratams gali atsiliepti skandalėliai – dėl premjero žento ir sekretoriato vadovės, dėl privilegijų Druskininkuose, tačiau jie nebuvo tokio masto, kad galėtų patempti socialdemokratų reitingą žemyn.

Politologas pastebėjo, kad Valentino Mazuronio vairuojama Darbo partija pastaruoju metu džiaugėsi didėjančiu reitingu. „Tačiau jis nedidėja, matyti, kad V. Mazuronio tapimas pirmininku labai netimptelėjo. Jie dabar pradeda aktyvesnę rinkimų kampaniją, tačiau klausimas, ar tai timptels reitingus, ar jie išliks tokie patys. Mano spėjimas, kad reitingai ir toliau nedidės, išliks panašūs“, – prognozuoja TSPMI dėstytojas.

Didelių pokyčių partijos reitingams neatnešė ir Gabrieliaus Landsbergio tapimas konservatorių partijos pirmininku. „Vienas dalykas akivaizdus ir apie jį jau buvo kalbėta: G. Landsbergis savo įvaizdžio prasme, jau nekalbant apie jo pavardę, yra toks tipinis konservatorius. Jis ir politiškai nėra daug žinomas – jis negalėjo tempti jų reitingų. Čia viskas labai logiška“, – aiškina pašnekovas.

Vis dėl to, sako politologas, TS-LKD reitingo išsilaikymas ties 10-11 proc. yra geras – konservatorių rinkėjas stabiliai ateina į rinkimus. „Nežiūrint to, kad šis reitingas lyg tai dvigubai mažesnis už socialdemokratų ir lyg tai mažesnis už liberalų, tačiau čia yra klaustukas, manau, tai vis tik rodo, kad jie kabinsis į antrą vietą, o esant geroms sąlygoms gali priartėti prie pačių socialdemokratų“, – dėsto M. Jastramskis.

Jis prognozuoja, kad įdomiausias bus paskutinis pusmetis iki rinkimų. Pasak M. Jasramskio, rinkiminė logika diktuoja, kad svarbiausia korta rinkimuose, pavyzdžiui, įdomesnė istorija ar skandalas, į eterį turėtų išeiti tikrai ne dabar, o likus pusei metų iki rinkimų ar dar mažiau.

 

Nepatenkinti Vyriausybės veikla

Rinkėjų taip pat klausta, kuris politikas ar visuomenės veikėjas labiausiai tinkamas premjero pareigoms:

Nepaisant A. Butkevičiaus populiarumo, Vyriausybės veikla vertinama daugiau ar mažiau neigiamai. Lapkričio mėnesį teigiamai ministrų kabineto veiklą vertino vos 2 proc. respondentų, greičiau teigiamai – 36,2 proc. Neigiamai ministrų kabineto darbą vertina 19,7 proc. respondentų, greičiau neigiamai – 33,5 proc. 8,6 proc. respondentų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ visuomenės nuomonės apklausą DELFI užsakymu atliko lapkričio 16–23 dienomis.

Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.