Beveik kas antras lietuvis ruošiasi blogesniam gyvenimui senatvėje

2015-11-07

 

Kas antras gyventojas įsitikinęs, kad, sulaukęs pensinio amžiaus, gyvens prasčiau nei dabar. DNB banko tyrimas atskleidė, kad tamsiomis spalvomis savo materialinę gerovę senatvėje piešia 44 proc. lietuvių, rašoma DNB banko pranešime spaudai.


Nemaža dalis apklaustųjų dėl savo finansinės ateities nesuka galvos – trečdalis (32 proc.) teigia apie pensiją apskritai negalvojantys.

Reprezentatyvus gyventojų tyrimas parodė, kad materialinės gerovės senatvėje tikisi mažiau nei dešimtadalis būsimų pensininkų. 9 proc. nurodė manantys, kad senatvėje jų materialinė padėtis bus geresnė. 12 proc. respondentų tikisi, kad jų finansinė padėtis nepasikeis.

„Tyrimu siekėme išsiaiškinti, kaip savo finansinę padėtį pensijoje įsivaizduoja būsimi pensininkai. Iš rezultatų matome, kad gyventojų lūkesčiai nėra geri. Beveik kas antras nusiteikęs senatvėje gyventi prasčiau. Tačiau visų bendrovių valdomų pensijų fondų statistika rodo, kad absoliuti dauguma gyventojų nieko ir nedaro, kad pagerintų savo materialinę padėtį senatvėje. Papildomą pensiją fonduose savanoriškai kaupia 45 tūkst. gyventojų, dar apie 300 tūkst. sudarę investicinio gyvybės draudimo sutartis. Taigi padidinti būsimą pensiją siekia tik 20 proc. būsimų pensininkų”, – teigia DNB banko vyr. ekonomistė Jekaterina Rojaka.

 

Pesimistiškiausi – šeimas sukūrę gyventojai

Tyrimas atskleidė, kad prasčiau gyvensiantys senatvėje dažniausiai mano šeimas kuriantys ar jau sukūrę 26-35 m. ir 36-45 m. gyventojai, dažniausiai turintys daug neatidėliotinų išlaidų būstui, vaikų reikmėms, transportui, kt.

DNB duomenys patvirtina, kad jauni, šeimas kuriantys ar sukūrę gyventojai rūpintis materialine gerove senatvėje neskuba. Didžioji dalis kaupiančiųjų papildomą pensiją kaupti pradeda įkopę į penktą ar šeštą dešimtį, t.y. iki pensinio amžiaus likus 10-15 m. ir mažiau. Jauni, darbinę karjerą pradedantys ir šeimas kuriantys gyventojai sudaro mažiau nei dešimtadalį visų kaupiančiųjų.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Spinter tyrimai“ atliko šių metų balandžio mėnesį. Apklausti 1007 respondentai.

 

Pensija – būtinas jaunos šeimos komponentas

Pasak J. Rojakos, būsimą pensiją jaunos šeimos turėtų įtraukti į savo būtiniausių išlaidų sąrašą. Didesnė pensija užtikrins pensinio amžiaus sulaukusių tėvų materialinę nepriklausomybę, padės sukurti finansinį šeimos saugumą ir stabilumą.

Lietuviai nelinkę iš anksto galvoti apie savo materialinę padėtį senatvėje ir ieškoti tinkamiausių būdų jai pagerinti. Kita vertus, nesinori tapti našta ir savo vaikams. Vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje nuolat ilgėja, tad visi mes turėtume aktyviau domėtis siūlomais pensijos kaupimo įrankiais, kurie leidžia užtikrinti savo ir šeimos finansinį saugumą ir stabilumą. Jaunos šeimos, ir taip turinčios daug išlaidų, gali pradėti kaupti pensiją mažais žingsneliais: iš pradžių atidėti mažesnes sumas, o augant šeimos pajamoms, kaupiamą sumą didinti”, – pranešime pataria ekonomistė.

Papildoma pensija yra kaupiančiojo nuosavybė. Ji yra paveldima ir, nelaimės atveju, sukaupta pensija atitenka sutuoktiniui ir vaikams. Papildomai pensiją kaupiantys gyventojai gali pasinaudoti ir mokestine lengvata – susigrąžinti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio.


Beveik kas antras lietuvis ruošiasi blogesniam gyvenimui senatvėje

2015-11-07

 

Kas antras gyventojas įsitikinęs, kad, sulaukęs pensinio amžiaus, gyvens prasčiau nei dabar. DNB banko tyrimas atskleidė, kad tamsiomis spalvomis savo materialinę gerovę senatvėje piešia 44 proc. lietuvių, rašoma DNB banko pranešime spaudai.


Nemaža dalis apklaustųjų dėl savo finansinės ateities nesuka galvos – trečdalis (32 proc.) teigia apie pensiją apskritai negalvojantys.

Reprezentatyvus gyventojų tyrimas parodė, kad materialinės gerovės senatvėje tikisi mažiau nei dešimtadalis būsimų pensininkų. 9 proc. nurodė manantys, kad senatvėje jų materialinė padėtis bus geresnė. 12 proc. respondentų tikisi, kad jų finansinė padėtis nepasikeis.

„Tyrimu siekėme išsiaiškinti, kaip savo finansinę padėtį pensijoje įsivaizduoja būsimi pensininkai. Iš rezultatų matome, kad gyventojų lūkesčiai nėra geri. Beveik kas antras nusiteikęs senatvėje gyventi prasčiau. Tačiau visų bendrovių valdomų pensijų fondų statistika rodo, kad absoliuti dauguma gyventojų nieko ir nedaro, kad pagerintų savo materialinę padėtį senatvėje. Papildomą pensiją fonduose savanoriškai kaupia 45 tūkst. gyventojų, dar apie 300 tūkst. sudarę investicinio gyvybės draudimo sutartis. Taigi padidinti būsimą pensiją siekia tik 20 proc. būsimų pensininkų”, – teigia DNB banko vyr. ekonomistė Jekaterina Rojaka.

 

Pesimistiškiausi – šeimas sukūrę gyventojai

Tyrimas atskleidė, kad prasčiau gyvensiantys senatvėje dažniausiai mano šeimas kuriantys ar jau sukūrę 26-35 m. ir 36-45 m. gyventojai, dažniausiai turintys daug neatidėliotinų išlaidų būstui, vaikų reikmėms, transportui, kt.

DNB duomenys patvirtina, kad jauni, šeimas kuriantys ar sukūrę gyventojai rūpintis materialine gerove senatvėje neskuba. Didžioji dalis kaupiančiųjų papildomą pensiją kaupti pradeda įkopę į penktą ar šeštą dešimtį, t.y. iki pensinio amžiaus likus 10-15 m. ir mažiau. Jauni, darbinę karjerą pradedantys ir šeimas kuriantys gyventojai sudaro mažiau nei dešimtadalį visų kaupiančiųjų.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Spinter tyrimai“ atliko šių metų balandžio mėnesį. Apklausti 1007 respondentai.

 

Pensija – būtinas jaunos šeimos komponentas

Pasak J. Rojakos, būsimą pensiją jaunos šeimos turėtų įtraukti į savo būtiniausių išlaidų sąrašą. Didesnė pensija užtikrins pensinio amžiaus sulaukusių tėvų materialinę nepriklausomybę, padės sukurti finansinį šeimos saugumą ir stabilumą.

Lietuviai nelinkę iš anksto galvoti apie savo materialinę padėtį senatvėje ir ieškoti tinkamiausių būdų jai pagerinti. Kita vertus, nesinori tapti našta ir savo vaikams. Vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje nuolat ilgėja, tad visi mes turėtume aktyviau domėtis siūlomais pensijos kaupimo įrankiais, kurie leidžia užtikrinti savo ir šeimos finansinį saugumą ir stabilumą. Jaunos šeimos, ir taip turinčios daug išlaidų, gali pradėti kaupti pensiją mažais žingsneliais: iš pradžių atidėti mažesnes sumas, o augant šeimos pajamoms, kaupiamą sumą didinti”, – pranešime pataria ekonomistė.

Papildoma pensija yra kaupiančiojo nuosavybė. Ji yra paveldima ir, nelaimės atveju, sukaupta pensija atitenka sutuoktiniui ir vaikams. Papildomai pensiją kaupiantys gyventojai gali pasinaudoti ir mokestine lengvata – susigrąžinti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio.