Dalis gyventojų nori A.Brazausko sugrįžimo

Geidžiamiausia kandidate į prezidento postą išlieka Dalia Grybauskaitė – valstybės vadove dabartinę eurokomisarę norėtų matyti 36,4 proc. šalies gyventojų. Šalies vadovo kėdę lietuviai antrąkart patikėtų ir Algirdui Brazauskui.

Jeigu rinkimai vyktų artimiausiu metu, už buvusį socialdemokratų lyderį balsuotų 8,6 proc. rinkejų. Tai paaiškėjo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.

Politologų nuomone, tokios nuotaikos - tam tikras bandymas ieškoti stabilumo krizės akivaizdoje, nes A. Brazauskas ilgą laiką buvo tarsi savotiškas stabilumo garantas.

Dalis apklaustų respondentų valstybės vadovu regi dabartinį Seimo pirmininką Aruną Valinską, jam savo balsą skirtų 8,1 proc. gyventojų. Po jo rikiuojasi SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda (5,4 proc.), o už dabartinį šalies vadovą V.Adamkų balsuotų 5 proc. apklaustųjų.

Kiti galimi kandidatai sulaukė kiek mažiau gyventojų paramos: už premjerą, konservatorių-krikdemų lyderį Andrių Kubilių balsuotų 3,6 proc., už liberalcentristų vadovą, parlamenarą Arturą Zuoką – 3,5 proc.

Socialdemokratų vedlį, ekspremjerą Gediminą Kirkilą prezidentu matyti norėtu 2,5 proc., valstiecių liaudininkų pirmininkę Kazimirą Prunskienę – 2,1 proc., užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką į valstybės vadovo postą rinktų taip pat 2,1 proc. apklaustų gyventojų.

D. Grybauskaitės kandidatūrą dažniau linkę palaikyti 35 m. ir vyresni, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų respondentai. A. Brazauskas populiaresnis tarp vyresnio amžiaus (nuo 55m.) gyventojų, A. Valinskui savo simpatijas dažniau deklaravo jaunesnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovai. G. Nausėdos kandidatūra priimtinesnė didmiesčių gyventojams, aukštesnio išsimokslinimo ir didžiausių pajamų piliečiams.

Žmones ieško stabilumo

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Ainė Ramonaitė sako, jog D. Grybauskaitės populiarumas nieko nebestebina, taciau tai, kad antroje vietoje atsidurė buvęs prezidentas bei buvęs ministras pirmininkas A. Brazauskas, politologės nuomone, iš dalies stebina.

„Čia galima sakyti tam tikras bandymas ieškoti stabilumo krizės akivaizdoje, žmonės sugrižta prie stabilesnių asmenybių, nes A. Brazauskas visą laiką buvo toks tarsi savotiškas stabilumo garantas“, - DELFI sakė politologė, tačiau pabrėžė, jog kiek didesnė nei 8 proc. parama vis tik nėra stulbinanti.

Pasak A. Ramonaitės, galima prisiminti, jog praėjusį kartą A. Brazauskas ir jo suburta socialdemokratų bei socialliberalų koalicija didžiulio visuomenės palaikymo susilaukė per 2000 m. parlameno rinkimus, tai yra po 1999 m. prasiautusios Rusijos krizės. Pažymėtina, kad šiuo kriziniu laikotarpiu nuo 1999 m. lapkričio mėnesio iki 2000 m. lapkričio Vyriausybei, kaip ir šiuo metu, vadovavo konservatorius A. Kubilius.

Komentuodama gyventojų požiurį į dabartinio šalies prezidento V. Adamkaus galimybes darkart siekti valstybės vadovo posto, A. Ramonaitė sako, jog gyventojai realiai suvokia garbų V. Adamkaus amžių, todėl nors pasitikėjimas juo, kaip politiku, paprastai būna didžiulis, tačiau į šį postą V. Adamkus veikiausiai nebebūtų renkamas.

„Nepaisant to, kad pasitikėjimas yra, tačiau gyventojai suvokia, kad rinkti V. Adamkų dar vienai 5 metų kadencijai būtų nesamonė, kiekvienas blaiviai mąstantis žmogus turbūt suvokia, kad tai neįtikėtina“, - sakė politologė.

Tuo metu SEB banko prezidento patarėjo G. Nausėdos reitingą A. Ramonaitė aiškina nepriklausomumu nuo jokios partijos, ekspertiniu žinių turėjimu bei nuolatiniu šmėžavimu televizijos ekranuose: „Jis gi šmėžavo kaip neutralus, nepartinis, bet patikimas žmogus, specialistas“.

Anot mokslininkės, Lietuvoje prezidento postas apskritai regimas ne kaip politinė, o veikiau kaip moralinio autoriteto pozicija, tad jokiai partijai nesimpatizuojantys kandidatai vertinami labiau: „Ir Konstitucija numato, kad prezidentas nepartinis turi buti, tai jau savaime tą postą depolitizuoja. Susidarė tokia keista tradicija, kad į prezidento vietą dažniausiai ieškoma nepartinių žmonių, tokių galinčių tikti visų politinių partijų ir pažiūrų atstovams“.


Už kokį kandidatą Jūs balsuotumėte, jei rytoj vyktų rinkimai į Lietuvos respublikos Prezidento postą? (proc.)

Už D.Grybauskaitę 36,4
Už A.M. Brazauską 8,6
Už A.Valinską 8,1
Už G.Nausėdą 5,4
Už V.Adamkų 5,0
Už A.Kubilių 3,6
Už A.Zuoką 3,5
Už G.Kirkilą 2,5
Už. K.D. Prunskienę 2,1
Už V. Ušacką 2,1
Už kitą kandidatą 3,8
Nežino/ neapsisprendė/ nebalsuotų 18,9
Iš viso: 100

 Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų gruodžio 15-22 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

 

 


Dalis gyventojų nori A.Brazausko sugrįžimo

Geidžiamiausia kandidate į prezidento postą išlieka Dalia Grybauskaitė – valstybės vadove dabartinę eurokomisarę norėtų matyti 36,4 proc. šalies gyventojų. Šalies vadovo kėdę lietuviai antrąkart patikėtų ir Algirdui Brazauskui.

Jeigu rinkimai vyktų artimiausiu metu, už buvusį socialdemokratų lyderį balsuotų 8,6 proc. rinkejų. Tai paaiškėjo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.

Politologų nuomone, tokios nuotaikos - tam tikras bandymas ieškoti stabilumo krizės akivaizdoje, nes A. Brazauskas ilgą laiką buvo tarsi savotiškas stabilumo garantas.

Dalis apklaustų respondentų valstybės vadovu regi dabartinį Seimo pirmininką Aruną Valinską, jam savo balsą skirtų 8,1 proc. gyventojų. Po jo rikiuojasi SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda (5,4 proc.), o už dabartinį šalies vadovą V.Adamkų balsuotų 5 proc. apklaustųjų.

Kiti galimi kandidatai sulaukė kiek mažiau gyventojų paramos: už premjerą, konservatorių-krikdemų lyderį Andrių Kubilių balsuotų 3,6 proc., už liberalcentristų vadovą, parlamenarą Arturą Zuoką – 3,5 proc.

Socialdemokratų vedlį, ekspremjerą Gediminą Kirkilą prezidentu matyti norėtu 2,5 proc., valstiecių liaudininkų pirmininkę Kazimirą Prunskienę – 2,1 proc., užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką į valstybės vadovo postą rinktų taip pat 2,1 proc. apklaustų gyventojų.

D. Grybauskaitės kandidatūrą dažniau linkę palaikyti 35 m. ir vyresni, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų respondentai. A. Brazauskas populiaresnis tarp vyresnio amžiaus (nuo 55m.) gyventojų, A. Valinskui savo simpatijas dažniau deklaravo jaunesnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovai. G. Nausėdos kandidatūra priimtinesnė didmiesčių gyventojams, aukštesnio išsimokslinimo ir didžiausių pajamų piliečiams.

Žmones ieško stabilumo

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Ainė Ramonaitė sako, jog D. Grybauskaitės populiarumas nieko nebestebina, taciau tai, kad antroje vietoje atsidurė buvęs prezidentas bei buvęs ministras pirmininkas A. Brazauskas, politologės nuomone, iš dalies stebina.

„Čia galima sakyti tam tikras bandymas ieškoti stabilumo krizės akivaizdoje, žmonės sugrižta prie stabilesnių asmenybių, nes A. Brazauskas visą laiką buvo toks tarsi savotiškas stabilumo garantas“, - DELFI sakė politologė, tačiau pabrėžė, jog kiek didesnė nei 8 proc. parama vis tik nėra stulbinanti.

Pasak A. Ramonaitės, galima prisiminti, jog praėjusį kartą A. Brazauskas ir jo suburta socialdemokratų bei socialliberalų koalicija didžiulio visuomenės palaikymo susilaukė per 2000 m. parlameno rinkimus, tai yra po 1999 m. prasiautusios Rusijos krizės. Pažymėtina, kad šiuo kriziniu laikotarpiu nuo 1999 m. lapkričio mėnesio iki 2000 m. lapkričio Vyriausybei, kaip ir šiuo metu, vadovavo konservatorius A. Kubilius.

Komentuodama gyventojų požiurį į dabartinio šalies prezidento V. Adamkaus galimybes darkart siekti valstybės vadovo posto, A. Ramonaitė sako, jog gyventojai realiai suvokia garbų V. Adamkaus amžių, todėl nors pasitikėjimas juo, kaip politiku, paprastai būna didžiulis, tačiau į šį postą V. Adamkus veikiausiai nebebūtų renkamas.

„Nepaisant to, kad pasitikėjimas yra, tačiau gyventojai suvokia, kad rinkti V. Adamkų dar vienai 5 metų kadencijai būtų nesamonė, kiekvienas blaiviai mąstantis žmogus turbūt suvokia, kad tai neįtikėtina“, - sakė politologė.

Tuo metu SEB banko prezidento patarėjo G. Nausėdos reitingą A. Ramonaitė aiškina nepriklausomumu nuo jokios partijos, ekspertiniu žinių turėjimu bei nuolatiniu šmėžavimu televizijos ekranuose: „Jis gi šmėžavo kaip neutralus, nepartinis, bet patikimas žmogus, specialistas“.

Anot mokslininkės, Lietuvoje prezidento postas apskritai regimas ne kaip politinė, o veikiau kaip moralinio autoriteto pozicija, tad jokiai partijai nesimpatizuojantys kandidatai vertinami labiau: „Ir Konstitucija numato, kad prezidentas nepartinis turi buti, tai jau savaime tą postą depolitizuoja. Susidarė tokia keista tradicija, kad į prezidento vietą dažniausiai ieškoma nepartinių žmonių, tokių galinčių tikti visų politinių partijų ir pažiūrų atstovams“.


Už kokį kandidatą Jūs balsuotumėte, jei rytoj vyktų rinkimai į Lietuvos respublikos Prezidento postą? (proc.)

Už D.Grybauskaitę 36,4
Už A.M. Brazauską 8,6
Už A.Valinską 8,1
Už G.Nausėdą 5,4
Už V.Adamkų 5,0
Už A.Kubilių 3,6
Už A.Zuoką 3,5
Už G.Kirkilą 2,5
Už. K.D. Prunskienę 2,1
Už V. Ušacką 2,1
Už kitą kandidatą 3,8
Nežino/ neapsisprendė/ nebalsuotų 18,9
Iš viso: 100

 Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų gruodžio 15-22 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.