Dažniausi smulkiųjų verslininkų klientai – regionų gyventojai

2015-10-16 

 

Lietuvoje augant tinklinių parduotuvių skaičiui, smulkusis verslas išlieka svarbiu vietos ekonomikos varikliu – ypač šalies regionuose. „Swedbank“ atliktos apklausos duomenimis, pas smulkiuosius vietos gamintojus ir prekybininkus nuolat, tai yra bent kartą per savaitę, apsiperka dauguma mažesniuose miestuose gyvenančių žmonių. Didmiesčiuose, priešingai nei regionuose, daugelis pas smulkiuosius apsiperka gerokai rečiau.

Tarp labiausiai mėgstančių apsipirkti pas smulkiuosius ‒ Tauragės apskrities gyventojai. Beveik pusė apklaustų tauragiškių (45 proc.) teigia kas savaitę apsiperkantys pas smulkiuosius vietos verslininkus. Nedaug nuo šio regiono atsilieka ir Utenos bei Alytaus apskritys. Čia pas smulkiuosius kas savaitę apsilanko daugiau nei trečdalis gyventojų (atitinkamai 38 proc. 35 proc.). Nuo šių regionų gerokai atsilieka Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai, kurių dauguma pas smulkiuosius teigia apsilankantys vos kelis kartus per mėnesį.

„Smulkieji verslininkai yra labai priklausomi nuo vietos pirkėjų palaikymo. Bendraudami su įmonių atstovais mažesniuose miestuose pastebime, jog smulkieji verslininkai nerimauja dėl gyventojų mažėjančios perkamosios galios ir mažėjančio klientų srauto. Vis dėlto mūsų atlikta apklausa atskleidė teigiamus rezultatus – regionų gyventojai vertina smulkiuosius vietos verslininkus ir pas juos noriai lankosi“, – pažymi „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas.

Dažniausiai apsipirkti – į turgų

Dauguma apklausos respondentų nurodė, kad dažniausiai smulkiųjų verslininkų produkcijos ieško turguje ar mugėse – tai būdinga ir didžiųjų, ir mažųjų miestų gyventojams. Vis dėlto labiausiai išsiskiria Utena ir čia turguje nuolat apsiperka 3 iš 4 gyventojų (74 proc.). Nedaug nuo Utenos atsilieka Šiauliai (66 proc.) ir Tauragė (66 proc.).

Antroje vietoje pagal populiarumą nuosavos smulkių verslininkų krautuvėlės, kuriose dažniau nei kitų miestų gyventojai lankosi telšiškiai ir alytiškiai. Toliau rikiuojasi nepriklausomų verslininkų produkcija prekiaujančios prekybos salelės, įsikūrusios prekybos centruose. Jose dažniau nei kitų regionų gyventojai apsilanko vilniečiai ir marijampoliečiai.

Pastaruosius keletą metų sparčiai augo e. parduotuvių skaičius, tačiau „Swedbank“ atstovas pastebi, kad lietuviai jomis naudojasi dar gana retai: „Užsienio šalių gyventojams jau tampa įprasta apsipirkti internetu. O Lietuvoje ši tendencija kelią skinasi labai iš lėto – vos 2 proc. respondentų sako, kad smulkiųjų gamintojų ir prekybininkų prekių ieško e. parduotuvėse“.

 

Paklausūs „savi“ tiekėjai

Pusė visų apklausos respondentų nurodė, kad nuolat apsiperka pas tuos pačius smulkiuosius tiekėjus. Visgi tam tikrų regionų gyventojai lojalumu lenkia kitus miestus. Du trečdaliai uteniškių ir tauragiškių (atitinkamai 78 proc. ir 75 proc.) teigia nuolat iš to paties krautuvininko perkantys maistą, po jų rikiuojasi telšiškiai (54 proc.). Ne maisto produktus pas nuolatinius tiekėjus daugiausia perka Panevėžio ir Šiaulių gyventojai.

Į klausimą, ar norėtų turėti pažįstamus nuolatinius tiekėjus, iš kurių nuolat galėtų įsigyti dalį reikalingų prekių, teigiamai daugiausia atsakė Marijampolės gyventojai – „savąjį“ tiekėją norėtų turėti beveik pusė respondentų (43 proc.). Taip pat kas trečias gyventojas tokį tiekėją norėtų turėti Telšiuose, kas ketvirtas Kaune.

„Tyrimas atskleidė, jog didelė dalis lietuvių, nesilankančių pas smulkius vietos verslininkus, visgi norėtų turėti pažįstamus nuolatinius tiekėjus. Vadinasi, šalyje vis dar egzistuoja nemažai nišų, kurias užpildyti galėtų smulkusis verslas“, – komentuoja A. Sagatauskas.

 

Kviečia palaikyti smulkųjį verslą regionuose

Gyventojus, norinčius artimiau susipažinti su vietos verslu, A. Sagatauskas kviečia spalio 16-18 d. aktyviai dalyvauti smulkaus verslo palaikymo akcijoje. „Ši „Swedbank“ iniciatyva naudinga abiems pusėms: pirkėjai gali įsigyti kokybiškų prekių patraukliomis kainomis ir pasinaudoti specialiais pasiūlymais, o smulkieji prekybininkai gauna progą pristatyti save ir taip pritraukti daugiau pirkėjų“, – teigia jis ir primena, jog palaikydami šalia jų įsikūrusius smulkiuosius verslininkus, žmonės taip pat prisideda prie vietos ekonomikos stiprinimo.

Šių metų gegužės mėnesį startavęs projektas „Kiekvienas gali būti didelis“ vienija daugiau nei 2 tūkst. prekybos vietų visoje Lietuvoje. Pasitikrinti, kokios įmonės dalyvauja tam tikruose šalies regionuose, galima čia: https://kiekvienasgali.swedbank.lt/lt/dalyvauja  

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ užsakymu bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko liepos 17–25 dienomis. Visoje šalyje buvo apklausti 1006 18-75 metų amžiaus respondentai.


Dažniausi smulkiųjų verslininkų klientai – regionų gyventojai

2015-10-16 

 

Lietuvoje augant tinklinių parduotuvių skaičiui, smulkusis verslas išlieka svarbiu vietos ekonomikos varikliu – ypač šalies regionuose. „Swedbank“ atliktos apklausos duomenimis, pas smulkiuosius vietos gamintojus ir prekybininkus nuolat, tai yra bent kartą per savaitę, apsiperka dauguma mažesniuose miestuose gyvenančių žmonių. Didmiesčiuose, priešingai nei regionuose, daugelis pas smulkiuosius apsiperka gerokai rečiau.

Tarp labiausiai mėgstančių apsipirkti pas smulkiuosius ‒ Tauragės apskrities gyventojai. Beveik pusė apklaustų tauragiškių (45 proc.) teigia kas savaitę apsiperkantys pas smulkiuosius vietos verslininkus. Nedaug nuo šio regiono atsilieka ir Utenos bei Alytaus apskritys. Čia pas smulkiuosius kas savaitę apsilanko daugiau nei trečdalis gyventojų (atitinkamai 38 proc. 35 proc.). Nuo šių regionų gerokai atsilieka Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai, kurių dauguma pas smulkiuosius teigia apsilankantys vos kelis kartus per mėnesį.

„Smulkieji verslininkai yra labai priklausomi nuo vietos pirkėjų palaikymo. Bendraudami su įmonių atstovais mažesniuose miestuose pastebime, jog smulkieji verslininkai nerimauja dėl gyventojų mažėjančios perkamosios galios ir mažėjančio klientų srauto. Vis dėlto mūsų atlikta apklausa atskleidė teigiamus rezultatus – regionų gyventojai vertina smulkiuosius vietos verslininkus ir pas juos noriai lankosi“, – pažymi „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas.

Dažniausiai apsipirkti – į turgų

Dauguma apklausos respondentų nurodė, kad dažniausiai smulkiųjų verslininkų produkcijos ieško turguje ar mugėse – tai būdinga ir didžiųjų, ir mažųjų miestų gyventojams. Vis dėlto labiausiai išsiskiria Utena ir čia turguje nuolat apsiperka 3 iš 4 gyventojų (74 proc.). Nedaug nuo Utenos atsilieka Šiauliai (66 proc.) ir Tauragė (66 proc.).

Antroje vietoje pagal populiarumą nuosavos smulkių verslininkų krautuvėlės, kuriose dažniau nei kitų miestų gyventojai lankosi telšiškiai ir alytiškiai. Toliau rikiuojasi nepriklausomų verslininkų produkcija prekiaujančios prekybos salelės, įsikūrusios prekybos centruose. Jose dažniau nei kitų regionų gyventojai apsilanko vilniečiai ir marijampoliečiai.

Pastaruosius keletą metų sparčiai augo e. parduotuvių skaičius, tačiau „Swedbank“ atstovas pastebi, kad lietuviai jomis naudojasi dar gana retai: „Užsienio šalių gyventojams jau tampa įprasta apsipirkti internetu. O Lietuvoje ši tendencija kelią skinasi labai iš lėto – vos 2 proc. respondentų sako, kad smulkiųjų gamintojų ir prekybininkų prekių ieško e. parduotuvėse“.

 

Paklausūs „savi“ tiekėjai

Pusė visų apklausos respondentų nurodė, kad nuolat apsiperka pas tuos pačius smulkiuosius tiekėjus. Visgi tam tikrų regionų gyventojai lojalumu lenkia kitus miestus. Du trečdaliai uteniškių ir tauragiškių (atitinkamai 78 proc. ir 75 proc.) teigia nuolat iš to paties krautuvininko perkantys maistą, po jų rikiuojasi telšiškiai (54 proc.). Ne maisto produktus pas nuolatinius tiekėjus daugiausia perka Panevėžio ir Šiaulių gyventojai.

Į klausimą, ar norėtų turėti pažįstamus nuolatinius tiekėjus, iš kurių nuolat galėtų įsigyti dalį reikalingų prekių, teigiamai daugiausia atsakė Marijampolės gyventojai – „savąjį“ tiekėją norėtų turėti beveik pusė respondentų (43 proc.). Taip pat kas trečias gyventojas tokį tiekėją norėtų turėti Telšiuose, kas ketvirtas Kaune.

„Tyrimas atskleidė, jog didelė dalis lietuvių, nesilankančių pas smulkius vietos verslininkus, visgi norėtų turėti pažįstamus nuolatinius tiekėjus. Vadinasi, šalyje vis dar egzistuoja nemažai nišų, kurias užpildyti galėtų smulkusis verslas“, – komentuoja A. Sagatauskas.

 

Kviečia palaikyti smulkųjį verslą regionuose

Gyventojus, norinčius artimiau susipažinti su vietos verslu, A. Sagatauskas kviečia spalio 16-18 d. aktyviai dalyvauti smulkaus verslo palaikymo akcijoje. „Ši „Swedbank“ iniciatyva naudinga abiems pusėms: pirkėjai gali įsigyti kokybiškų prekių patraukliomis kainomis ir pasinaudoti specialiais pasiūlymais, o smulkieji prekybininkai gauna progą pristatyti save ir taip pritraukti daugiau pirkėjų“, – teigia jis ir primena, jog palaikydami šalia jų įsikūrusius smulkiuosius verslininkus, žmonės taip pat prisideda prie vietos ekonomikos stiprinimo.

Šių metų gegužės mėnesį startavęs projektas „Kiekvienas gali būti didelis“ vienija daugiau nei 2 tūkst. prekybos vietų visoje Lietuvoje. Pasitikrinti, kokios įmonės dalyvauja tam tikruose šalies regionuose, galima čia: https://kiekvienasgali.swedbank.lt/lt/dalyvauja  

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ užsakymu bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko liepos 17–25 dienomis. Visoje šalyje buvo apklausti 1006 18-75 metų amžiaus respondentai.