Daugiau nei pusė tėvų žada dėl vaikų plačiau atverti pinigines

2015-07-29

 

Daugiau nei pusė vaikų turinčių šeimų savo mažiesiems žada šiais metais išleisti daugiau pinigų. Tai rodo DNB banko Šeimos finansų užsakymu atlikta apklausa.

Komercinio banko atlikta apklausa rodo, kad kas antra šeima šiais metais vaikams skirs trečdaliu daugiau lėšų nei pernai, o didžiausias išlaidų augimas planuojamas vaiko drabužiams ir mokymo priemonėms. Ekonomikos ekspertai teigia, kad optimistines nuotaikas lietuvių šeimose lemia objektyvios ekonominės priežastys, tokios kaip nuosekliai augantys atlyginimai, mažėjantis nedarbas ir defliacija.

Kas antra didesnes nei vidutines pajamas gaunanti šeima (51 proc.) vaiko reikmėms numato skirti iki 30 proc. daugiau, o 5 proc. šeimų vaiko reikmėms atrieks daugiau nei trečdaliu didesnę šeimos biudžeto dalį nei pernai, rodo tyrimas.

Reprezentatyvioje šeimų, turinčių vaikų apklausoje, nustatyta, kad šiemet daugiau vaikams išleisti žada kone kas antra šeima. Vis dėlto pakankamai daug (39 proc.) išlaidų neplanuoja didinti ir tiki, šiemet vaikams išleisiantys tiek pat, kiek ir pernai. Kad vaikams pavyks išleisti mažiau mano vos 1,2 proc.


Beveik kas antras (45 proc.) šeimos atstovas, tikintis, kad išlaidos vaikams šiemet padidės, teigė, kad daugiau teks išleisti drabužiams. Kad daugiau pinigų reikės vaiko užklasinei veiklai, teigė 28,8 proc., mokymo priemonėms – 38,5 proc., maistui – 27,6 proc., pramogoms – 17,7 proc., auklei – 19,9 proc.

Mažiau šiemet išlaidų nei pernai vaikams planuoja nepilni 2 proc. tėvų. Apklaustieji mano, kad labiausiai jiems pavys sutaupyti maistui (12 proc.) ir pramogoms (7 proc.).

DNB banko valdybos narys Šarūnas Nedzinskas tiki, kad drąsiau didinti išlaidas vaikams leidžia trečius metus iš eilės augantis vidutinis darbo užmokestis, nuosekliai gerėjanti darbo rinkos situacija bei stebima defliacija.

Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) Lietuvoje siekė 543,6 euro. Palyginus su tuo pačiu 2014 m. ketvirčiu jis 4,1 proc. didesnis, realus atlyginimo padidėjimas – 5,8 proc. Iš kitos pusės palyginus šių metų pirmojo ketvirčio vidutinį darbo užmokestį su 2014 m. paskutiniu ketvirčiu šis sumažėjo 1,9 proc.

Metinė defliacija 2014 m. siekė 0,3 proc.

„Lietuvoje darbo užmokestis yra ženkliai mažesnis nei kitose ES valstybėse ir pats žemiausias euro zonoje. Ekonomikos plėtra, tiek vietinės, tiek į šalį pritraukiamos investicijos, vis labiau besiplečiantis paslaugų sektorius ir kylanti darbo jėgos kokybė lems šio atotrūkio palaipsnį mažėjimą – ilguoju laikotarpiu darbo užmokesčio konvergencija bendroje prekių, paslaugų ir darbo laisvo judėjimo zonoje yra užprogramuota,” – įsitikinęs DNB valdybos narys.

Pasak Š. Nedzinsko, optimistiškai nuteikia ir nedarbo lygio mažėjimas.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį nedarbo lygis šalyje siekė 10 proc., 2014 m. IV ketv. - 10,1 proc.

„Vis daugiau gyventojų teigiamai vertina savo finansinę situaciją per ateinančius 12 mėn. ir vis mažiau jaučia riziką netekti darbo. Be to, namų ūkiai geriau vertina savo galimybes netolimoje ateityje sutaupyti bei įsigyti stambius pirkinius”, - komentavo pašnekovas.

Š. Nedzinskas taip pat paminėjo šiuo metu stebimą defliaciją, kuri leidžia šeimoms turėti daugiau pajamų vartojimui.

„Šiuo metu labiausiai krenta kuro ir šildymo kainos, pigesni nei pernai yra maisto produktai, drabužiai ir avalynė, transporto kainos. Taigi, krentant pirmojo būtinumo prekių ir paslaugų kainoms, gyventojai gali daugiau išleisti kitoms reikmėms ar sutaupyti,“ – sakė DNB valdybos narys.

 

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą DNB banko užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko šių metų balandžio mėnesį. Apklausti 1007 respondentai.


Daugiau nei pusė tėvų žada dėl vaikų plačiau atverti pinigines

2015-07-29

 

Daugiau nei pusė vaikų turinčių šeimų savo mažiesiems žada šiais metais išleisti daugiau pinigų. Tai rodo DNB banko Šeimos finansų užsakymu atlikta apklausa.

Komercinio banko atlikta apklausa rodo, kad kas antra šeima šiais metais vaikams skirs trečdaliu daugiau lėšų nei pernai, o didžiausias išlaidų augimas planuojamas vaiko drabužiams ir mokymo priemonėms. Ekonomikos ekspertai teigia, kad optimistines nuotaikas lietuvių šeimose lemia objektyvios ekonominės priežastys, tokios kaip nuosekliai augantys atlyginimai, mažėjantis nedarbas ir defliacija.

Kas antra didesnes nei vidutines pajamas gaunanti šeima (51 proc.) vaiko reikmėms numato skirti iki 30 proc. daugiau, o 5 proc. šeimų vaiko reikmėms atrieks daugiau nei trečdaliu didesnę šeimos biudžeto dalį nei pernai, rodo tyrimas.

Reprezentatyvioje šeimų, turinčių vaikų apklausoje, nustatyta, kad šiemet daugiau vaikams išleisti žada kone kas antra šeima. Vis dėlto pakankamai daug (39 proc.) išlaidų neplanuoja didinti ir tiki, šiemet vaikams išleisiantys tiek pat, kiek ir pernai. Kad vaikams pavyks išleisti mažiau mano vos 1,2 proc.


Beveik kas antras (45 proc.) šeimos atstovas, tikintis, kad išlaidos vaikams šiemet padidės, teigė, kad daugiau teks išleisti drabužiams. Kad daugiau pinigų reikės vaiko užklasinei veiklai, teigė 28,8 proc., mokymo priemonėms – 38,5 proc., maistui – 27,6 proc., pramogoms – 17,7 proc., auklei – 19,9 proc.

Mažiau šiemet išlaidų nei pernai vaikams planuoja nepilni 2 proc. tėvų. Apklaustieji mano, kad labiausiai jiems pavys sutaupyti maistui (12 proc.) ir pramogoms (7 proc.).

DNB banko valdybos narys Šarūnas Nedzinskas tiki, kad drąsiau didinti išlaidas vaikams leidžia trečius metus iš eilės augantis vidutinis darbo užmokestis, nuosekliai gerėjanti darbo rinkos situacija bei stebima defliacija.

Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) Lietuvoje siekė 543,6 euro. Palyginus su tuo pačiu 2014 m. ketvirčiu jis 4,1 proc. didesnis, realus atlyginimo padidėjimas – 5,8 proc. Iš kitos pusės palyginus šių metų pirmojo ketvirčio vidutinį darbo užmokestį su 2014 m. paskutiniu ketvirčiu šis sumažėjo 1,9 proc.

Metinė defliacija 2014 m. siekė 0,3 proc.

„Lietuvoje darbo užmokestis yra ženkliai mažesnis nei kitose ES valstybėse ir pats žemiausias euro zonoje. Ekonomikos plėtra, tiek vietinės, tiek į šalį pritraukiamos investicijos, vis labiau besiplečiantis paslaugų sektorius ir kylanti darbo jėgos kokybė lems šio atotrūkio palaipsnį mažėjimą – ilguoju laikotarpiu darbo užmokesčio konvergencija bendroje prekių, paslaugų ir darbo laisvo judėjimo zonoje yra užprogramuota,” – įsitikinęs DNB valdybos narys.

Pasak Š. Nedzinsko, optimistiškai nuteikia ir nedarbo lygio mažėjimas.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį nedarbo lygis šalyje siekė 10 proc., 2014 m. IV ketv. - 10,1 proc.

„Vis daugiau gyventojų teigiamai vertina savo finansinę situaciją per ateinančius 12 mėn. ir vis mažiau jaučia riziką netekti darbo. Be to, namų ūkiai geriau vertina savo galimybes netolimoje ateityje sutaupyti bei įsigyti stambius pirkinius”, - komentavo pašnekovas.

Š. Nedzinskas taip pat paminėjo šiuo metu stebimą defliaciją, kuri leidžia šeimoms turėti daugiau pajamų vartojimui.

„Šiuo metu labiausiai krenta kuro ir šildymo kainos, pigesni nei pernai yra maisto produktai, drabužiai ir avalynė, transporto kainos. Taigi, krentant pirmojo būtinumo prekių ir paslaugų kainoms, gyventojai gali daugiau išleisti kitoms reikmėms ar sutaupyti,“ – sakė DNB valdybos narys.

 

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą DNB banko užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko šių metų balandžio mėnesį. Apklausti 1007 respondentai.