Kas antras žmogus bijo prarasti darbą, bet tam nesiruošia

Beveik kas trečias šalies gyventojas pripažįsta savo artimiausioje aplinkoje turintis žmonių, kuriuos jau palietė nedarbo šmėkla. Tiek pat žmonių jau susitaikė su mintimi, kad jų atlyginimas šiemet mažės.

Kas antras šalies dirbantysis nuogąstauja, kad krizei įsibėgėjant apskritai gali netekti darbo. Tačiau ekspertai tikina, kad nedarbo šmėkla nėra tokia baisi ir ragina nepasiduoti. Anot jų, pasidinti atlyginima įmanoma net sunkmečiu. Tuo tarpu siuntinėti savo CV visiems iš eilės – pats neveiksmingiausias būdas ieškoti naujo darbo.

Optimizmu netrykšta

  Kaip paaiškėjo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą, dažniau su bedarbyste artimiausių draugų ir giminių rate teko susidurti žemesnio išsimokslinimo, mažiausių ir vidutinių pajamų atstovams, rajonų centrų gyventojams. Į šį klausimą teigiamai atsakė 30,1 proc. respondentų. Apie pusę apklaustųjų teigė to dar nepatyrę.

49 proc. šalies dirbančiųjų nuogąstauja, kad krizei įsibėgėjant gali netekti turimo darbo. 42 proc. teigia tokios grėsmės nejaučiantys. Dėl turimo darbo išsaugojimo dažniau baiminasi vyrai, 26-45 metų, vidutinio ir žemesnio išsimokslinimo, rajonų centrų ir kaimų gyventojai.

Dirbančių šalies gyventojų atlyginimo lūkesčiai taip pat neoptimistiški – atlyginimo didėjimo tikisi tik 3 proc. apklaustųjų. 39 proc. viliasi, kad jų darbo užmokestis išliks toks pat ir net 35 proc. jau susitaikę su galimu pajamų sumažėjimu.

Išsaugoti dabartinį atlyginimą dažniau tikisi vidutinio ir vyresnio amžiaus (nuo 46 metų), aukštesnio išsimokslinimo respondentai, didžiausių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai. Tuo tarpu vidutinio ir žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovai, darbininkiškų profesijų atstovai dažniau mano, kad jiems nepavyks išvengti atlyginimo sumažėjimo.

56 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad pastaruoju metu jų gyvenimo kokybė išliko stabili, kas trečias apklaustasis konstatuoja, kad gyvenimo kokybės suprastėjo, ir tik 7,2 proc. pripažįsta, kad pastaruoju metu ji pagerėjo.

Tokią pat gyvenimo kokybę dažniau deklaruoja aukštesnio išsimokslinimo, aukštesnių pajamų didmiesčių gyventojai, tuo tarpu rajonų centruose gyvenančių žmonių, darbininkiškų profesijų atstovų gyvenimo kokybė jau dabar krenta žemyn.

Darbo rinka domėtis būtina

  Darbo paieškos ir karjeros portalo „Manager.LT“ vadovas Aras Mileška pastebi, kad pirmiausiai su darbo problema susidūrė statybininkai, vairuotojai, o šių metų pradžioje pasijuto krizė ir prekybos sektoriuje – atleidinėjami salės darbuotojai. Tuo tarpu darbo ieškančių kvalifikuotų specialistų skaičius pasikeitė nežymiai.

„Specialistas bus atleistas paskutinis. Įmonių vadovai visgi tikisi, kad rinka vienaip ar kitaip atsigaus, o tuomet vėl reikėtų ieškoti kvalifikuotų žmonių. Todėl specialistus stengiamasi išlaikyti, kiek įmanoma, ilgiau“, - svarstė pašnekovas.

Nors, kaip parodė tyrimas, daugybė žmonių bijo prarasti darbą, tokiam atvejui, anot eksperto, nesiruošia. Žmonės darbo rinka pradeda domėtis tik praradę darbą, o tai esą daryti reikėtų nuolat. Tuomet žmogus negaištų laiko aiškindamasis, kiek ir kokių laisvų darbo vietų yra, kokio darbo jis galėtų tikėtis.

„Labiausiai darbo rinka domisi tie žmonės, kuriems rūpi karjera. Netgi šiuo metu žmogus, perėjęs iš vienos įmonės į kitą, gali pasididinti atlyginimą. Tiesa, kad kuri nors įmonė šiuo metu suklestėtų ir keltų darbuotojams atlyginimus, girdėti neteko. Tačiau jei žmogus vienoje įmonėje iš savo pareigų „išaugo“, jis gali ieškoti geriau apmokamo darbo kitoje įmonėje. Tokių aktyvių žmonių yra, tačiau vis dėlto domėjimasis darbo rinka Lietuvoje yra pakankamai žemas“, - sakė A. Mileška.

Anot eksperto, prasidėjus masiniams atleidimams, darbdaviai užversti didžiuliais CV srautais. Bėda ta, kad žmonės taip paniškai ieško darbo, jog siuntinėja savo gyvenimo aprašymus visur, kur tik įmanoma.

„Nežinia, ar žmonės neskaito reikalavimų, ar tikisi, kad darbdavys susidomės jais ir priims už mažesnį atlyginimą, net jei žmogus ir nėra pakankamai kvalifikuotas tam darbui. Tačiau darbdaviai pirmiausiai domisi kvalifikacija ir tik vėliau aiškinasi, kokio atlyginimo žmogus prašo. Visgi CV reikia siuntinėti tikslingai“, - patarė A. Mileška.

Taupyti verta net optimistams

  Anot SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, žmonių lūkesčiai gali būti pamatuoti – tiek tų, kurie mano, kad jų atlyginimas mažės, tiek tų, kad jis išliks toks pats ar netgi didės. Tačiau visgi ji pataria šiuos lūkesčius pasitikrinti.

„Retai būna taip, kad žmogus ateina į darbą ir išgirsta, kad atleidžiamas. Paprastai yra žinoma, kaip įmonei sekasi finansiškai. Kita vertus, kai įmonėje kalbama apie grupinius atleidimus, labai sunku išlikti visišku optimistu“, - teigė pašnekovė.

Beje, ekspertė pataria peržiūrėti savo biudžetą tiek optimistams, tiek pesimistams. Pavyzdžiui, kiek laiko žmogus išgyventų, jei prarastų darbą?

„Kad neapimtų panika apie tai galvojant, patariu įvertinti, kokių papildomų pajamų galite tikėtis. Pavyzdžiui, atleisdamas darbdavys turi sumokėti išeitines kompensacijas. Dar vienas pajamų šaltinis – bedarbio pašalpa.

Jei žmogaus atlyginimas buvo nedidelis, kelis mėnesius ji padengs net iki 90 proc. buvusių išlaidų. Blogiau tiems, kurie gaudavo 2 kartus didesnį už vidutinį darbo užmokestį. Tuomet pašalpa padengia tik trečdalį buvusių pajamų. Šiuo atveju sunkiausia tiems, kurie yra prisiėmę finansinių įsipareigojimų“, - sakė J. Varanauskienė.

Ekspertė patarė žmonėms šiuo metu vengti progų didinti savo pastovias išlaidas ir nepirkti skolon brangių, tačiau nelabai daiktų. Pinigus geriau atidėti, kad jaustumėtės saugiau, jei, priešingai visiems lūkesčiams, prarasite darbą. „Nedarbo šmėkla kartais atrodo baisesnė nei yra iš tiesų. Skaudžiausiai krizė paliečia nepasiruošusius“, - įspėjo pašnekovė.

Pasiruošimas, kaip jau minėta, prasideda nuo savo pajamų ir išlaidų peržiūros. Didesnes pajamas uždirbantiems žmonėms galbūt verta atsisakyti kokių nors nebūtinų paslaugų, kelių telefonų, prireikus, laikinai sustabdyti gyvybės draudimo įmokas. Mažesnes pajamas gaunantys žmonės, norėdami taupyti, jau privalės peržiūrėti būtinų reikmių „krepšelį“ – keisti apsipirkimo įpročius, pasirinkti pigesnius prekybos centrus, ekonomiškiau naudoti elektrą, vandenį.

Ar kas nors iš Jūsų artimųjų ar draugų pastaruoju metu neteko darbo? (proc.)

Taip 30,1
Ne 56,5
Nežino/ neatsakė 13,4
Iš viso: 100

Ar baiminatės, kad krizės metu galite netekti darbo? (proc.)

Taip 48,5
Ne 42,3
Nežino/ neatsakė 9,2
Iš viso: 100

Jūsų manymu, 2009 metais Jūsų atlyginimas... (proc.)

Padidės 3,1
Išliks toks pat 38,9
Sumažės 35,3
Nežino/ neatsakė 22,7
Iš viso: 100

Jūsų gyvenimo kokybė pastaruoju metu... (proc.)

Pagerėjo 7,2
Nepakito 55,9
Suprastėjo 32,2
Nežino/ neatsakė 4,7
Iš viso: 100

 Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų gruodžio 15-22 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Kas antras žmogus bijo prarasti darbą, bet tam nesiruošia

Beveik kas trečias šalies gyventojas pripažįsta savo artimiausioje aplinkoje turintis žmonių, kuriuos jau palietė nedarbo šmėkla. Tiek pat žmonių jau susitaikė su mintimi, kad jų atlyginimas šiemet mažės.

Kas antras šalies dirbantysis nuogąstauja, kad krizei įsibėgėjant apskritai gali netekti darbo. Tačiau ekspertai tikina, kad nedarbo šmėkla nėra tokia baisi ir ragina nepasiduoti. Anot jų, pasidinti atlyginima įmanoma net sunkmečiu. Tuo tarpu siuntinėti savo CV visiems iš eilės – pats neveiksmingiausias būdas ieškoti naujo darbo.

Optimizmu netrykšta

  Kaip paaiškėjo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą, dažniau su bedarbyste artimiausių draugų ir giminių rate teko susidurti žemesnio išsimokslinimo, mažiausių ir vidutinių pajamų atstovams, rajonų centrų gyventojams. Į šį klausimą teigiamai atsakė 30,1 proc. respondentų. Apie pusę apklaustųjų teigė to dar nepatyrę.

49 proc. šalies dirbančiųjų nuogąstauja, kad krizei įsibėgėjant gali netekti turimo darbo. 42 proc. teigia tokios grėsmės nejaučiantys. Dėl turimo darbo išsaugojimo dažniau baiminasi vyrai, 26-45 metų, vidutinio ir žemesnio išsimokslinimo, rajonų centrų ir kaimų gyventojai.

Dirbančių šalies gyventojų atlyginimo lūkesčiai taip pat neoptimistiški – atlyginimo didėjimo tikisi tik 3 proc. apklaustųjų. 39 proc. viliasi, kad jų darbo užmokestis išliks toks pat ir net 35 proc. jau susitaikę su galimu pajamų sumažėjimu.

Išsaugoti dabartinį atlyginimą dažniau tikisi vidutinio ir vyresnio amžiaus (nuo 46 metų), aukštesnio išsimokslinimo respondentai, didžiausių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai. Tuo tarpu vidutinio ir žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovai, darbininkiškų profesijų atstovai dažniau mano, kad jiems nepavyks išvengti atlyginimo sumažėjimo.

56 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad pastaruoju metu jų gyvenimo kokybė išliko stabili, kas trečias apklaustasis konstatuoja, kad gyvenimo kokybės suprastėjo, ir tik 7,2 proc. pripažįsta, kad pastaruoju metu ji pagerėjo.

Tokią pat gyvenimo kokybę dažniau deklaruoja aukštesnio išsimokslinimo, aukštesnių pajamų didmiesčių gyventojai, tuo tarpu rajonų centruose gyvenančių žmonių, darbininkiškų profesijų atstovų gyvenimo kokybė jau dabar krenta žemyn.

Darbo rinka domėtis būtina

  Darbo paieškos ir karjeros portalo „Manager.LT“ vadovas Aras Mileška pastebi, kad pirmiausiai su darbo problema susidūrė statybininkai, vairuotojai, o šių metų pradžioje pasijuto krizė ir prekybos sektoriuje – atleidinėjami salės darbuotojai. Tuo tarpu darbo ieškančių kvalifikuotų specialistų skaičius pasikeitė nežymiai.

„Specialistas bus atleistas paskutinis. Įmonių vadovai visgi tikisi, kad rinka vienaip ar kitaip atsigaus, o tuomet vėl reikėtų ieškoti kvalifikuotų žmonių. Todėl specialistus stengiamasi išlaikyti, kiek įmanoma, ilgiau“, - svarstė pašnekovas.

Nors, kaip parodė tyrimas, daugybė žmonių bijo prarasti darbą, tokiam atvejui, anot eksperto, nesiruošia. Žmonės darbo rinka pradeda domėtis tik praradę darbą, o tai esą daryti reikėtų nuolat. Tuomet žmogus negaištų laiko aiškindamasis, kiek ir kokių laisvų darbo vietų yra, kokio darbo jis galėtų tikėtis.

„Labiausiai darbo rinka domisi tie žmonės, kuriems rūpi karjera. Netgi šiuo metu žmogus, perėjęs iš vienos įmonės į kitą, gali pasididinti atlyginimą. Tiesa, kad kuri nors įmonė šiuo metu suklestėtų ir keltų darbuotojams atlyginimus, girdėti neteko. Tačiau jei žmogus vienoje įmonėje iš savo pareigų „išaugo“, jis gali ieškoti geriau apmokamo darbo kitoje įmonėje. Tokių aktyvių žmonių yra, tačiau vis dėlto domėjimasis darbo rinka Lietuvoje yra pakankamai žemas“, - sakė A. Mileška.

Anot eksperto, prasidėjus masiniams atleidimams, darbdaviai užversti didžiuliais CV srautais. Bėda ta, kad žmonės taip paniškai ieško darbo, jog siuntinėja savo gyvenimo aprašymus visur, kur tik įmanoma.

„Nežinia, ar žmonės neskaito reikalavimų, ar tikisi, kad darbdavys susidomės jais ir priims už mažesnį atlyginimą, net jei žmogus ir nėra pakankamai kvalifikuotas tam darbui. Tačiau darbdaviai pirmiausiai domisi kvalifikacija ir tik vėliau aiškinasi, kokio atlyginimo žmogus prašo. Visgi CV reikia siuntinėti tikslingai“, - patarė A. Mileška.

Taupyti verta net optimistams

  Anot SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, žmonių lūkesčiai gali būti pamatuoti – tiek tų, kurie mano, kad jų atlyginimas mažės, tiek tų, kad jis išliks toks pats ar netgi didės. Tačiau visgi ji pataria šiuos lūkesčius pasitikrinti.

„Retai būna taip, kad žmogus ateina į darbą ir išgirsta, kad atleidžiamas. Paprastai yra žinoma, kaip įmonei sekasi finansiškai. Kita vertus, kai įmonėje kalbama apie grupinius atleidimus, labai sunku išlikti visišku optimistu“, - teigė pašnekovė.

Beje, ekspertė pataria peržiūrėti savo biudžetą tiek optimistams, tiek pesimistams. Pavyzdžiui, kiek laiko žmogus išgyventų, jei prarastų darbą?

„Kad neapimtų panika apie tai galvojant, patariu įvertinti, kokių papildomų pajamų galite tikėtis. Pavyzdžiui, atleisdamas darbdavys turi sumokėti išeitines kompensacijas. Dar vienas pajamų šaltinis – bedarbio pašalpa.

Jei žmogaus atlyginimas buvo nedidelis, kelis mėnesius ji padengs net iki 90 proc. buvusių išlaidų. Blogiau tiems, kurie gaudavo 2 kartus didesnį už vidutinį darbo užmokestį. Tuomet pašalpa padengia tik trečdalį buvusių pajamų. Šiuo atveju sunkiausia tiems, kurie yra prisiėmę finansinių įsipareigojimų“, - sakė J. Varanauskienė.

Ekspertė patarė žmonėms šiuo metu vengti progų didinti savo pastovias išlaidas ir nepirkti skolon brangių, tačiau nelabai daiktų. Pinigus geriau atidėti, kad jaustumėtės saugiau, jei, priešingai visiems lūkesčiams, prarasite darbą. „Nedarbo šmėkla kartais atrodo baisesnė nei yra iš tiesų. Skaudžiausiai krizė paliečia nepasiruošusius“, - įspėjo pašnekovė.

Pasiruošimas, kaip jau minėta, prasideda nuo savo pajamų ir išlaidų peržiūros. Didesnes pajamas uždirbantiems žmonėms galbūt verta atsisakyti kokių nors nebūtinų paslaugų, kelių telefonų, prireikus, laikinai sustabdyti gyvybės draudimo įmokas. Mažesnes pajamas gaunantys žmonės, norėdami taupyti, jau privalės peržiūrėti būtinų reikmių „krepšelį“ – keisti apsipirkimo įpročius, pasirinkti pigesnius prekybos centrus, ekonomiškiau naudoti elektrą, vandenį.

Ar kas nors iš Jūsų artimųjų ar draugų pastaruoju metu neteko darbo? (proc.)

Taip 30,1
Ne 56,5
Nežino/ neatsakė 13,4
Iš viso: 100

Ar baiminatės, kad krizės metu galite netekti darbo? (proc.)

Taip 48,5
Ne 42,3
Nežino/ neatsakė 9,2
Iš viso: 100

Jūsų manymu, 2009 metais Jūsų atlyginimas... (proc.)

Padidės 3,1
Išliks toks pat 38,9
Sumažės 35,3
Nežino/ neatsakė 22,7
Iš viso: 100

Jūsų gyvenimo kokybė pastaruoju metu... (proc.)

Pagerėjo 7,2
Nepakito 55,9
Suprastėjo 32,2
Nežino/ neatsakė 4,7
Iš viso: 100

 Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų gruodžio 15-22 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.