Pusė lietuvių neturi jokios finansinės pagalvės

2015-10-30

 

Praėjusios finansų krizės pamokas Lietuvos gyventojai išmoko tik iš dalies: praradę pagrindinį pajamų šaltinį, 30 proc. respondentų galėtų sėkmingai dengti pragyvenimo išlaidas ne mažiau kaip tris mėnesius, dar 29 proc. tai galėtų daryti mėnesį. Tokius rezultatus atskleidė Lietuvos banko užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo tyrimas.

Kaip rašoma Lietuvos banko pranešime spaudai, tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvos gyventojai stengiasi asmeninius finansus valdyti sąmoningai – daugiau nei pusė apklaustųjų pritaria teiginiams „prieš ką nors pirkdamas atidžiai apgalvoju, ar galiu tai sau leisti“, „aš apmoku sąskaitas laiku“, „atidžiai stebiu savo finansinius reikalus“, „nustatau ilgalaikius finansinius tikslus ir siekiu juos įgyvendinti“.

Tačiau tik 46 proc. apklaustų namų ūkių nurodė turintys tam tikrą „finansinę pagalvę“ – jie sugebėtų nesiskolindami ar nesikreipdami pagalbos į gimines ar draugus padengti ir netikėtas didesnes išlaidas, siekiančias mėnesio pajamas. Taigi daugiau nei pusė tokio finansinio buferio neturi.

Netikėtam išlaidų šokui labiau yra pasirengę vyrai, aukštesnio išsilavinimo, didžiausias mėnesio pajamas (daugiau nei 489 Eur) gaunantys namų ūkių atstovai ir didmiesčių gyventojai.

„Spalio 31-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė taupymo diena yra puiki proga prisiminti, kad būtent taupymas yra vienas iš paprasčiausių, lengvai prieinamų finansinio „buferio“ užsitikrinimo būdų, – pranešime sako Lietuvos banko vyriausioji specialistė finansiniam švietimui Toma Grinytė. – Gavus mėnesio atlygį, geriausia iš karto atidėti 10 proc. savo pajamų. Jei tokia suma iš pradžių atrodo didelė, reikėtų pradėti nuo mažesnių sumų, nes svarbiausia – pradėti“.

Anot T. Grinytės, santaupų didinimas yra nuolatinis procesas, kintantis priklausomai nuo gyvenimo etapo. Taupymas yra prasmingas, kai žinome, kam taupome.

Vieniems tai gali būti atsargų kaupimas netikėtiems gyvenimo atvejams, kitiems – pinigų atidėjimas pradiniam įnašui siekiant įsigyti nekilnojamąjį turtą, dar kitiems – kaupimas pensijai. Taupymo tikslo nusistatymas pasufleruoja ir atitinkamą finansinį produktą, padedanti tą tikslą pasiekti.

55 proc. šalies gyventojų nurodė turintys finansinius tikslus. Pagrindiniai tikslai yra orientuoti į būsto (16 proc.) ir automobilio (11 proc.) įsigijimą. Dažniausiai finansinių tikslų siekiama taupant arba investuojant pinigus ir mažinant išlaidas (po 37 proc.).

Nagrinėjant taupymo ypatumus, paaiškėjo, kad lietuviai dažniausiai taupo grynaisiais pinigais (45 proc.) ir banko sąskaitoje (43 proc.), o 28 proc. apklaustųjų nurodė per paskutinius metus aktyviai netaupę.

Lietuvos bankas kviečia paminėti Tarptautinę taupymo dieną ir pasitikrinti savo žinias spalio 30–lapkričio 6 d. sprendžiant Finansinio raštingumo testą, o Lietuvos banko Pinigų muziejus spalio 30 d. 17.00 kviečia į apžvalginę ekskursiją, kurioje bus galima sužinoti, kaip žmonės taupydavo anksčiau. Būtina išankstinė registracija telefonu (8 5) 2680 334 arba internetu.

Gyventojų tyrimas, kurį Lietuvos banko užsakymu atliko Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, vyko 2015 m. rugpjūčio 18–rugsėjo 10 d., iš viso apklausta 1 012 respondentų nuo 18 iki 79 metų amžiaus. Tyrimas yra parengtas ir įgyvendintas pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) klausimyną ir metodologiją. Šio tyrimo duomenys taip pat yra pateikti EBPO tarptautiniam palyginimui, jo išvados bus skelbiamos viešai 2016 m.


Pusė lietuvių neturi jokios finansinės pagalvės

2015-10-30

 

Praėjusios finansų krizės pamokas Lietuvos gyventojai išmoko tik iš dalies: praradę pagrindinį pajamų šaltinį, 30 proc. respondentų galėtų sėkmingai dengti pragyvenimo išlaidas ne mažiau kaip tris mėnesius, dar 29 proc. tai galėtų daryti mėnesį. Tokius rezultatus atskleidė Lietuvos banko užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo tyrimas.

Kaip rašoma Lietuvos banko pranešime spaudai, tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvos gyventojai stengiasi asmeninius finansus valdyti sąmoningai – daugiau nei pusė apklaustųjų pritaria teiginiams „prieš ką nors pirkdamas atidžiai apgalvoju, ar galiu tai sau leisti“, „aš apmoku sąskaitas laiku“, „atidžiai stebiu savo finansinius reikalus“, „nustatau ilgalaikius finansinius tikslus ir siekiu juos įgyvendinti“.

Tačiau tik 46 proc. apklaustų namų ūkių nurodė turintys tam tikrą „finansinę pagalvę“ – jie sugebėtų nesiskolindami ar nesikreipdami pagalbos į gimines ar draugus padengti ir netikėtas didesnes išlaidas, siekiančias mėnesio pajamas. Taigi daugiau nei pusė tokio finansinio buferio neturi.

Netikėtam išlaidų šokui labiau yra pasirengę vyrai, aukštesnio išsilavinimo, didžiausias mėnesio pajamas (daugiau nei 489 Eur) gaunantys namų ūkių atstovai ir didmiesčių gyventojai.

„Spalio 31-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė taupymo diena yra puiki proga prisiminti, kad būtent taupymas yra vienas iš paprasčiausių, lengvai prieinamų finansinio „buferio“ užsitikrinimo būdų, – pranešime sako Lietuvos banko vyriausioji specialistė finansiniam švietimui Toma Grinytė. – Gavus mėnesio atlygį, geriausia iš karto atidėti 10 proc. savo pajamų. Jei tokia suma iš pradžių atrodo didelė, reikėtų pradėti nuo mažesnių sumų, nes svarbiausia – pradėti“.

Anot T. Grinytės, santaupų didinimas yra nuolatinis procesas, kintantis priklausomai nuo gyvenimo etapo. Taupymas yra prasmingas, kai žinome, kam taupome.

Vieniems tai gali būti atsargų kaupimas netikėtiems gyvenimo atvejams, kitiems – pinigų atidėjimas pradiniam įnašui siekiant įsigyti nekilnojamąjį turtą, dar kitiems – kaupimas pensijai. Taupymo tikslo nusistatymas pasufleruoja ir atitinkamą finansinį produktą, padedanti tą tikslą pasiekti.

55 proc. šalies gyventojų nurodė turintys finansinius tikslus. Pagrindiniai tikslai yra orientuoti į būsto (16 proc.) ir automobilio (11 proc.) įsigijimą. Dažniausiai finansinių tikslų siekiama taupant arba investuojant pinigus ir mažinant išlaidas (po 37 proc.).

Nagrinėjant taupymo ypatumus, paaiškėjo, kad lietuviai dažniausiai taupo grynaisiais pinigais (45 proc.) ir banko sąskaitoje (43 proc.), o 28 proc. apklaustųjų nurodė per paskutinius metus aktyviai netaupę.

Lietuvos bankas kviečia paminėti Tarptautinę taupymo dieną ir pasitikrinti savo žinias spalio 30–lapkričio 6 d. sprendžiant Finansinio raštingumo testą, o Lietuvos banko Pinigų muziejus spalio 30 d. 17.00 kviečia į apžvalginę ekskursiją, kurioje bus galima sužinoti, kaip žmonės taupydavo anksčiau. Būtina išankstinė registracija telefonu (8 5) 2680 334 arba internetu.

Gyventojų tyrimas, kurį Lietuvos banko užsakymu atliko Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, vyko 2015 m. rugpjūčio 18–rugsėjo 10 d., iš viso apklausta 1 012 respondentų nuo 18 iki 79 metų amžiaus. Tyrimas yra parengtas ir įgyvendintas pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) klausimyną ir metodologiją. Šio tyrimo duomenys taip pat yra pateikti EBPO tarptautiniam palyginimui, jo išvados bus skelbiamos viešai 2016 m.