Gyventojai labiausiai pasitiki draudikais, mažiausiai – greitųjų kreditų bendrovėmis

2015-11-02

 

Reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad didžiausią pasitikėjimą iš finansų įstaigų Lietuvos gyventojai išreiškė draudimo įmonėmis, labiausiai nepasitiki – greitųjų kreditų bendrovėmis.

Draudimo bendrovėmis visiškai arba greičiau pasitiki du trečdaliai (65 %) respondentų. O nepasitikėjimą ar nepasitikėjimą iš dalies nurodė 16 proc. apklaustųjų. Dar 19 proc. respondentų nuomonės šiuo klausimu neišreiškė. Pasitikėjimas dažniausiai argumentuojamas tuo, kad draudimo bendrovės apmoka nuostolius ir žalą – taip teigė 25 proc. pasitikinčiųjų draudikais. Nuostolingi kaupiamieji, gyvybės draudimai yra dažniausiai minima nepasitikėjimo priežastis, taip teigė 20 proc. nepasitikinčiųjų, 14 proc. minėjo, kad per mažos draudimo išmokos.

Visiškai arba greičiau pasitiki komerciniais bankais 46 proc. apklausos respondentų. Visišką ar iš dalies nepasitikėjimą jais išreiškė 42 proc. respondentų, o 12 proc. jų nuomonės neturėjo. Kas penktas iš pasitikinčiųjų savo pasitikėjimą argumentavo tuo, kad „nesusidūrė su problemomis, naudodamasis paslaugomis“, 16 proc. nurodė, kad jie tiesiog neturi kitų alternatyvų. Iš nepasitikėjimą pareiškusiųjų kas trečias tai siejo su bankų paslaugų kainodara: dideli paslaugų įkainiai (tokia priežastį nurodė 22 % nepasitikinčiųjų), nauji mokesčiai ir limitai (10 %).

 n26120/pasitikejimas.jpg

Pasitikėjimą II pakopos pensijų fondais išreiškė 40 proc., o priešingos nuomonės laikosi 26 proc. respondentų. Trečdalis apklaustųjų nuomonės dėl pensijų fondų neturėjo, 28 proc. pasitikinčiųjų nurodė, kad pensijų fondais pasitiki dėl būsimos pagalbos ir pajamų senatvėje. Dažniausiai minimos nepasitikėjimo priežastys – garantijų nebuvimas ir bankroto baimė (taip nurodė 30 % nepasitikinčiųjų).

Kredito unijomis visiškai arba iš dalies nepasitiki 53 proc. apklaustųjų, o kaip dažniausią nepasitikėjimo priežastį – dažną bankrotų atvejį – nurodė kas ketvirtas iš nepasitikinčiųjų. Informacijos trūkumą arba girdimą neigiamą informaciją, kaip nepasitikėjimo priežastį, įvardijo atitinkamai 16 ir 15 proc. nepasitikinčiųjų. Kredito unijomis greičiau arba visiškai pasitiki 16 proc. respondentų, o 31 proc. jų nuomonės šiuo klausimu neturėjo. Dažniausiai pasitikintys kredito unijomis nurodė, kad jiems apie jas neteko nieko blogo girdėti arba susidurti su neigiama patirtimi.

Greitųjų kreditų bendrovėmis visiškai arba iš dalies nepasitiki daugiau nei du trečdaliai (67 %) apklaustų gyventojų. Dažniausiai nurodomos šios nepasitikėjimo priežastys – didelės palūkanos ir tai, kad „daug žmonių įklampinama į skolas, įskaitant jaunimą“, taip savo nepasitikėjimą šiomis bendrovėmis argumentavo atitinkamai 39 ir 19 proc. apklaustųjų, O 12 proc. jų nepasitikėjimo greitųjų kreditų bendrovėmis priežastimi įvardijo „be apribojimų dalijamas paskolas“.

Pasitikėjimą greitųjų kreditų bendrovėms išreiškė tik 8 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų, dauguma iš jų pasitikėjimą grindė „greitu paslaugų teikimu“ ir paslaugos aktualumu.

 

Lietuvos bankas, kaip finansų rinkos ir jos dalyvių priežiūros institucija, tiria gyventojų požiūrį į tam tikras finansines paslaugas ir jas teikiančias įstaigas, siekdamas įvertinti aktualius visuomenei klausimus ir problemas šioje srityje. Gyventojų nuomonės tyrimą Lietuvos banko užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2015 m. rugsėjo 1826 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1 005 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Siekiant objektyviai atspindėti visuomenės nuomonę, respondentai buvo kviečiami patys įvardyti pasitikėjimo ar nepasitikėjimo finansų įstaigomis priežastis, o ne pasirinkti iš pateiktų atsakymų.


Gyventojai labiausiai pasitiki draudikais, mažiausiai – greitųjų kreditų bendrovėmis

2015-11-02

 

Reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad didžiausią pasitikėjimą iš finansų įstaigų Lietuvos gyventojai išreiškė draudimo įmonėmis, labiausiai nepasitiki – greitųjų kreditų bendrovėmis.

Draudimo bendrovėmis visiškai arba greičiau pasitiki du trečdaliai (65 %) respondentų. O nepasitikėjimą ar nepasitikėjimą iš dalies nurodė 16 proc. apklaustųjų. Dar 19 proc. respondentų nuomonės šiuo klausimu neišreiškė. Pasitikėjimas dažniausiai argumentuojamas tuo, kad draudimo bendrovės apmoka nuostolius ir žalą – taip teigė 25 proc. pasitikinčiųjų draudikais. Nuostolingi kaupiamieji, gyvybės draudimai yra dažniausiai minima nepasitikėjimo priežastis, taip teigė 20 proc. nepasitikinčiųjų, 14 proc. minėjo, kad per mažos draudimo išmokos.

Visiškai arba greičiau pasitiki komerciniais bankais 46 proc. apklausos respondentų. Visišką ar iš dalies nepasitikėjimą jais išreiškė 42 proc. respondentų, o 12 proc. jų nuomonės neturėjo. Kas penktas iš pasitikinčiųjų savo pasitikėjimą argumentavo tuo, kad „nesusidūrė su problemomis, naudodamasis paslaugomis“, 16 proc. nurodė, kad jie tiesiog neturi kitų alternatyvų. Iš nepasitikėjimą pareiškusiųjų kas trečias tai siejo su bankų paslaugų kainodara: dideli paslaugų įkainiai (tokia priežastį nurodė 22 % nepasitikinčiųjų), nauji mokesčiai ir limitai (10 %).

 n26120/pasitikejimas.jpg

Pasitikėjimą II pakopos pensijų fondais išreiškė 40 proc., o priešingos nuomonės laikosi 26 proc. respondentų. Trečdalis apklaustųjų nuomonės dėl pensijų fondų neturėjo, 28 proc. pasitikinčiųjų nurodė, kad pensijų fondais pasitiki dėl būsimos pagalbos ir pajamų senatvėje. Dažniausiai minimos nepasitikėjimo priežastys – garantijų nebuvimas ir bankroto baimė (taip nurodė 30 % nepasitikinčiųjų).

Kredito unijomis visiškai arba iš dalies nepasitiki 53 proc. apklaustųjų, o kaip dažniausią nepasitikėjimo priežastį – dažną bankrotų atvejį – nurodė kas ketvirtas iš nepasitikinčiųjų. Informacijos trūkumą arba girdimą neigiamą informaciją, kaip nepasitikėjimo priežastį, įvardijo atitinkamai 16 ir 15 proc. nepasitikinčiųjų. Kredito unijomis greičiau arba visiškai pasitiki 16 proc. respondentų, o 31 proc. jų nuomonės šiuo klausimu neturėjo. Dažniausiai pasitikintys kredito unijomis nurodė, kad jiems apie jas neteko nieko blogo girdėti arba susidurti su neigiama patirtimi.

Greitųjų kreditų bendrovėmis visiškai arba iš dalies nepasitiki daugiau nei du trečdaliai (67 %) apklaustų gyventojų. Dažniausiai nurodomos šios nepasitikėjimo priežastys – didelės palūkanos ir tai, kad „daug žmonių įklampinama į skolas, įskaitant jaunimą“, taip savo nepasitikėjimą šiomis bendrovėmis argumentavo atitinkamai 39 ir 19 proc. apklaustųjų, O 12 proc. jų nepasitikėjimo greitųjų kreditų bendrovėmis priežastimi įvardijo „be apribojimų dalijamas paskolas“.

Pasitikėjimą greitųjų kreditų bendrovėms išreiškė tik 8 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų, dauguma iš jų pasitikėjimą grindė „greitu paslaugų teikimu“ ir paslaugos aktualumu.

 

Lietuvos bankas, kaip finansų rinkos ir jos dalyvių priežiūros institucija, tiria gyventojų požiūrį į tam tikras finansines paslaugas ir jas teikiančias įstaigas, siekdamas įvertinti aktualius visuomenei klausimus ir problemas šioje srityje. Gyventojų nuomonės tyrimą Lietuvos banko užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2015 m. rugsėjo 1826 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1 005 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Siekiant objektyviai atspindėti visuomenės nuomonę, respondentai buvo kviečiami patys įvardyti pasitikėjimo ar nepasitikėjimo finansų įstaigomis priežastis, o ne pasirinkti iš pateiktų atsakymų.